Tačiau į nusikalstamas veikas įsiveliantys mažamečiai jaučiasi nebaudžiami – juos gina įstatymas. Remiantis Baudžiamojo kodekso 13 straipsniu, jei nusikaltusiam asmeniui iki nusikaltimo padarymo dienos nebuvo suėję keturiolika metų, gali būti taikomos tik auklėjamojo poveikio ar panašios priemonės.

Pagal įstatymus, 14 metų nesulaukęs asmuo laikomas mažamečiu, nors tokių mažamečių veiksmai kartais kitų gyvenimą verčia pragaru.

Mažamečiai laužiasi į parduotuves, grasina, vagia pinigus ir niokoja turtą

Nebaudžiami mažamečiai jau kelerius metus siautėja sostinėje. Čia jie grasindami peiliu atiminėja kitiems vaikams tėvų duotus dienpinigius ir grasina susidorojimu.

Mažamečių grupelė Vilniuje buvo sučiupta ir pernai. Tuomet pareigūnai skaičiavo, kad per dvi savaites jie bandė įsilaužti į dešimt prekybos vietų.

Mažamečiai daužė parduotuvės duris, bet kelis kartus bandė laužtis į tą pačią parduotuvę, vėliau ta pati grupelė toje pačioje gatvėje pagrobė autobuso vairuotojo rankinę su bilietais, kortelėmis ir kitais daiktais. Tą pačią praėjusių metų naktį buvo vienas po kito gauti trys pranešimai apie išdaužtus stovinčių automobilių langus.

Policijai tą naktį pavyko sostinę siaubiančią jaunuolių grupelę ir paaiškėjo, kad jauniausiam mažamečiui – vos 13, o vyriausiai paauglei – 15 metų. Grupelė siautėjo kartu su dar trimis keturiolikmečiais. Sulaikius jaunuolių grupelę paaiškėjo, kad dėl jų padarytų nusikaltimų pradėta daugiau nei dešimt ikiteisminių tyrimų.

Nusikaltimus vykdo ir mažamečiai (asociatyvi nuotrauka)

Grupelė laužėsi į sostinėje esančias mokyklas, darželius, išlaužę žaliuzes lauždavosi į kebabines ir ieškodavo pinigų. Viename prekybos centre apšvarino parduotuvę, kuri suskaičiavo, kad nuostolis siekia net 1,5 tūkst. eurų.

Sausį DELFI kalbintas asmuo teigė, kad vienuose globos namuose gyvenantys paaugliai sulaukę vidurnakčio lipa per langus ir vagia automobilius. „Pavogė globos namų automobilio raktelius, vėliau kitus, paskui dar vieną automobilį“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad kone didžiausią grėsmę mažamečiai sukėlė užkurdami laužą tiesiog viduryje patalpos, o save dar ir aplinkiniams pasigirdami žalojo vartodami narkotines medžiagas. Pagrindiniam šios grupelės jaunuoliui – vos keturiolika, jis vis dar laikomas mažamečiu ir saugomas įstatymų.

Pagrindinei trijulei yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl automobilių vagysčių ir kitų nusižengimų.

Siaubą ir pavojų keliantys mažamečiai siautėja ir kituose miestuose. Neseniai gariai nuskambėjo grupelė jaunuolių, kurie siaubė uostamiestį. Per vieną naktį jie apgadino 40 automobilių.

Dar viena uostamiesčio jaunuolių grupelė buvo nusitaikiusi į praeivių kišenes ir vogdavo mobiliuosius telefonus bei pinigus. Jauniausiai mažametei, prisidėjusiai prie nusikalstamos grupelės veiksmų, buvo vos dvylika.

Mažamečiai buriasi ir kituose miestuose. Dar neseniai žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, skelbiančios apie Klaipėdą siaubiančius mažamečius, kurie per naktį apgadino apie 40 automobilių.

Anksčiau uostamiestyje siautėjo ir pinigus bei mobiliuosius telefonus atiminėję nepilnamečiai kartu su mažamete. Jauniausia trijulės narė – dvylikametė mergaitė. Trijulė įkliuvo po to, kai apiplėšė ne vieną vaiką grasindami, mušdami ar net spardydami.

