aA
Daugybė lenkų apie Vilnių iki šiol kalba su nostalgija – Lietuvos sostinė jiems tokia svarbi, kad kažkam netgi kilo idėja pasiūlyti pavaizduoti Aušros Vartus oficialiuose Lenkijos piliečių pasuose. Vilniui neabejingas buvo ir Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis – gimęs ir augęs dabartinėje Lietuvos teritorijoje, laikęs save lietuviu, jis tiesiog neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus, todėl Lietuvos sostinė su jo žinia 1920 metais buvo okupuota ir prijungta prie Lenkijos.
Pilsudskis
© Istorinis archyvas

Apie J. Pilsudskio asmenybę Vilniuje paskaitą skaitęs lenkų disidentas, politinis publicistas, vieno didžiausių šios šalies laikraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius, 2014 metais tapęs Lietuvos laisvės premijos laureatu, Adamas Michnikas sako, kad J. Pilsudskis iki šiol laikomas gana prieštaringa asmenybe.

„Pilsudskis buvo ištikimas LDK sūnus, jis tiesiog toks buvo, jis save laikė lietuviu. Jis žiūrėjo į Varšuvą, Poznanę kaip į svetimą kraštą. Jis manė, kad tikroji Žečpospolita yra čia (Vilniaus krašte – red.). Jis save laikė Lietuvos žemės sūnumi ir absoliučiai neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus, tai buvo už jo suvokimo ribų“, - sakė A. Michnikas, pajuokavęs, kad jeigu lietuviai už šią paskaitą dar galėtų jam atleisti, tai lenkai - tikrai ne.

Anot jo, J. Pilsudskiui Lenkija be Vilniaus buvo kaip žydams Izraelis be Jeruzalės – tai buvo tiesiog neįmanoma. Jis Vilnių laikė Lenkijos širdimi, neatskiriama jos dalimi.

„Ir jis nesugebėjo suvokti, kad taip pat Vilnius svarbus buvo lietuviams, nesvarbu, kad tarpukariu nedaug lietuvių gyveno Vilniuje. Ir šis ginčas buvo neišsprendžiamas, nes jeigu ta pati vieta yra šventa lenkams ir lietuviams, tai nereikėjo būti lietuvių lenkofobu ar lenkų lietuvofobu, kad neleistum atiduoti Vilniaus“, - aiškino A. Michnikas.

Jis mano, kad anuomet joks kompromisas tarp abiejų tautų tiesiog nebuvo įmanomas, todėl ir dabar reikėtų istoriją palikti istorijai. O svarbiausia - neleisti istorijai apibrėžti dabartinių Lietuvos ir Lenkijos santykių.

Lenkai Vilnių laiko lenkišku miestu

Anot A. Michniko, lenkų jausmus Vilniui yra gana sunku paaiškinti. „Tai yra panašiai kaip su Krymu. Parodykite man bent vieną rusą, kuris pasakytų, kad Sevastopolis – tai ukrainietiškas miestas. Raskite lenką, kuris pasakytų, kad Vilnius nėra lenkiškas miestas. Visa Lenkijos istorija taip susijusi su Vilniumi“, - sako jis.

Tačiau jis skuba paaiškinti, kad lenkai dabar yra laimingi, jog Vilnius yra nepriklausomos Lietuvos sostinė, kad gali čia atvažiuoti, kad tarp mūsų valstybių nėra sienos. Jo įsitikinimu, lietuviškuoju Vilniumi džiaugtųsi ir paties J. Pilsudskio anūkai, šiuo metu gyvenantys Varšuvoje. „Mes šį miestą mylime labai nuoširdžia meile“, - paaiškina jis.

Anot jo, šiuolaikinėje Lenkijoje niekam net į galvą neateitų gvieštis Vilniaus, Gardino ar Lvovo. Jis įsitikinęs, kad lenkams būtina garsiai pasakyti „ne - mes šito nenorime“.

