Duoda įrankį „šokdinti“

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen Delfi teigė, kad šis pakeitimas yra tiesiog įrankis vienam žmogui šokdinti kelias dešimtis kaimynų. Ji priėmimo stadijoje balsavo prieš šį pasiūlymą.

„Kur yra didžioji yda šio projekto – kad mes duodame įrankį vienam bet kokiam, kad ir konfliktiškam žmogui iš didžiulės namo bendrijos, kreiptis ir skųstis dėl kaimynų. Ir pagal šį įstatymo projektą ir galima tai daryti. Vienas žmogus galės diktuoti, šokdinti šimtą žmonių“, – situaciją komentavo liberalė.

Seimo narė sutiko, kad problema egzistuoja, bet ją spręsti reikia kitomis priemonėmis. Pasigenda ji ir lygiateisiškumo principo.

„Įstatymai yra priimami visiems gyventojams ir turi būti maksimaliai lygiateisiški ir lygūs. O šiuo atveju yra akivaizdu, jog turint nuosavą namą tokių problemų nekyla. Įgyvendinimo prasme matome labai daug problemų. Ir taip būtų apkraunama policija mažareikšmiais dalykais“, – tikino Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė–Nielsen.

Parlamentarė teigė, kad liberalai nepalaikė šio projekto priėmimo ne todėl, kad nenori palengvinti gyvenimo nėščioms moterims ir mažiems vaikams, bet dėl jo veikimo algoritmų.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Popieriuje jie vienaip atrodo, bet realiai sukels daugiau problemų, nei jų išspręs“, – kalbėjo ji.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas feisbuke kritiškai įvertino tokį Seimo apsisprendimą.

„Dar siūlyčiau priimti įstatymą, kad pasaulyje privalo būti taika. Vilniuje yra maždaug 8,5k daugiabučių, taigi kalbame bent jau apie kokius 85k balkonų, t.y. individualių atvejų, kuriuos turės kontroliuoti policija ir/ar savivaldybė. Bet kaip tą daryti įstatymo iniciatoriai kažkodėl nutyli. Ar bent kas įsivaizduoja kokia administracinė našta tokiu sprendimu yra sukuriama?“ – klausimą socialiniame tinkle kėlė jis.

„Jei ši nesąmonė įsigalios, turėsime dar daugiau kaimynų konfliktų, skundų ir nepasitenkinimo, kad kažkas kažkodėl kažko neužtikrino“, – feisbuke rašė V. Benkunskas.

Policija įtraukiama tik kritiniais atvejais

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad pagal šį įstatymo pakeitimą, policija į tokius konfliktus būtų įtraukiami tik kritiniu atveju.

„Ten mintis yra ta, kad pirmiausia kaimynai sprendžia savo problemas, o jeigu nesusitaria, savivaldybė, o policija tik išskirtinais atvejais kišasi“, – Delfi sakė jis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė vertindama naująją tvarką Seimo posėdžių salėje taip pat teigė, kad pareigūnai įsikiš tik kritiniais atvejais.

„Įstatymo projektas buvo ilgai derintas, pareigūnai suderino, kada įsikiš policijos pareigūnai. Nes pirmu etapu pati namų bendrija suteiks, arba nesuteiks leidimo rūkyti. Bus namai, kur rūkyti bus galima, aš taip tikiuosi, ir bus ten draudžiama, kur žmogus piktnaudžiauja“, – svarstė ministrė.

Ji kalbėjo, kad kitų atveju pareigūnų pajėgų tiesiog neužtektų.

„Pareigūnų visoms funkcijoms, kurių kasdien tik didėja, tai pajėgų mes tiek neturime. Pagrindines funkcijas, kurias turi atlikti mūsų pareigūnai ir dar papildomai užkrauti naujais“, – Seime vykusioje Vyriausybės valandoje kalbėjo ministrė.

3 keliai

LVŽS atstovas ir vienas iš šio įstatymo pakeitimo iniciatorių, parlamentaras T. Tomilinas Delfi paaiškino, kaip veiks šis pakeitimas nuo šių metų gruodžio 31–osios dienos.

„Policijos nereikės 9 iš 10 atvejų“, – aiškino jis.

Algoritmas tikrai pradės veikti po to, kai Seimas palaimins ir vieną iš lydinčiųjų teisės aktų – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą.

Anot parlamentaro, yra trys lygiai, kaip spręsti šią problemą.

„Jeigu kažkas turi šią problemą – reikia kreiptis į savo kaimyną – būkite geras, yra įstatymas, nerūkykite. Manau, kad taip pasibaigs didžioji dauguma konfliktų, nes dabar įstatymo nėra. Jeigu tai nevyksta, yra antras žingsnis – reikia rašyti savivaldybei. O savivaldybė paskelbs tvarkas, kaip tai padaryti: gal elektroniniu būdu, galbūt seniūnijoje. Tada savivaldybė įpareigos namo administratorių, bendriją informuoti namo gyventojus, jog šiame name yra problema“, – mechanizmą aiškino parlamentaras.

