Pašnekovas pasakojo, kad lėktuvuose pagal reikalavimą yra du savirašiai, taip vadinamos juodosios dėžės.
„Taigi, viena dėžė yra skirta įrašinėti skrydžio duomenims, kurie gaunami iš variklių, įvairių prietaisų. Kita dėžė yra skirta įrašyti pokalbiams kabinoje“, – pasakojo D. Bručas.
Jis LNK vidurdienio žinių eteryje taip pat papasakojo, kodėl įprastai ryškiai oranžinės dėžės yra vadinamos juodosiomis. Pasak Antano Gustaičio aviacijos instituto docento D. Bručo, istorija veda į II Pasaulinio karo laikus. Nes tuo metu pilotams į lėktuvus būdavo įdedamos juodai nudažytos dėžės, kuriose – stebėjimo, žvalgybinė įranga. Bet pilotai apie dėžių turinį nieko nežinodavo.
Anot pašnekovo, šios dėžės įprastai lėktuvuose būna uodegoje. Kadangi manoma, kad būtent ši dalis nukenčia mažiausiai. O ryškiai oranžinė dėžių spalva pasirinkta tam, kad jas būtų galima lengviau atrasti.
„Tai jos dažniausiai būna sumontuotos uodegoje, arčiau jos. Tam, kad būtų mažiausias nuostolis kritimo, avarijos atveju“, – pasakojo D. Bručas.
Paklaustas, kodėl rastų tirti savirašių Lietuvoje, pašnekovas sakė, kad mūsų šalis neturi tam reikiamos įrangos.
„Galbūt, bijau dabar pameluoti, galbūt pačios aviakompanijos turi kažkokią įrangą, kuri galėtų nuskaityti tam tikrą dalį duomenų. Nes aviakompanijos po skrydžio gali nuskaityti duomenis, kaip veikė sistemos ir panašiai.
Bet bent jau mūsų ministerija, jie neturi įrangos, kuri leistų nepriklausomai tuos duomenis nuskaityti“, – LNK vidurdienio žiniose sakė Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas.
Baiminantis netinkamai nuskaityti duomenis, arba juos sugadinti reikia specialios laboratorijos, kuri ištirtų, ar nėra papildomų pažeidimų.
Vadinamosios juodosios dėžės sukurtos taip, kad atlaikytų smūgį, vandens poveikį, gaisrą. Specialūs dažai dėžes apsaugo ir nuo temperatūros poveikio, pasakojo LNK vidurdienio žinių pašnekovas.
„Sakoma, kad tokia dėžė gali atlaikyti 2300 G, žmogus gali atlaikyti iki 10 G. O temperatūra, bijau sumeluoti, bet iki 1000 laipsnių ar panašiai“, – pasakojo jis.
Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas D. Bručas teigė, jog antradienį lėktuvo smūgio į žemę vietoje rastos juodosios dėžės, jo žiniomis, nėra labai stipriai pažeistos. Tad yra didelė tikimybė, kad tyrėjai galės pasiekti visus reikiamus duomenis.
„(Duomenų, aut. p.) nuskaitymas dažniausiai vyksta greitai, gali būti savaitės bėgyje. Bet paskui kita problema yra interpretavimas – išsiaiškinti, kas buvo. Nes duomenys yra, bet iš jų iššifruoti, išanalizuoti juos, suprasti, kas iš tikrųjų įvyko, čia jau yra kitas klausimas. Tai gali užtrukti ilgai“, – įžvalgomis LNK vidurdienio žiniose pasakojo D. Bručas.
Jis patikino, kad juodoji dėžė, įrašinėjanti pilotų kabinos pokalbius duomenis pateiks garso įrašo formatu.
„Delfi“ primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Per avariją žuvo 48 metų pilotas, Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Trečiadienį pradėti nuolaužų išgabenimo iš įvykio vietos darbai.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė, jog nėra jokių ženklų, kad lėktuvo avarija buvo sabotažo aktas.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su D. Bruču žiūrėkite čia: