aA
Visuomenėje kilus plačioms diskusijoms dėl Žvalgybos įstatymo pataisų, ypač dėl prevencinio pokalbio, Prezidentūros atstovai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje plačiau paaiškino, į kokias situacijas nukreipti tokie siūlymai.
Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda
Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas paaiškino, kad įstatymo iniciatyva buvo iš žvalgybos tarnybų.

„Naujoji įstatymo versija mūsų manymu yra geresnė negu senoji. (…) Kilo ažiotažas visuomenėje dėl vieno ar kito straipsnio, dėl to susirinkome, norėdami tas interpretacijas pakomentuoti“, – sakė J. V. Žukas.

Prezidento patarėjas Ainis Razma paaiškino, kad teikiamų žvalgybos įstatymo pakeitimų tikslas yra įstatymo pakeitimais optimizuoti žvalgybos institucijų veiklą.

„Bendrai paėmus visus pakeitimus galima būtų suskirstyti į kelias grupes. Yra pakeitimai susiję su didesnių galių arba papildomų instrumentų suteikimu žvalgybos institucijoms. Tada yra pakeitimai, susiję su žvalgybos operacijų saugumo ir slaptumo didinimu. Yra pakeitimai, susiję su žvalgybos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo optimizavimu. Didžioji dalis pakeitimų liečia reikalus, susijusius su personalo vadyba“, – dėstė A. Razma.

Paaiškino, kada būtų reikalingas prevencinis pokalbis

Prezidento patarėjas paaiškino, kodėl yra siūloma leisti galimybę vykdyti prevencinius pokalbius.

„Šito pakeitimo tikslas yra apsaugoti Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikių. Reikalas yra tame, kad, jeigu priešiška žvalgyba nusitaiko į kažkokį žmogų, tas žmogus praktiškai neturi jokių galimybių apie tai sužinoti. Paprastai tiesiogiai užsienio žvalgas neina į kontaktą su taikiniu, tai yra daroma per to žmogaus kontaktus, per pažįstamus, ir tas žmogus nieko nejaučia.

Iki verbavimo pasiūlymo procesas trunka pakankamai ilgai, gali trukti metus, gali penkis, kartais gali būti dešimt metų. Yra tokių atvejų. Sakysime – nusižiūrimas koks nors studentas, ir jis yra užsiauginamas iki kažkokių įtakingų pozicijų valstybės institucijose. Jam yra sudaromos įvairios galimybės, per įtakos agentus yra siūloma daryti karjerą“, – kalbėjo A. Razma.

Pasak prezidento patarėjo, tokiais atvejais iki verbavimo pasiūlymo yra sukonstruojamos situacijos, kada žmogus (kaip jam atrodo) gali nebeturėti kitų pasirinkimo galimybių, jis gali būti kompromituojamas.

„Jeigu kontražvalgyba mato, kad viskas vystosi ta linkme ir turi pakankamai stiprią informaciją, kad žmogus būtų apsaugotas nuo tokio kelio, siūloma sudaryti galimybę tą žmogų perspėti, kad jis galėtų būti patrauktas iš tos situacijos“, – sakė A. Razma.

Tokių atvejų suskaičiuoja apie 10-15 per metus

Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio įsitikinimu, tokie siūlymai nėra susiję su galimais žmogaus teisių pažeidimais.

„Kas link prevencinio pokalbio , tokių asmenų būna 10-15 žmonių per metus, tai neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“, – sakė D. Jauniškis.

Lietuvos karinės žvalgybos, tai yra Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Remigijus Baltrėnas.

„Tai yra mūsų praktika. (…) Mes tai darėme nuo 2013 m. Turbūt visi gerai atsimenate šnipinėjimo atvejus karinių oro aviacijų bazėse. Sulaikyti asmenys, kurie dabar yra nuteisti, vykdė rinkimą informacijos apie kitus asmenis, kurie nieko apie tai net nežinojo.

