Nuomonė prastėja sparčiai
„Baltijos tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje vykdytoje klausė dviejų klausimų – kokie buvo praėję metai ir kokie bus ateinantys.
2022 metų pabaigoje daugiau nei 50 procentų apklaustųjų teigė, jog metai nebuvo sėkmingi, 2021 metų pabaigoje tokių buvo beveik 60 procentų. Praėjusių metų pabaigoje sėkmingais metus įvardijo vienženklis skaičius apklaustųjų. Ši tendencija tęsiasi jau nuo 2020 metų, kai nukrito žemiau 10 procentų.
Praėjusių metų pabaigoje daugiau nei 40 procentų apklaustųjų teigė, jog kiti metai bus blogesni, tai šuolis nuo praėjusių kelerių metų, kai tokią poziciją išsakė apie 40 procentų apklaustųjų.
Tikinčių, kad kiti metai bus geresni praėjusių metų pabaigoje taip pat buvo mažiau nei praėjusiais metai – krenta žemiau 20 procentų.
Taip pat yra pastebima, kad nuomonės pernai keitėsi gana greitai. Štai 2022 metų balandžio mėnesį „Baltijos tyrimų“ apklausoje 79 procentai teigė, jog reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, 19 procentų – kad į gerąją pusę.
2022 metų pabaigoje situacija jau buvo labiau pesimistiška. Jau 87 procentai respondentų tikino, jog reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę, 12 procentų – kad į gerąją.
Kukuraitis brėžia tolesnes pasekmes
Būtent šia ir kita statistika besiremianti opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šią situaciją vadina „nerimo pandemija“. Ir dar priduria, kad tai lemia visa eilė priežasčių.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis teigia, kad ilgalaikis stresas ir buvimas tokioje būklėje verčia elgtis taip, kaip kasdienybėje būtų nenormalu.
„Psichologams yra visiškai aišku, kad perteklinis arba nuolatinis nerimas, stresas sukelia tas įtampas, kai žmogus pradeda tame vargti. Jis pradeda elgtis taip, kaip paprastai nesielgia (…) ir tai pasireiškia destruktyviais elgesio būdais. Žmogus ilgalaikiame strese, nerime gali pridaryti tokių dalykų, kokių normalioje kasdieninėje būklėje nedarytų“, – Delfi kalbėjo parlamentaras L. Kukuraitis.
Kaip destruktyvų elgesį jis įvardijo savęs žalojimą, priklausomybes, smurtą prieš kitus, neatsargumą kelyje.
„Mes dešimtmečiais kai kuriose pozicijose pirmaudavome Europoje. Į tai turime žiūrėti labai rimtai. Netgi, kas mane nustebino, kai pasipylė keliuose nelaimės, – kai kurie specialistai sako, kad čia nėra tik apie saugų ar nesaugų eismą. Tai – apie stresinę žmonių būklę.
Man tai atrodo kaip labai rimti ženklai, jau nekalbant apie smurtą prieš vaikus, smurtą artimoje aplinkoje, narkotikų vartojimo proveržį... Sakyčiau, kad tai jungianti grandis – yra per daug streso visuomenėje“, – teigė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
Jis stebėjosi, jog valstybė sistemiškai nežiūri į šią problemą ir nekonstatuoja, kad visai visuomenei šis periodas yra itin sudėtingas.
L. Kukuraitis Delfi kalbėjo, jog pesimistines gyventojų nuotaikas lemia ne tik praėjusių metų vasario pabaigoje prasidėjęs Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
„Realiai bendroji valdančiųjų komunikacija yra tokia – pažiūrėkite į Ukrainą, ten žmonės dar sunkiau gyvena. Pagalvokime apie juos, supraskime, kad turime susitelkti ir išgyventi. Duomenys rodo, kad 2022 metų pabaigoje jau tikrai daugiau mažiau žinojome, kad karas neįžengs į mūsų teritoriją, pirminis nerimas yra praėjęs. (…)
Tačiau nuotaikos, lyginant su karo pavojaus lygiu, suprastėjo. Tai rodo, kad prisidėjo visi kiti dalykai: ir ekonominiai, nes buvo energetikos kainų užkilimas, ir infliacijos rekordinis augimas. Visa tai žmones palietė. Norime atkreipti dėmesį, kad ne tik karas, bet ir viskas, kas šiuo metu vyksta, žmonėms turi neigiamą įtaką“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi parlamentaras L. Kukuraitis.
