aA
Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo valstybinėms medicinos įstaigoms nei privačioms. Dabar svarstyklės svyra į pastarųjų pusę, nes valstybinėse poliklinikose šeimos gydytojų duris stipriai užtrenkęs koronavirusas pacientus gena lauk.
Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Privačios šeimos klinikos džiūgauja pastaraisiais metais prieš valstybines poliklinikas laiminčios kovą dėl prisirašiusių gyventojų. O nuo kovo mėnesio dėl COVID-19 apribojimų užsidarius gydytojų kabinetams ir prasidėjus naujai gydymo formai telefonu, ligoniai dar intensyviau plūstelėjo pas privatininkus.

Darbas telefonu

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, pacientų aptarnavimas per atstumą Panevėžio savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose pavasarį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, buvo išaugęs vidutiniškai 69 kartus. Praėjusiais metais Panevėžyje valstybiniame sektoriuje dirbantys gydytojai nuotolinių paslaugų suteikdavo vos po kelis šimtus per mėnesį, o šiemet nuo kovo iki birželio toks gydymas sudarė beveik 30 tūkst. atvejų per tą patį laiką.

Nuotolinio gydymo lyderė Panevėžyje – Nemuno g. veikianti miesto poliklinika. Ji nuo kovo iki birželio deklaravo nuotoliniu būdu suteikusi daugiau nei 33 tūkst. konsultacijų ir kitų paslaugų. Pernai per tą patį laiką šis rodiklis tesiekė 758.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo miesto poliklinikoje, Panevėžio TLK duomenimis, prisirašiusių gyventojų sumažėjo beveik 300 – nuo 32513 iki 32203.

Kokios to priežastys, poliklinikos vadovybė neatsakė.

Panevėžio poliklinika savotiškus aukso laikus išgyveno prieš kelias dešimtis metų. Šiai įstaigai pradėjus veiklą 1991-aisiais, joje buvo prisirašęs šiais laikais bet kuriai miesto gydymo įstaigai sunkiai suvokiamas skaičius žmonių – apie 130 tūkst., tai yra netgi daugiau, nei šiuo metu Panevėžys turi gyventojų.

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė teigė, kad šioje įstaigoje prisirašiusiųjų nuo kovo, kai Lietuvoje atsirado koronavirusas, iki dabar yra tiek pat.

Pajuto suaktyvėjimą

Rugpjūtį duris atvėrusios privačios klinikos Panevėžio šeimos medicinos centro vadovė Ieva Milinskaitė mano, kad nemaža dalis klientų jų įstaigą pasirinko ir dėl to, jog COVID-19 grėsmės akivaizdoje tapo sudėtinga prisibelsti į valstybinių poliklinikų duris.

Anot jos, klinika sulaukia ne vieno valstybinėje įstaigoje prisirašiusio paciento, kai šis, neprisiskambinęs saviems medikams, negauna konsultacijos.

„Nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai, – tokius skundus girdime iš naujų savo klientų“, – sako I. Milinskaitė.

Nuotolinės konsultacijos telefonu sudaro nemažą dalį ir šios klinikos medikų teikiamų paslaugų. I. Milinskaitė tikina, kad telefonu daugiausia pratęsiami vaistų receptai, suteikiama neskubi, apžiūros nereikalaujanti pagalba.

Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai
© DELFI / Domantas Pipas

Nuolatinė migracija

Privačių klinikų tinklui „Medica klinika“ priklausančiose dviejose klinikose Panevėžyje rugsėjo 1-ąją buvo prisirašę 9778 gyventojai. Nuotolinių paslaugų nuo kovo iki birželio ši įstaiga, Panevėžio TLK duomenimis, suteikė beveik 14 tūkst., pernai tokiu metu – 40.

„Medica klinika“ Panevėžio regiono vadovė Sandra Navickienė teigia, kad šioje įstaigoje prisirašiusiųjų daugėja jau seniai ir reguliariai.

„Žmonės tampa reiklesni ir nebepakantūs gaunamoms paslaugoms, todėl auganti klientų migracija tarp medicinos įstaigų – normalus reiškinys. Ir nebūtinai bėgama tik iš valstybinių įstaigų, paliekamos ir privačios klinikos. Bet tas palyginimas „kaip valstybinėje“ vis dar girdimas iš pacientų – jie nori daugiau dėmesio“, – pabrėžia S. Navickienė.

Ji pati sako esanti geros nuomonės apie valstybines poliklinikas, žino, kiek jos deda pastangų šiuo sudėtingu metu. Tačiau S. Navickienė neneigia, kad vienas kitas pacientas iš tų įstaigų perbėga neapsikentęs nuotolinio gydymo.

„Kai kurie iš valstybinių medicinos įstaigų persirašo ir dėl dabartinės situacijos, bet mes tokio piko nepajutome“ , – tvirtina S. Navickienė.

Lenktynėse laimi privatininkai

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė teigia, kad gyventojų persirašymas iš vienos medicinos įstaigos į kitą visą laiką vyko bei vyksta ir toks migravimas natūralus procesas.

„Savo ruožtu rekomenduojame rinktis tą įstaigą, kuri turi sutartį su TLK ir yra pacientui arčiau namų, patogiau pasiekiama, tą, kurioje pats nori gydytis“, – sako A. Čiplienė.

Teritorinės ligonių kasos atstovė tvirtina nematanti ryškios tendencijos, kad panevėžiečiai nuo kovo, kai į Lietuvą įžengė koronavirusas, būtų pradėję sparčiai keisti medicinos įstaigas. Visgi, pripažįsta A. Čiplienė, dalis paliko valstybinį medicinos sektorių.

Panevėžio TLK duomenimis, mūsų mieste ir rajone veikia 5 viešosios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei 17 privačių klinikų. Prie viešųjų įstaigų prisirašę 63336 gyventojai (49,8 proc.), prie privačių šiek tiek daugiau – 63 774 (50,2 proc.). Metų pradžioje šis santykis buvo beveik lygus: valstybinės medicinos įstaigos turėjo 63478 prisirašiusius gyventojus, privačios – 63525.

O dar prieš metus privačiose įstaigose prisirašiusieji sudarė 49,8 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį lenktynėse dėl klientų privati medicina gerokai paspaudė greitį. 2010-aisiais Panevėžio mieste ir rajone veikė trys viešosios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir 16 privačių. Prie viešųjų įstaigų buvo prisirašę 90101 gyventojas (57 proc.), prie privačių – 67516 (43 proc.).

„Sekundė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(86 žmonės įvertino)
3.8837

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (358)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį (243)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (13)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (557)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (28)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (17)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (103)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Psichologė: psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas

„Kai žmogus junta nemalonius fizinius pojūčius kurioje nors kūno dalyje ir tam nėra jokio...

Miltinio dramos teatre atšaukti spektakliai: 26 darbuotojai saviizoliacijoje (8)

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre iki lapkričio 5 dienos nebus rodomi spektakliai.

|Maža didelių žinių kaina