aA
Empatija – gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesioginis kito jausmų supratimas. Tad kiek esame empatiški? Tokį klausimą laidoje „Dienos klausimas“ „Žinių radijo“ eteryje uždavė Aurimas Perednis.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Prabilti apie empatiją verčia ir pastaruoju metu vykstantys įvykiai. Dalis Žiežmarių miestelio gyventojų kovoja, kad jų kaimynystėje neįsikurtų neįgalieji vaikai, kuriems Strėvininkų socialinės globos namai ketina pastatyti atskirą namą. Situacija panaši ir Biržuose. Ten dalis biržiečių pasipriešino, kad šalia jų namų būtų statomi globos namai aštuoniems be tėvų likusiems mažamečiams.

Laidos vedėjas, prieš pradėdamas pokalbį, priminė prieš kelerius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktą tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvena mažiausiai empatiški žmonės pasaulyje.

Portalų psichologija, psichika.eu vadovas Edvardas Šidlauskas „Žinių radijo“ eteryje teigė, kad jo tokia Žiežmarių ir Biržų gyventojų reakcija nenustebino, tik nuliūdino. Jis tokią žmonių reakciją vadino žiaurumu.

„Pamatinis žodis čia, manau, yra baimė. Jie jaučiasi nesaugiai. O jeigu dar paprasčiau, tai yra kažkokie klaidinantys vaizdiniai, iš kurių ta baimė ir kyla“, – situaciją aiškino E. Šidlauskas.

Vilniaus regiono perėjimo nuo institucinių globos namų į bendruomenės teikiamas paslaugas pertvarkos ekspertė Kristina Paulikė pritarė E. Šidlauskui ir pridūrė, kad ta baimė kyla iš nežinojimo.

„Mes, matyt, su savo praeitimi savo mąstymo dar nesame tiek išvystę, dar reikia kalbėti. Matyt, reikia laiko“, – kalbėjo K. Paulikė.

Mes, matyt, su savo praeitimi savo mąstymo dar nesame tiek išvystę, dar reikia kalbėti. Matyt, reikia laiko.
Edvardas Šidlauskas

O kaip reiktų spręsti šią problemą? E. Šidlausko teigimu, tokiu atveju būtinas susitikimas, ne švietimas ir pasakojimas apie situaciją, o susipažinimas ir kontaktas. „Kiekviename žmoguje matau gerumą, tik jis neturi, kur išsiskleisti. Tai parodykime“, – teigė E. Šidlauskas.

Įvardijo tikrąją Žiežmarių gyventojų pykčio priežastį

Žiežmarių miesto bendruomenės pirmininkas Nerijus Meškauskas „Žinių radijo“ eteryje teigė, kad bendruomenė taip sureagavo tik dėl to, kad viskas buvo slepiama.

„Mes, Žiežmarių bendruomenė, šitą dalyką, apie tokio namo statybas, sužinojome galima sakyti paskutinę dieną praktiškai. Įtariame, kad procesai įvyko tokiu metu, kai kelio atgal kaip ir nėra“, – teigė N. Meškauskas.

Jis tvirtino, kad sklypas, kuriame ruošiama įkurti vaikus, per mažas ir nesistebėjo tokia bendruomenės reakcija. „O kaip jie kitaip galėjo ir įvertinti. Jiems kaip perkūnas iš giedro dangaus tokia informacija nukrito paskutinę dieną. Įsivaizduokite, kokie dalykai yra valstybėje, kur vykdomi projektai kažkokio vieno žmogaus, kuris daro ką nori, kuris po rajoną blaškosi kaip jam patinka“, – kalbėjo N. Meškauskas.

Beje, jis pabrėžė, kad gyventojai pyksta ne už tai, kad jų kaimynystėje apsigyvens vaikai, esą pyktis kyla dėl to, kad statybos vyksta paslapčia. „Bendruomenė net pasiruošusi padėti tokių namų statybai ir mes šiandien dienai jau turime 60 arų sklypą, kurį galime pasiūlyti tokio namo statyboms“, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.

Jo teigimu, senesnio amžiaus žmonėms galbūt ir baisi tokia kaimynystė, tačiau tvirtino, kad būtina kalbėtis ir palaikyti ryšį. „Lankysimės tuose namuose, bendrausime su tais žmonėmis“, – tikino N. Meškauskas.

Gerovės valstybė yra kur kas plačiau nei suprantama

E. Šidlauskas teigė, kad tokios reakcijos yra bendros šių dienų problemos, kurių nereiktų sieti tik su pagarsėjusiomis istorijomis. Jo teigimu, didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra užsiėmę savo buitimi, tai slegia, todėl jie neturi laiko gilintis ir į kitų problemas, esą tuomet ir iššaukiamos tokios reakcijos.

K. Paulikė pabrėžė, kad dabar kalbama apie naują tikslą – gerovės valstybę. Ji paaiškino, kas tai turėtų būti. „Tai ne tik orios pensijos ar orūs atlyginimai, bet ir tai, apie ką mes kalbame. Tai yra orus požiūris į žmogų. Į kiekvieną žmogų: vaiką, suaugusį, žmogų su negalia“, – vardijo K. Paulikė.