Statistikos skaičiai

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai į policijos komisariatus pristatomi 16-17 metų amžiaus vaikai, rečiausiai – iki 13 metų amžiaus.

Pernai policijai buvo pristatyti 1906 nusikaltę ar įtariami 16-17 metų paaugliai ir 390 mažamečių iki 13 metų.

2018-ųjų metų duomenimis, dažniausiai nepilnamečiai linkę vogti iš gyvenamųjų patalpų. Tokių nusikaltimų pernai buvo užfiksuota 676. Nepilnamečiai statistikos departamento duomenimis, pernai buvo kaltinami ar įtariami dėl 267 žmogžudysčių.


Matonis: įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės mažamečiams

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI įvardijo, kad pastaraisiais metais mažėja registruotų nusikaltimų 14-18 metų amžiau grupėje, tačiau daugėja nusikalstančių ar įtariamų asmenų 15-17 m. amžiaus grupėje.

O kokia situacija įtariamų ar nusikalstančių mažamečių amžiaus grupėje? „Baudžiamojo įstatymo numatyti apribojimai yra svarbus veiksnys, sąlygojantis tai, kad fiksuojamas santykinai mažiausiai nusikalstamų veikų padariusių 14-15 m. amžiaus vaikų skaičius“, – teigė policijos atstovas.

Jis įvardijo, kad nepilnamečiai asmenys už nusikaltimus atsako nuo 16 metų. „Išskyrus tam tikras nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta asmenims sukakusiems 14 metų“, – teigė R. Matonis.

Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nurodoma, kad asmenys, kuriam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, atsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą.

„Veikų, už kurių padarymą atsako asmenys, turintys 14-16 metų, yra baigtinis. Už veikų, kurių nėra sąraše, padarymą, nepilnamečiams gali būti taikomis auklėjamosios ar kitos priemonės“, – pabrėžė R. Matonis.


Dažniausiai nusikalsta 16-18 metų paaugliai, teigia R. Matonis. „Vertinant nepilnamečių, įtariamų/kaltinamų nusikaltimų padarymu, pagal amžiaus grupes ir pagal lyties požymį duomenis, konstatuotina, kad didžiausia rizikos asmenų grupė tarp nepilnamečių yra 16-18 metų amžiaus vyrai. Lyginant statistinių duomenų pokyčius, stebimas nežymus nepilnamečių įvykdžiusių nusikalstamas veikas grupės (bendrininkų ar organizuotos grupės) sudėtyje tendencijos mažėjimas, dėl ko darytina išvada, kad sąlyginai padaugėjo nepilnamečių, pavieniui darančių nusikalstamas veikas“, – kalbėjo R. Matonis.

Tiesa, R. Matonis pabrėžė, kad nors nepilnamečiai ar mažamečiai vis dar sučiumpami nusikalstant, remiantis statistiniais duomenimis, kurį laiką stebima minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo mažėjimo tendencija.

O kokius nusikaltimus dažniausiai įvykdo nepilnamečiai? Daugiausia nepilnamečių, anot R. Matonio, kaltinami ar įtariami vagystėmis, viešosios tvarkos pažeidimais, plėšimais, nesunkiais sveikatos sutrikdymais, disponavimu narkotinėmis medžiagomis, fizinio skausmo sukėlimu ar turto sunaikinimu. „Visos paminėtos nusikalstamos veikos yra tyčinės“, – tvirtino policijos atstovas.

Tėvams gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė

Tiesa, jei nusikaltęs asmuo yra per jaunas, kad galėtų atsakyti pagal įstatymuose numatytą tvarką, atsakomybė gali kristi tėvams.

„Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams, – kalbėjo R. Matonis. – Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, kursuose kursuose.“

R. Matonis taip pat pabrėžė, kad nusikaltusio mažamečio tėvai gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 163 str.