Po šio pranešimo, per 15 dienų name turi būti iškabintas skelbimas prie įėjimo, elektroniniu būdu informuoti visi gyventojai ir tada draudimas rūkyti šiame name įsigalioja.

„Ir tada, kai jau iškabinti valdiški ženklai, kad įsigaliojo Tabako įstatymo nuostatos ir negalima rūkyti. Po šio atvejo, mes iki minimumo turėsime konfliktų. Nes ne šiaip kaimynas ranka parašė ant lapelio ir prašo nerūkyti, bet jau namo administracija. Žinoma, tai veiks, juk mūsų žmonės pamatę oficialų nurodymą ir teoriškai dar yra baudos, tai koks sveiko proto žmogus prasidės su policija“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras.

Visgi, T. Tomilinas pripažino, kad tokių atvejų gali pasitaikyti.

„Bet jų bus daug mažiau“, – tikino politikas.

LVŽS atstovas aiškino, kad tikrai nebus tokių atvejų, kad policininkas eis gatve, pamatys balkone rūkantį asmenį ir ateis jo bausti.

„Ji turi išsiaiškinti, ar tame name galioja šis reguliavimas. Spontaniško policijos kišimosi į žmonių gyvenimu tikrai nebus“, – Delfi sakė T. Tomilinas.

Draudimo rūkyti balkonuose algoritmas.

Parlamentaras kalbėjo, kad svarbų vaidmenį šiame procese vaidinančios savivaldybės turėtų sulaukti ir ministerijos pagalbos derybose dėl didesnio finansavimo joms.

„Savivaldybės pareiga yra rūpintis tuo, kas rūpi žmonėms. (…) Mes pasistengsime tęsti dialogą su savivaldybėmis, prašysime Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kuo daugiau pagalbos joms, kaip ir derybose dėl biudžeto atsižvelgti į tokią naštą. Bet ji tikrai atitinka gyventojų lūkesčius“, – pabrėžė politikas.

Delfi pašnekovo teigimu, šio įstatymo pažeidimo sistema būtų panaši į greičio viršijimo – kuo mažiau žmonių įsitraukimo.

Apie konkrečias baudos sumas už šio draudimo nepaisymą T. Tomilinas kalbėti nenorėjo, nes šis sprendimas dar nepriimtas.

Paskutiniais svarstymais įvardintas baudos dydis buvo nuo 90 iki 150 eurų. Tačiau dėl jos dar nėra apsispręsta.

Turi užtikrinti, kad dūmai neerzina kaimynų

Priimtame įstatymo projekte taip pat yra nurodoma, kad „pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas“. Tai, anot Delfi pašnekovo, nėra draudimas rūkyti butuose.

„Čia yra turima omenyje, kad jei rūkai namuose, tai pirma prevencija yra tavo namiškiai. (…) Daugelis žmonių nerūkys savo namuose, nes prieštaraus jo namiškiai. Jeigu žmogus, visgi, rūko savo namuose, jam atsiranda pareiga užtikrinti, kad dūmai iš jo buto nepatektų į kitų. Jeigu gerai veikia ventiliacijos sistema, tai žmonės dešimtmečiais rūko tualetuose ir nėra jokios problemos“, – aiškino jis.

Tomas Tomilinas

„Bet jei ventiliacija neveikia, tai yra administratoriaus ir buto savininko problema sutaisyti tą ventiliaciją“, – tikino T. Tomilinas.

Tad rūkyti savo namuose galime, jei tai netriko kaimynų, yra tinkamai veikianti ventiliacijos sistema.

Griežtai draudžia tik Latvija

Draudimą rūkyti balkonuose yra įvedusi ir Latvija. Dar 2013 metais Latvija uždraudė rūkyti balkonuose, laiptinėse, koridoriuose ir kitose daugiabučių bei visuomeninių pastatų bendrojo naudojimo patalpose. Ten galioja praktika, kad kai bent vienas iš daugiabučio gyventojų pateikęs skundą prieš rūkantį asmenį, to namo balkonuose rūkyti draudžiama.

Draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose prieš metus palaimino ir Rusija, dėl atnaujintų priešgaisrinės saugos reikalavimų, uždraudžiant atvirą ugnį. Bet atvira ugnimi nedegančių tabako gaminių rūkymas nebuvo uždraustas. Šis pakeitimas buvo skirtas saugumo kultūros didinimui.

O Suomijoje dėl rūkymo balkonuose sprendžia namo bendrija, jeigu nėra užtikrinama, kad dūmai nepatektų į kaimynų teritoriją.

Dar turės patvirtinti Nausėda

Primename, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kad draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, lauko kavinėse, bendrosios dalinės nuosavybės patalpose, dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimo aikštelėse, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Pagal įstatymą, buto gyventojai bet kurio atveju privalės užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kaimyno patalpas.

Patalpos savininkas įpareigotas pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Jeigu jis atsisakytų tai padaryti, savininkui grėstų bauda.

Sprendimą dėl Seimo priimto draudimo dar turi priimti prezidentas Gitanas Nausėda.