Mes susitikome su tais asmenimis, kai kuriais atvejais juos informavome raštu, kad yra renkama apie juos informacija. Tai ir buvo prevencinio pokalbio įvykdymas. Tas praktikoje vyksta. Tačiau, jeigu būtų Lietuvos Respublikos pilietis, kuris atsisakytų susitikti ir išgirsti, kad apie jį yra renkama informacija, tada neturėtume jokių kitų instrumentų, kurie mums leistų jį įspėti ir užkardyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui“, – sakė R. Baltrėnas.

Jis taip pat atkreipė į galimas kibernetines grėsmes.

„Puikiai atsimename, 2019 m. buvo nemažai kibernetinių atakų su kibernetinio šnipinėjimo požymiais. Žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad yra vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu per jo asmeninį kompiuterį. Žvalgybos tarnybos tą informaciją gali turėti, dėl to, kad stebi užsienio žvalgybos tarnybas, ir tada įsijungtų prevencinio mechanizmo, užkardant galimas rizikas ir grėsmes, mechanizmas“, – kalbėjo R. Baltrėnas.

Parlamentarus domino, kokios būtų tokių prevencinių pokalbių pasekmės, pavyzdžiui, ateityje žmogui darbinantis į valstybės tarnybą. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas paaiškino, kad žmogui darbinantis į valstybės tarnybą, tada leidimo dirbti su įslaptinta informaciją išdavimą reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

„To prevencinio pokalbio rezultatas, kuris būtų fiksuojamas ir archyvuojamas, būtų tik viena iš keleto sudedamųjų dalių, bet nelemiančioji dalis, kuri spręstų, ar išduoti leidimą, ir apspręstų, ar jis įsidarbintų, ar ne.

O, priklausomai nuo to, kaip pilietis elgiasi po prevencinio pokalbio, kurį kelią jis pasirenka, atitinkamai žvalgybos ir kitos institucijos pasirenkama savo kelią to piliečio atžvilgiu. Tai yra piliečio pasirinkimo laisvė, kada jis yra prevenciškai įspėtas, kad jo atžvilgiu priešiškos žvalgybos tarnybos vykdo tam tikrus veiksmus“, – sakė R. Baltrėnas.

Jeigu žmogus jaustųsi, kad jo teisės tokiu prevenciniu pokalbiu buvo pažeistos, pasak prezidento patarėjo A. Razmos, sakė, kad jis galėtų kreiptis į Seimo kontrolierių arba į teismą.

D. Jauniškis sakė, kad tokiu atveju pagal praktiką teisėjams pateikiama reikalinga medžiaga.

Siūlo leisti tikrinti dokumentus

Pasak prezidento patarėjo A. Razmos, kitais siūlomais pakeitimais numatoma suteikti teisę žvalgybos pareigūnams tikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

„Įdomesnė yra situacija, kad žvalgybos pareigūnai neturi tokios teisės iki šiol. Įsivaizduokime situaciją, kad ateina žmogus prie Pilaitės pastato ir pradeda fotografuoti. Pareigūnas, kuris tą pastatą saugo, neturi jokių poveikio galimybių. Jis negali patikrinti dokumentų, pasidomėti, kodėl šitas žmogus turi interesą fotografuoti žvalgybos institucijai priklausantį pastatą“, – kalbėjo A. Razma.

Pasak prezidento patarėjo, taip pat siūloma numatyti draudimą vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijoms priklausančias teritorijas, įskaitant pastatus.

„Šito pakeitimo tikslas yra apsaugoti žvalgybos institucijų objektus nuo bandymų vizualiai fiksuoti apsaugos bei ryšio sistemų išsidėstymą, konfiguraciją, taip pat tyrinėti saugumo režimus. (…) Sakysime pasikabinus droną virš institucijos pastato ir nufilmavus tą medžiagą ekspertas gali pasidaryti daug svarbių išvadų apie saugos priemonių išdėstymą, ryšio priemones, kaip juda žmonės, kur yra kokie padaliniai, koks yra saugos režimas“, – aiškino A. Razma.

