Žmonės gyvena „vakar diena“

Laidoje N. Oželytė atsakė, ką mano apie dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą ir kaip situacija, jos nuomone, pasibaigė nuo rinkimų, signatarė atvirai rėžė, ką galvoja apie taip dažnai minimą gerovės valstybę. Taip pat laidoje svarstyta, kodėl lietuviai vis dar ieško gelbėtojų bei kur gali nuvesti draudimai, kurių dabartinėje politikoje netrūksta.

Laidos pradžioje pasiteiravus, kaip situacija pasikeitė nuo Prezidento rinkimų iki dabar, N. Oželytė tikino, kad tauta, anot jos, nepasirinko judėti į priekį.

„Kodėl negalima užduoti banalesnio klausimo arba kodėl negalima man pačiai atsakyti kaip nors banaliai. Aš manau, kad tauta pasirinko „vakar dieną“ – dar truputį pastoviniuoti ten, kur mes jau buvome atvykę. Nepasirinko judėti į priekį. Nieko blogo aš čia nematau. Bet nesu iš tų žmonių, kurie sako, kad tauta visada teisi. Manau, dauguma klysta, nes kiekvienas renkasi pagal savo suvokimą. Aš daug galvojau apie demokratiją: viena vertus, mes galime piktintis, kaip taip įmanoma išrinkti rusišką aferistą į Europos Parlamentą, kuris diplomą nusipirko. Aš kalbu apie aferistą, kuris atstovauja mums EP, bet aš kalbu ne apie jį, o apie žmones, kurie jį renka“, – laidoje „DELFI diena“ atsakė N. Oželytė.

Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė

„Vakar diena yra mano amžiaus žmonės. Prezidentas truputį jaunesnis, bet ne tiek“, – patikslino N. Oželytė.

„Gerovės valstybė – šnipštas“

Paklausus, ką mano apie gerovės valstybę, N. Oželytės atsakymas buvo lakoniškas.

„Tai yra šnipštas“, – atsakė ji.

Laidoje N. Oželytė nenoriai kalbėjo apie G. Nausėdą, sakė, kad kai kurie jo pareiškimai atrodo gana keistai ir neįtikinamai.

„Aš nematau nieko blogo, nors, o kodėl mes dabar turime jį kritikuoti? Jis jau išrinktas. Kai kurios jo frazės ar pasakymai tiesiog neatlaiko kritikos. Kam mums jį nagrinėti? Jau post factum. Jis jau išrinktas. Bet, pavyzdžiui, pasakymas, kad jis labai pasiilgo rusų kalbos, rusų teatro, meno... Jis ką, kvailas? Nejau jis nesupranta, kad tai yra minkštoji galia? Jis ką, nesupranta, ką daro reperis Timotis? Aš labai stebiu, kas vyksta Ukrainoje, kas vyksta Rusijoje. Tai ar kvailas prezidentas, ar tiesiog nepagalvojo? Ar tyčia? Aš nenoriu galvoti nei taip, nei taip. Aš manau, kad tai yra tiesiog toks lengvabūdiškas pasakymas. Lygiai taip pat, kaip pasakymas, kad jis jau labai seniai dalyvauja politikoje, nes kažkiek metų dirbo kažkokio departamento direktoriumi. Atsiprašau, jeigu tu nesuvoki, kad politikas ir valstybės tarnautojas – tiesiog nieko bendra tarpusavyje neturintis dalykas... Dėl to aš taip labai minkštai vertinu. Tai yra absoliučiai humanizuotas žmogus, jeigu jis neturi antro dugno“, – sakė N. Oželytė.

„Aš netikiu, kad iki tokio posto galima nusikasti be raketos nešėjos“, – taip pat pridūrė moteris. „Netikiu, kad tiesiog panorėjau, pasakiau žmonai, tėveliui, pavariau ir esu. (...) Aš turėjau baisią patirtį. Čia ne apie Nausėdą eina kalba, čia kalbama apie tai, kad Lietuva jau turėjo rusų pasodintą prezidentą. Aš jums dabar pasakysiu kai ką baisaus. Galvoju, ar jau laikas atėjo tai sakyti ir ką duotų tas pasakymas. Kartais aš galvoju, kad žmonės yra laimingi, nes daug ko nežino. O kam, jeigu tu nieko negali pakeisti, o visa tai tik dirgina.“

Anot jos, pastarieji Prezidento rinkimai parodė, kad jaunimas tiki Ingrida Šimonyte. O tai, anot N. Oželytės, yra tam tikras fenomenas.

„Pažįstu Šimonytę asmeniškai. Jos reikalai paprasti, kaip ir atrodo, kas yra labai reta. Aš bijau, kad ji iš politikos dings, nes tokiems žmonėms nepakanka motyvų būti. (...) Tokio fenomeno, kai tiek jaunimo pakilo balsuoti dėl Ingridos Šimonytės, tai nėra buvę. Ji tiesiog yra tikrinis žmogus. Lietuvos politikoje tokių žmonių dar nebuvo, netgi mano dievinami politikai – su dvigubu dugnu“, – kalbėjo N. Oželytė.

Nustebino ciniškumu

Laidoje visuomenės veikėja N. Oželytė taip pat papasakojo istoriją, kuri ją nustebino ypatingu ciniškumu.

