Padirbėjus Rusijos archyvuose bent mėnesį, būtų galima parsivežti Lietuvai unikalių dokumentų, įsitikinęs istorikas Algimantas Kasparavičius. Tikėtina, kad ten galima rasti ir Vasario 16-osios akto kopiją. Kadangi Rusijos istorikai sutinka bendradarbiauti su lietuviais, pagrindinė kliūtis darbui kaimyninės šalies archyvuose – pinigai. Tiesa, kaip LRT.lt sakė Lietuvos istorijos instituto vadovas Rimantas Miknys, kitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje turėtų įvykti susitikimas, kuriame bus aptartas mokslininkų kelionės į Maskvą finansavimas.
© LRPK / Robertas Dačkus

„Labai tikėtina, kad rusai turi ir 1917 gruodžio 11 d. Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją, ir 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės paskelbimo nutarimą, bet patekti į Rusijos archyvus nėra taip lengva. Dalis jų iki šiol uždaryti, dalies archyvinių dokumentų jie neskuba rodyti. Tačiau tenka apgailestauti, kad ir mūsų Švietimo ir mokslo ministerija nerodo iniciatyvos. Juk su rusais jau prieš kurį laiką parengtas bendras projektas leisti daugiatomį dokumentų rinkinį, tačiau ministerija neskyrė tam lėšų“, – bendraudamas su LRT.lt apgailestavo Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. A. Kasparavičius.

Jis su grupe Lietuvos ir Rusijos mokslininkų turėjo dalyvauti rengiant leidinį, kuriame būtų sudėti iki šiol niekur neskelbti Lietuvos, SSRS ir Rusijos ryšius liečiantys dokumentai nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Tikėtina, kad pavyktų rasti Vasario 16-osios nutarimą

Po nepriklausomybės atkūrimo, Rusijos prezidentu esant Borisui Jelcinui, kai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos buvo ypatingai draugiški, Maskvos archyvuose yra tekę dirbti istorikui ir diplomatijos tyrinėtojui profesoriui Raimundui Lopatai.

Jis teigė, jog yra žinių, kad Maskvoje galima rasti po Lietuvos okupacijos iš Kauno išvežtą Prezidentūros fondo dalį, Užsienio reikalų ministerijos dokumentus.

Dalį Prezidentūros fondo į Lietuvą sovietmečiu pargabeno buvęs LSSR Mokslų akademijos viceprezidentas Juozas Žiugžda. Bet tarp tų dokumentų nėra nei 1917 m. gruodžio 11-osios deklaracijos, nei 1918 m. vasario 16-osios nutarimo.

Paklaustas, ar Rusijos atstovai niekada nebuvo užsiminę turį savo archyvuose šiuos Lietuvai ir jos istorikams svarbius dokumentus, R. Lopata tokių žinių nei patvirtino, nei paneigė.

Kiti mokslininkai, bendravę su LRT.lt, bet nenorėję skelbti savo pavardžių, tvirtino, kad kolegos rusai privačiuose pokalbiuose yra sakę, kad jų archyvuose tikrai yra tie dokumentai, tačiau, kai lietuviai nuolatos koneveikia Rusiją, šios mokslininkams užkertamas kelias bendradarbiauti su kolegomis lietuviais.

Rusijos archyvuose – unikalių dokumentų klodai

A. Kasparavičius įsitikinęs, kad, padirbėjus Rusijos archyvuose bent mėnesį, būtų galima parsivežti Lietuvai unikalių dokumentų.

„Net neabejoju, kad tie dokumentai atskleistų, kokiais diplomatiniais mechanizmais vyko bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Rusijos. Planavau iš Maskvos parvežti apie porą tūkstančių jau anksčiau atrinktų dokumentų, kurių kopijos dėl lėšų stokos nebuvo padarytos“, – dėl neįvykdytų darbų apgailestavo mokslininkas.

Pasak A. Kasparavičiaus, valdžios atstovai per šventes prie mikrofonų kalba labai gražiai, bet, kai reikia imtis darbų ir, žinoma, skirti jiems pinigų, niekam nieko nebereikia.

Istorikas sakė, kad su Lietuvos istorikais norą bendradarbiauti buvo pareiškęs Rusijos visuotinės istorijos institutas, tarpininkaujant Rusijos ir Lietuvos bendrai istorikų komisijai, kuri sudaryta abipusėms sudėtingoms problemoms spręsti.

„Remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad taip kvailai kolegų rusų akivaizdoje atrodome jau ne pirmą kartą“, – nusivylimo neslėpė A. Kasparavičius.

Instituto vadovas tiki ministerijos geranoriškumu

Lietuvos istorijos instituto vadovas Rimantas Miknys neneigė, kad su kolegomis iš Rusijos jau nuo praėjusių metų vyksta intensyvus bendradarbiavimas ir Lietuvos istorikams randasi galimybių išvykti padirbėti Maskvos archyvuose.

Instituto vadovas pasakojo, kad Rusijos istorikai, be kurių pagalbos darbas Maskvos archyvuose neįmanomas, pasiryžę bendradarbiauti su mūsų šalies istorikais. Į Maskvą jau buvo nuvykę istorikai Česlovas Laurinavičius ir Zenonas Butkus. Jie atrinko kai kurias svarbias Lietuvai bylas. Dabar grupei istorikų reikėtų iš Lietuvos vykti į Maskvą padirbėti ilgesnį laiką.

„Atrodo, Švietimo ir mokslo ministerija jau suprato šio darbo svarbą. Kitą savaitę planuojame susitikti bei aptarti mokslininkų kelionės į Maskvą finansavimą“, – prasitarė R. Miknys.

Atskiriems projektams finansavimo neskirsto

Ministerijos atstovai, atsakydami į LRT.lt klausimą, kodėl iki šiol nebuvo skirtas finansavimas istorikų kelionei į Maskvos archyvus, tvirtino: „Švietimo ir mokslo ministerija atskiriems mokslinių tyrimų projektams finansavimo neskirsto. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai turi savo biudžetus – kasmet gauna asignavimus iš valstybės biudžeto moksliniams tyrimams vykdyti. Lietuvos istorijos institutui pasiūlyta naudoti šioms veikloms paskirtus valstybės biudžeto asignavimus arba dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos vykdomose programinio konkursinio finansavimo priemonėse.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: šaltis sustoti neketina – jutiminė temperatūra pasieks –30 laipsnių (40)

Nuo ketvirtadienio šalį kaustys arktinis šaltis, iš kurio išsivaduosime tikrai ne greitai....

Niekada nemanė, kad taps alkoholike: galvojau, kad žinau savo ribas (24)

Įeinu į kavinę sutartu metu ir dairausi. Vieni garsiai juokiasi, kiti meiliai šnekučiuojasi,...

Niekuo dėtą studentą teisėsauga pavertė nusikaltėliu: užteko tik girto keleivio liudijimo (198)

Prireikė net metų, kol į neįtikėtiną istoriją pakliuvęs studentas sugebėjo įrodyti, kad...

Rusijos ėjimas: už grįžimą į olimpinę šeimą sumokėjo 15 mln. JAV dolerių (154)

Vienas su situacija susipažinęs šaltinis informavo naujienų agentūrą AFP , kad Rusija sumokėjo...

Kęstutis Strupas paleistas į laisvę (209)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) trečiadienį sulaikytas Vilniaus universiteto ligoninės...

Įsiutintas tėvas prabilo apie dvigubus standartus: valstybei moki sąžiningai, o ji sudaužo vaiko atostogų viltis (210)

Garantijos, kad labai skubiai prireikus paso, jis bus pagamintas per vieną dieną, niekas nebeteikia,...

Britų muzikos fiestoje triumfavo Dua Lipa ir Stormzy (7)

Didžiosios Britanijos sostinėje šiuo metu vykstantys „ Brit Awards 2018“ pritraukė viso...

UEFA Čempionų lyga: „Manchester United“ išgelbėjo vartininkas, o „Šachtar“ pergalę išplėšė legionieriai (6)

Trečiadienio vakarą Sevilijoje ir Charkove buvo sužaistos dar dvejos UEFA Čempionų lygos...

Latviją purtantis skandalas išvirto į sąsajas su Kremliumi (171)

Stambaus masto kyšininkavimu kaltinamas Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius...

Mokslininkai aptiko neįprastą būdą greitai sujaudinti moterį (77)

Vyrai, kenčiantys nuo seksualinių sutrikimų, turi visą arsenalą ginklų. Tuo tarpu moterys,...