Siūlo leisti patiems gamintis priedangos dokumentus

Pasak prezidento patarėjo, taip pat yra siūloma pakeitimų, kurie turėtų didinti žvalgybos operacijų saugumą ir slaptumą.

„Numatyta galimybė, kad žvalgybos institucijos galėtų pačios gamintis priedangos dokumentus. Tai yra dokumentai, kurie leidžia paslėpti žvalgybos pareigūnų tapatybę vykdant operacijas. Šiuo metu tam reikia pasitelkti kitas institucijas, kitaip tariant didėja ratas institucijų ir žmonių, kurie informuojami apie vykstančią arba būsimą operaciją. Tas mažina operacijų saugumą“, – sakė A. Razma.

Pasak prezidento patarėjo, taip pat matomas poreikis keisti reguliavimą, kuris numato užprašymą informacijos.

„Siūloma atsisakyti teismo sankcijos, jeigu žvalgybos institucija nori gauti informaciją, sudarančią banko paslaptį. 2013 m. Žvalgybos įstatymo redakcijoje tokia sankcija yra numatyta. Pritartume minčiai, kad tai yra perteklinis reguliavimas, kadangi institucijos, kurios užsiima nusikaltimų prevencija, taip pat tos, kurios vykdo mokesčių administravimo funkcijas, gali tokią informaciją gauti be teismo sankcijos“, – kalbėjo A. Razma.

Pasak prezidento patarėjo, dar siūloma numatyti galimybę iš privačių subjektų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių gauti nuolat atnaujinamą išrašą, kaip dabar yra su prieiga prie viešųjų subjektų duomenų bazių ir įvairių registrų, kai žvalgybos institucijoms yra teikiamas nuolat atnaujinamas išrašas.

„Tai reikalinga norint apsaugoti operacijų slaptumą, nes pagal dabartinį reguliavimą privatūs subjektai informaciją teikia, bet tai daro jiems priimtina forma. Sakykime, jeigu yra vykdoma operacija, žvalgybos instituciją domina tam tikras asmuo, ir institucija privalo pasakyti subjektui, kad „mums reikia informacijos apie tą žmogų“, tai yra automatiškai atskleidžiamas žvalgybos objektas, ir nukenčia operacijų slaptumas“, – aiškino A. Razma.

Siūlo keisti tam tikras tarptautinio bendradarbiavimo nuostatas

Dalis pataisų apima tarptautinio bendradarbiavimo lauką. Pasak prezidento patarėjo, dabar yra tokia nelogiška nuostata, kad Lietuvos žvalgybos institucija negali teikti informacijos jokioms užsienio institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, jeigu tos informacijos oficialiai neužprašė.

„Tikėtina tokia situacija, kad sakykime Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad kur nors Londone planuojamas įvykdyti teroro aktas, ir tos informacijos neteikia, nes britai jos neužprašė. Niekas negali užprašyti informacijos, jeigu nėra žinoma apie jos egzistavimą“, – sakė A. Razma.

Pataisomis numatomi ir kai kurie pakeitimai, susiję su personalo vadovą. Pavyzdžiui, siūloma, kad stažas valstybei būtų įtraukiamas į žvalgybos stažą. Pasak prezidento patarėjo, tai yra susiję su tuo, kad žvalgybos institucijos turi didžiulį poreikį pritraukti žmones, turinčius patirtį valstybės tarnyboje, viešajame sektoriuje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.3000

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (121)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“ (48)

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (1)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (62)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Orai: naujas ciklonas atneš eilinę kritulių bangą (1)

Šiandien prie mūsų krašto iš vakarų priartės naujas Atlanto ciklonas. Vakariniuose rajonuose...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (326)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (36)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (90)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus (10)

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...