„Vienu žodžiu, buvo tokia situacija, kai prieš vienus Prezidento rinkimus aš buvau Maskvoje pas Jegorą Strojevą, šis dabar yra miręs. Jis buvo tarybų konfederacijos pirmininkas, antras žmogus po Boriso Jelcino, aš buvau su tam tikru prašymu dėl kontaktų su mūsų lietuviškais politikais prieš Prezidento rinkimus. Jis man taip absoliučiai ciniškai juokdamasis pasakė, kad ne, mes jau turime jums prezidentą. Jis kainavo mums dvi fūras, o tais laikais tai buvo 2 milijonai dolerių. Viskas. Aš tikrai sėdėjau tame kabinete ir turiu įrodymą“, – laidoje kalbėjo N. Oželytė.

Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė

Įvardijo „juodžiausią problemą“

Inauguracijos dieną N. Oželytė sakė, kad naujasis šalies vadovas nesupranta, kur ateina ir ką čia padarys.

„O kokios veiklos dabar yra? Gerovės valstybė yra pliurptelėjimas, o ne veikla. Žinote, aš stebiu Zelenskį kiekvieną dieną Ukrainoje. Jis kur kas trumpiau prezidentauja, bet yra kaip vijurkas, jo visur pilna. Žinoma, mes neturime tokių problemų, bet aš negirdžiu nė žodžio apie juodžiausią Lietuvos problemą – apie teisėsaugą, juodžiausią kloaką Lietuvoje“, – atsakė ji.

Gitanas Nausėda

Pasiteiravus, kokių pažiūrų yra G.Nausėda, ji tikino, kad jokių.

„Šiandien jo gimtadienis ar kas? Kodėl mes tiek daug apie jį kalbame? Man jis iš viso yra stipriai nereikšminga figūra, visai be spalvos. Vienintelis dalykas tas, kad viešojoje erdvėje vyksta pasikoliojimų dėl žmonos parėdų, bet ar tai verta dėmesio? Man tai yra ne figūra, o pauzė. Aš nematau apie ką kalbėti.

Manau, kad tų pažiūrų iš viso nėra. Učackas irgi buvo konservatoriškų pažiūrų, bet nuėjo dirbti rusų mafiozui. Aš jums sakau, kad politikoje nėra nieko vienareikšmiško“, – mano N.Oželytė.

Parlamentas – kaip mūsų atspindys

DELFI laidoje žymi visuomenės veikėja taip pat įvertino mūsų Parlamento darbą.

„Mūsų Parlamentas atspindi mūsų veidą. Pasižiūrėję atidžiai į tokį veidą, daug kas norės nueiti ir pasidaryti grimą arba nusipjauti kokį spuogą. Juk tai irgi yra pamoka. Kas pasakė, kad kada nors gyvenime bus idealu ir gerai. Bet kas gali būti dar blogiau? Aš paklausiau tos naujos frakcijos vadovo (Vytauto Kamblevičiaus), to žmogaus, kuris niekada nebuvo žinomas ir niekada nebus, tai aš klausau jo kalbos raiškos...(Pauzė) Fermoje karves prižiūrėti. Bet gal geras žmogus, aš nieko nesakau“, – svarstė ji.

Vis dar ieškome gelbėtojų

N. Oželytės teigimu, lietuviai vis dar ieško gelbėtojų ir lygina save su kitais.

„O ką daugiau daryti? Juk visi ieškome geresnio gyvenimo. O kas ieško? Ieško mano kartos žmonės, kuriems atrodo, kad nuo valdžios daug kas priklauso, arba jų gyvenimas priklauso nuo valdžios. Žmogau, tu vieną sykį mirsi, tavo vidinė nuotaika nepriklauso nuo nieko. Žinoma, man gali pasakyti, kad tu gauni rentą, tu gauni pinigų, turi už ką pavalgyti ir dėl to tau yra taip gera. Man gera ne dėl to, kad aš turiu už ką pavalgyti, o dėl to, kad žinau, jog kiekviena mano diena gali būti paskutinė“, – sakė N. Oželytė.

„Matote, aš nelabai suprantu verslo situacijos Lietuvoje. Kai svarstau, kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti visko, man pasako, kad dėl didžiulės rinkos. Bet aš žinau žmonių, kurie dirba kai kuriose privačiose verslo struktūrose. Verslas yra dar nesolidarus. Dar jis nesupranta, kad geriau turėti lojalių klientų ir dėkingų darbuotojų, negu duoti jiems minimumą, bet jie nuolat bus pikti ir sukurs nesaugią atmosferą. Jeigu žmonės yra nepatenkinti, tai ir tas verslininkas gyvena nepatenkintų žmonių valstybėje. Manau, kad kol kas jie savo gerovės ir savo komforto nesusieja su tuo, ką jie moka žmonėms“, – aiškino N. Oželytė.

Anot jos, lietuviams koją kiša nuolatinis noras lygintis su kitais.

„Jeigu mes atsikratysime noro lyginti save su kitais, pavyzdžiui, su Prancūzija, kaip pasakė viena influencerė, tai aš sakau, kad tos pačios Prancūzijos nežagino tiek laiko brutalus rusas.“

Paklausta, ką mano apie draudimus, ji tikino, kad nieko gero jie neduos. „Kas turi vaikų, tas puikiai žino, kad draudimu tu ugdai norą. Jeigu uždrausi vaikui žiūrėti į telefoną, jis tada pas draugą nueis ir pažiūrės. Jeigu tu uždrausti gerti, žmogus gers“, – sakė ji.