Pagal šį straipsnį, tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nusikaltimus vykdo ir mažamečiai (asociatyvi nuotrauka)

„Pažymėtina, kad visais atvejais taikytina baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio – kraštutinė priemonė, kai kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis negalima pasiekti norimo rezultato, – teigė R. Matonis, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tuo atveju, jei neina pasiekti rezultato taikant administracinę atsakomybę. – Labai svarbu suprasti, kad kalbant apie vaikus, svarbi yra kompleksinė šviečiamoji, auklėjamoji, ugdomoji, prevencinė bei užimtumą skatinanti veikla su vaikais bei visokeriopa pagalba jiems, siekiant sumažinti ar eliminuoti galimą ne tik linkusių nusikalsti, bet ir žingeidžių, norinčių išmėginti naujoves, nepilnamečių asmenų delinkventinį elgesį.“

Psichologas: bauda ne jam, o tėvams. Ir tuo naudojasi

Kodėl jaunuoliai ar net mažamečiai linkę nusikalsti? Vieno atsakymo, anot psichologo Tomo Kelpšos, nėra.

„Tai nebūtinai nepriežiūra, gali būti ir draugų, ir aplinkos įtaka, – DELFI teigė psichologas T. Kelpša ir pridūrė, kad svarbu ir namuose įdiegtos vertybės. – Tada nemato, kad yra blogai. Pasiūlo draugai ir padaro, nepasiūlo – nedaro.“

Jaunuoliai iki keturiolikos metų gali veikti nebaudžiami. Ar įstatymų žinojimas neatriša rankų? „Tai gali turėti įtakos, bet vėlgi. Ar tas nusikaltėlis yra piktybinis, ar tai daro nesuprasdamas? Jei jis tai daro specialiai ir tai suvokdamas, ko gero, tuo prisidengia, nes jų nebaudžia. Bauda ne jam, o tėvams. Ir tuo naudojasi. Jaučiasi geriau ir laisviau“, – kalbėjo psichologas.

T. Kelpšos teigimu, jaunuoliai turėtų būti šviečiami, o didžiausia atsakomybė turėtų kristi ant tėvų pečių.

Tiesa, anot specialisto, negalima skirstyti, kad nusikalsta tik vienos socialinės grupės šeimų vaikai. „Negalima teigti, kad tik blogų šeimų vaikai nusižengia ir nusikalsta. Yra daug atvejų, kai nusikalsta ir gerų šeimų vaikai, – kalbėjo psichologas. – Čia žaidžia kiti faktoriai. Gali būti, kad gal ir viską turi, bet nusikalsta iš kokios nors neaiškios paskatos, gali būti, kad nusikalsta dėl to, kad kažko neturi ir nori turėti. Matyt, jei tėvai yra išsilavinę, tai ir švietimas šeimoje yra kitoks. Jei jie turi laiko užsiimti vaikais ir nepaskiria viso laiko darbui. Jei paskiriame laiką darbui, jo mažiau lieka vaikams. Tada gali būti ir turtingi, ir išsilavinę tėvai, bet laiko neskiria, tai vaikai irgi gali pradėti nusikalsti.“

T. Kelpša tvirtino, kad priežasčių spektras – itin platus. O ko turėtų imtis tėvai, kad vaikai nepasuktų klystkeliais? „Nuolatos bendrauti ir kalbėti apie tai, kokia veikla gera, o kokia ne. Kokia nusikalstama, o kokia ne, – teigė psichologas. – Reikia stengtis diegti vertybes. Šeimos vertybes. Įsitikinimus.“ T. Kelpšos teigimu, vaikas turi žinoti, kad šeimoje vienaip ar kitaip nedaroma.

O kaip kontroliuoti draugų įtaką? „Kiekvienas susirandame tokius draugus, kokie esame patys. Pagal savo įsitikinimus. Jei žinau, kad muštis ar vogti nėra gerai, tai su tokiais draugais, kurie mušasi ir vagia – nebendrausiu. Žinoma, ta draugų įtaka yra ir draugai sugeba įkalbinti padaryti kažką, – kalbėjo T. Kelpša. – Bet tėvai gali stebėti ir matyti, su kuo bendrauja jų vaikai. Ypač šiais laikais, kai gali turėti ne tik draugų, bet ir draugų tėvų kontaktus.“