Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Piešinė primena, kad oro tarša - svarbus žmogaus sveikatą lemiantis veiksnys. Ji - vienas svarbiausių veiksnių, didinantis kvėpavimo ir alerginių ligų skaičių, įskaitant lėtines obstrukcines plaučių ligas, plaučių uždegimą ir, kaip spėjama, net tuberkuliozę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, orą teršiančios kietosios dalelės (KD) netgi gali lemti mirtingumą ir yra 13-oje vietoje mirčių priežasčių sąraše.
„Apžvelgdami pastaruosius kelerius metus, galime pastebėti, kad didesni oro taršos viršijimai Kaune buvo fiksuoti 2014 metais. Remiantis valstybinio monitoringo Kauno m. automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenimis Petrašiūnų stotelėje, KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Tokių dienų tais metais buvo 37 (paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 d. per metus). Noreikiškių stotyje, įrengtoje atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių, oro taršos padidėjimas buvo registruotas iš viso 8 dienas per metus, kai KD10 koncentracija buvo didesnė negu 50 mikogramų/m3.
Pernai Petrašiūnų stotelėje KD10 koncentracija 24 dienas viršijo paros ribinę vertę (dėl prietaiso gedimo duomenys fiksuoti ne visas dienas), Noreikiškių stotyje - 14 dienų per metus. Tačiau dabar susirūpinimą kelia tai, kad per pirmąją 2016 m. sausio mėnesio savaitę Noreikiškių stotyje oro tarša 4 dienas viršijo KD10 paros koncentraciją. Petrašiūnų stotyje dėl prietaiso gedimo duomenų nėra", - teigė L. Piešinė.
Kuomet oro tarša padidėjusi, medikai rekomenduoja kuo mažiau būti lauke. Oro užterštumo lygis miestuose padidėja įsivyravus šaltiems orams ir suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse bei individualiuose namuose. Teršalams aplinkos ore kauptis palankūs ramūs, be kritulių orai. Svarbu atminti, kad poveikį sveikatai lemia ne tik oro užterštumo lygis, bet ir laikas praleistas kvėpuojant užterštu oru.