Pasak A. Michniko, nepaisant to, kad Lenkijoje J. Pilsudskis kartais yra vos ne sudievinamas, jis buvo tikrai prieštaringas – jį galima drąsiai vadinti revoliucionieriumi, perversmo organizatoriumi, konspiratoriumi. Negana to, jis klastojo rinkimus, susidorojo su politiniais oponentais ir netgi ne visada matė reikalą viešai sakyti tiesą.

„Jis turėjo savo aplinką, o su kitais daug nediskutavo. Jam svarbiausia buvo kariuomenė. Jo mąstymo būdas buvo kilęs iš XIX amžiaus. Jis turėjo savyje visą Lenkiją – viską, kas gera ir viską, kas bloga. Po savęs jis paliko tautai norą kovoti dėl nepriklausomybės“, - sakė A. Michnikas.

Kalbėdamas apie diktatoriško būdo J. Pilsudskio asmenybę, A. Michnikas ne kartą minėjo matantis paralelių tarp jo ir dabartinės Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininko Jaroslawo Kaczynskio mąstymo.

„Tačiau, Lenkijos ir Europos laimei – Kaczynskis nėra Pilsudskis“, - sarkastiškai pajuokavo A. Michnikas, pridurdamas, kad skirtumas tarp jų yra toks didelis, kad jį mielai gautų grynais.

Jis pridūrė besidžiaugiantis intensyvėjančiu Lietuvos ir Lenkijos dialogu, tačiau netiki „tais džentelmenais“ - omenyje turėdamas dabartinę Lenkijos valdžią. Jis mano, jog Lenkija imasi žingsnių Lietuvos link, mat nenori būti Europoje izoliuota. Jis įsitikinęs, kad dabartinės Lenkijos valdžios mąstymas tiesiog neleidžia gerbti kitų kultūrų, tautų ar valstybių.

„Išgyvenome komunizmą, išgyvensime ir Kaczynskį“, - pajuokavimu diskusiją užbaigė A. Michnikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausi partijų reitingai: su kokiomis nuotaikomis Lietuvos gyventojai iš tiesų ėjo į rinkimus (15)

Naujausių apklausų duomenys rodo, kad savivaldos rinkimų išvakarėse aptirpo kone visų politinių...

Vilniaus rajonas, kur kainos vis dar mažos: anksčiau priminė kaimą, dabar sparčiai auga (155)

Šalia Naujosios Vilnios įsikūręs Pavilnys nemažą savo gyvavimo dalį buvo miesto pamirštas...

Šimonytė įvardijo du svarbiausius Lietuvos interesus užsienio politikoje ir sureagavo į Skvernelio idėją pildoma (232)

Saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremtas pasaulis – tokie kandidatės į...

ES sopa galvą ne tik dėl „Brexit“: 6 kiti klausimai, statantys Europą ant adatų (63)

Vykstant chaotiškam „Brexit“ , sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų...

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos (148)

Gyventojų, kurie nuotekas tvarko individualiai, nuo šių metų gegužės mėnesio laukia permainos....

Tarptautiniai iššūkiai naujajam Lietuvos prezidentui: trys generolo Hodgeso patarimai (257)

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad naujasis Lietuvos prezidentas...

Karbauskio prieš Seimo rinkimus laukia galvosūkis: koją pakišti gali paprasčiausi dalykai (409)

Pagal valdančiųjų partijų rezultatus savivaldos rinkimuose galima prognozuoti jų galimą...

Keturios programėlės, kurios padės išgerti reikiamą kiekį vandens (3)

Šiandien, kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena. Apie jo vartojimą ir poreikį vis dar kyla...

Graikai negailestingai plaka gėdą darantį „Olympiakos“: nevertas žaisti Eurolygos atkrintamosiose (9)

Trečia nuo turnyro lentelės dugno komanda su vėjeliu skraidė paskutinėse savo šio sezono...

Dirbti vienoje vietoje neapsimoka: jaunoji karta uždirbti nori daugiau, nors dirbti – mažiau (11)

Apie penktadalį šalies gyventojų sudaro Y arba Tūkstantmečio kartos atstovai, gimę...