Politikas teigė, jog į valstybė turi į tai labai rimtai reaguoti ir per likusią šio Seimo kadenciją turi būti sprendžiami žmonėms patys svarbiausi klausimai. Anot opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo L. Kukuraičio, tai prioritetinės turi būti kelių klausimų grupės: civilinės saugos užtikrinimas, augančių kainų ir pajamų balansas, vaikų ateities užtikrinimas, vyresnio amžiaus žmonių pajamų apsauga, sveikatos priežiūros ir psichologinės sveikatos prieinamumas.
Matulas situaciją mato kitaip
Vis dėlto valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikino, jog situacija krypsta gera linkme.
„Be abejo, kad stebiu tą situaciją – psichologinę žmonių būseną, yra tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pati ministerija seka tą informaciją, tuos duomenis aš paprašau ir gaunu.
To nerimo yra. Ir karas Ukrainoje, ir galbūt kiti dalykai – priežasčių, kodėl to nerimo turėtų mažėti, irgi yra. Kaip jau matėte – energetiniai kaštai stabilizavosi, mažėja, nelegalios migracijos tam tikri dalykai irgi lyg suvaldyti. Be abejo, karas ir kai kurie kiti dalykai tą nerimą didina, bet negaliu pasakyti, kad ir ta pati opozicija prisideda prie to, jog to nerimo būtų mažiau“, – savo nuomonę Delfi dėstė politikas A. Matulas.
Jis pabrėžė, jog Sveikatos reikalų komitetas įsteigė Psichikos sveikatos pakomitetį, kuriam vadovauja konservatorius Linas Slušnys. Anot A. Matulo, jam yra suformuoti klausimai, kuriuos pakomitetis turi apsvarstyti ir pasiūlyti sprendimo būdus.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas dar pridūrė, jog svarstomas ir Psichologų veiklos praktikos įstatymo detalės, nes norima, kad psichologai aktyviai prisidėtų individualiai arba kolektyvuose kalbant apie emocijų valdymą, psichikos sveikatą.
„(Reikia), kad jų veikla būtų aiškiai reglamentuota, ir kad tuo užsiimtų ne tik įvairūs šarlatanai, ko dabar yra, bet žmonės su tam tikru išsilavinimu“, – sakė parlamentaras.
Dėl šių išvardintų priežasčių jis sakė nematantis priežasčių pesimizmo augimui.
„Atvirkščiai – bendra politinė situacija, ekonominė situacija yra gerėjanti, lyginant su tuo, kas buvo prieš metus ar du. Daugelį dalykų šiandien pakankamai efektyviai Vyriausybė, ministerijos ir tas pats parlamentas yra išsprendęs“, – tikino A. Matulas.
Seimo narys dar pridūrė, jog efektyviai sprendžiamas ir eilių pas gydytojus klausimas.
„Yra daug teigiamų dalykų, bet kai kurie opozicijos atstovai tiesiog užduoda tokį neigiamą toną – klykia, rėkia nuo pat posėdžio pradžios. Tas tonas, ta psichologinė atmosfera, kuri sklinda iš parlamento... Dalis žmonių juk seka politinius įvykius. Tada to nerimo irgi daugėja“, – svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
„Aš nematau ypatingų, didelių problemų, dėl ko dabar nerimas visuomenėje turėtų didėti, išskyrus karą, nes visi kiti dalykai yra paspręsti, sprendžiami pakankamai efektyviai“, – tikino politikas.
A. Matulas ragino visą visuomenę matant problemą apie ją pranešti ir daugiau pasikliauti bendruomenių pagalba.
„Todėl siūlau žmonės džiaugtis gyvenimu, džiaugtis šalimi, savo valstybe. O jeigu yra problemų – jas atvirai išsakyti. (…) Taip pat nereikia būti su neigiama nuomone užsidarius namuose. Reikia eiti, girdėti, kalbėti ir dalyvauti“, – Delfi kalbėjo A. Matulas.