Laidos vedėjas A. Perednis pasidalijo dar vienos apklausos rezultatais: „Buvo apklausa dėl socialinio būsto. Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai“. Tai, anot A. Perednio, paaiškėjo atlikus eksperimentą šešiasdešimtyje šalies savivaldybių, kurio metu daugiau nei aštuoni tūkstančiai daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų bus įkurti socialiniai būstai.

Tai (gerovės valstybė - DELFI) ne tik orios pensijos ar orūs atlyginimai, bet ir tai, apie ką mes kalbame. Tai yra orus požiūris į žmogų. Į kiekvieną žmogų: vaiką, suaugusį, žmogų su negalia.
Kristina Paulikė

Kai kuriuose miestuose tokios kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 procentų žmonių. Tokias reakcijas pateikė kauniečiai, kėdainiečiai ir širvintiškiai.

Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje socialinio būsto kaimynystėje nenorėjo tik mažiau nei šeši procentai.

Kodėl reikia žmones ištraukti iš institucijų?

Kodėl būtina keisti sistemą ir kurti namus tiek neįgaliems, tiek be tėvų augantiems vaikams? Pirmiausia – tai ekonominė nauda, teigė K. Paulikė. „Institucijoje žmogui gyventi kainuoja dvigubai brangiau, – tvirtino laidos viešnia. – Kitas dalykas – reikia suprasti, kad vaikas šeimoje, aišku, ir nuo šeimos priklauso, bet gyvendamas šeimoje ir jausdamas prieraišumo ugdymą, to paties pilietiškumo ugdymą. Apskritai tai vaiko ugdymas ir ruošimas visuomenei.“

Ji teigė, kad tai taip pat mažina ir nusikalstamumą, nes dažnai asmenys, išėję iš institucijų, yra linkę nusikalsti.

Skatina suprasti besiskundžiančius

Baigdamas diskusiją E. Šidlauskas skatino suprasti ir tuos, kurie skundžiasi. „Nebijokime tų žmonių emocijų, nepykime dėl tų žmonių pykčio, – teigė E. Šidlauskas. – Tai normalu, kad žmonės kažko nežino. Jie neprivalo visko žinoti. Visų įstatymų, projektų ar puslapių.“

Nebijokime tų žmonių emocijų, nepykime dėl tų žmonių pykčio. Tai normalu, kad žmonės kažko nežino. Jie neprivalo visko žinoti. Visų įstatymų, projektų ar puslapių.
Edvardas Šidlauskas

Vilniaus universiteto sociologė dr. Rūta Žiliukaitė teigė, kad pirmiausia reikia galvoti, kaip spręsti konfliktą. „Pritariu, kad šioje situacijoje reikia galvoti ne kaip aštrinti konfliktą, o kaip jį spręsti, nes tai kartosis,– teigė R. Žiliukaitė. – Mūsų pilietinės visuomenės būklė yra gana silpna ir bendruomeniškumo tradicijų mes neturime.“

Jos teigimu, lietuviai yra labai smarkiai linkę į individualizmą, kai rūpi tik savo paties interesas.

„Pirmas svarbus žingsnis – suvokimas, kodėl turime tokią situaciją. Taip yra todėl, kad žmonėms trūksta informacijos, – tvirtino sociologė. – Tik klausimas, kodėl jie išsigąsta ir kuo pagrįstos jų baimės.“

Specialistų yra, teigė sociologė, tačiau jų darbo ir įdirbio nepakanka, kad bendruomenės keistųsi. Ji teigia, kad šioje situacijoje atsakomybę turėtų prisiimti ir valdžia.

Visą laidą galite klausyti čia:

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.8235

Top naujienos

Gyvai / Pirmasis išbandymas Azijoje: Pietų Korėja – Lietuva (113)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį pradeda pasirodymą draugiškame keturių komandų...

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (870)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Lietuvos rinktinės varžovai australai sudavė antausį JAV rinktinei (35)

Dviženklį deficitą panaikinusi ir įspūdingai rungtynių pabaigą sužaidusi Australijos rinktinė...

Jei dar neatradote šio prieskonio, pats laikas tai padaryti: naudingosios savybės sveikatai privers nustebti (14)

Maistui pagardinti mes dažnai renkamės prieskonius, bet reikėtų atsiminti, kad kai kurie pasižymi...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (112)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Fukušima tapo naujausiu sopuliu Japonijos ir Pietų Korėjos santykiuose

Radiacija iš apgadintos Fukušimos branduolinės jėgainės tampa naujausiu įtampos tarp...

Karališkosios šeimos ekspertė: toks princo Harry ir Meghan Markle elgesys žalingas monarchijai (39)

Anot karališkosios šeimos ekspertės, princas Williamas būgštauja, kad pastarasis princo Harry...

Viską rasite savo spintelėse: su šiais produktais galima išvalyti kone viską (2)

Noras gyventi ne tik gražiai, komfortiškai bei tvarkingai, bet ir saugioje bei sveikoje aplinkoje...

Biržų r. nuo kelio nuskriejo ir apvirto automobilis: vyriškis žuvo įvykio vietoje (3)

Biržų rajone įvyko baisi avarija . Pirminiais policijos duomenimis, nuo kelio nuvažiavo ir...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (382)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...