aA
Naujasis Seimo opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas mano, kad pavasarį trijų opozicinių frakcijų – liberalų, konservatorių ir socialdemokratų – pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo pasiteisino, nes opozicijos pastangomis pavyko sustabdyti kai kuriuos valdančiųjų sprendimus, kurie tikrai neatneštų gerovės Lietuvos piliečiams. Jis tikisi, kad opozicijos balsas Seime ir toliau bus girdimas, taip pat ir dėl naujų parlamentinių tyrimo iniciatyvų.
Julius Sabatauskas, Gintautas Paluckas
© DELFI / Orestas Gurevičius

J. Sabatausko nuomone, Seimo narės Irinos Rozovos veiklą turi tirti laikinoji parlamentinė tyrimo komisija, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms frakcijoms, o ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio nariai negali būti teisėju savo byloje.

„Ten negali būti NSGK narių, kadangi jie patys yra tiriamieji šiuo atveju", interviu naujienų agentūros ELTA korespondentei Jadvygai Bieliavskai sakė J. Sabatauskas. Jeigu būtų reiškiamas nepasitikėjimas Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, opozicija, anot jos lyderio, balsavime greičiausiai nedalyvaus.

„Kitaip sakant mes netrukdytume pozicijai priimti sprendimą, bet ir nepadėtume. Tegul jie patys pademonstruoja, kad jie turi tiek politinę valią, tiek politinę daugumą", sako J. Sabatauskas. Jo nuomone, valdančioji dauguma turėtų praregėti, kad rinkėjai jau pavargo nuo rietenų, kad jie kaip tik trokšta ir laukia iš Seimo narių pozityvo, bendradarbiavimo, sutarimo.

Prasidėjus rudens sesijai tapote naujuoju Seimo opozicijos lyderiu. Jūs šachmatininkas mėgėjas, buvęs Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas, šias pareigas perėmėte iš liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kuri yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė. Ar jums teko sužaisti kokią nors šachmatų partiją?

Teko, tai buvo žaibo partija, labai trumpa partija, gal penkias minutes. Žinoma, šachmatuose aš Viktorijai niekaip neprilygstu, nes vis tik yra didžiulis kvalifikacijos skirtumas, ji yra tarptautinė didmeistrė, o aš viso labo šachmatininkas mėgėjas.

Tačiau kartu dirbant opozicijoje manau, kad politines partijas jums tenka ir teks žaisti nuolat, nes jau praėjo pusmetis, kai opozicija – liberalai, konservatoriai ir socialdemokratai – surado bendrą kalbą, sutarė bendradarbiauti, rotacijos būdu keisti opozicijos lyderį. Ar toks bendradarbiavimo formatas, jūsų nuomone, pasiteisino?

Manau, kad pasiteisino, nes buvo derinami veiksmai tam tikrais atvejais, ypač tada, kai dauguma, nepaisydama jokių procedūrų, bandydavo varžyti opozicijos teises, stumti tam tikrus įstatymus, kurie, mūsų manymu, tikrai neatneštų gerovės Lietuvos piliečiams.

Tokiais atvejais mes susitelkdavome ir imdavomės bendrų veiksmų, aišku, pasinaudodavome Statuto galimybėmis, tai būdavo procedūriniai įvairūs dalykai, pavyzdžiui, pertraukų prašymas. Kartu kviesdavome ministrus, kad ir jiems būtų geriau, kad nevaikščiotų po atskiras frakcijas. Kviesdavome visi kartu į bendrą opozicijos posėdį vieną ar kitą ministrą, prašydami atsakyti į aktualius klausimus. Sutaupydavome laiko ministrams, išgirsdavome jų atsakymus, užčiuopdavome problemas, signalizuodami ministerijų vadovams, kad jie jas spręstų.

Opozicija, pasirašydama susitarimą dėl bendradarbiavimo, akcentavo, kad yra tokia būtinybė, nes demokratija yra pavojuje. Kaip manote, ar praėjus daugiau kaip pusmečiui demokratija tebėra pavojuje, ar to pavojaus yra mažiau?

Opozicijos priedermė yra budėti, stebėti procesus, kurie neleistų daugumai užsimiršti. Pavojus demokratijai visada gali iškilti, mes esame tie, kurie prevenciškai reaguoja. Aišku, kad tas reagavimas yra įvairus, ar tai bendras pareiškimas, ar tai bendras veikimas tam tikrais atvejais siekiant apginti demokratiją.

Koks opozicijos nuveiktas darbas yra, jūsų akimis žiūrint, ypač svarbus, pavyzdžiui, gal pavyko Seime, kalbant opozicijos kalba, užkirsti kelią antikonstituciniams įstatymų priėmimo būdams, nesiskaitymui su parlamentine etika?

Sveikatos apsaugos ministerija vis teikdavo įstatymų pataisas dėl mažųjų rajoninių ligoninių, galima sakyti, likvidavimo. Mums pavyko sustabdyti tokius veiksmus, kurie būtų pakenkę daugeliui mūsų šalies piliečių, ypač tiems, kurie gyvena regionuose, rajonuose, pakraščiuose Lietuvos valstybės, nes būtų nutolintos nuo jų sveikatos paslaugos.

Mes to neleidome padaryti. Vieną kartą įstatymų pataisas vetavo prezidentė, kitą kartą blokavome jų priėmimą. Kitais atvejais mums pavyko bent laike truputį nustumti kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, bent jau laikinai pavyko pristabdyti dotacijos skyrimo klausimą po rinkimų iš perbėgėlių naujai susikūrusioms politinėms partijoms. Aišku, mes tada nebuvome susivieniję į bendrą darbą, bet tai buvo, galima sakyti, bendradarbiavimo užuomazga, repeticija.

Ar opozicijos balsas Seime girdimas?

Buvo girdimas ir tikiuosi, kad jis bus girdimas. Pasižiūrėsime, kaip išeis su tuo vadinamuoju parlamentiniu tyrimu dėl Seimo narės Irinos Rozovos.

Antradienį Seime planuojamas nutarimo projekto dėl pavedimo atlikti šį tyrimą Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikimo tęsinys. Kokia opozicijos pozicija dėl šios iniciatyvos?

NSGK inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ir tuo pačiu ne tik dėl jos, bet ir dėl kitų Seimo narių, kurie susipažino su slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, tarkim, ar jie tinkamai reagavo, ar netinkamai. Bet koks paradoksas? Jie siūlo, kad jie patys tirtų tą visą istoriją, išeitų, kad nori patys tirti save.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis perdavė NSGK tą informaciją, kai kurie iš NSGK narių su ja susipažino, kita dalis nesusipažino. Bet kokiu atveju jie turėjo tą galimybę susipažinti, vadinasi, kiekvienas iš NSGK narių turės būti apklaustas, net ir tie, kurie nesusipažino, kodėl jie nesusipažino. Yra toks principas, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Tuo tarpu NSGK nariai nori būti teisėju savo byloje. Opozicijos nuomone, turi būti sudaryta laikinoji parlamentinė tyrimo komisija, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms frakcijoms, tačiau ten negali būti NSGK narių, kadangi jie yra patys tiriamieji šiuo atveju.

Kaip vertinate Seime bręstančio dar vieno parlamentinio tyrimo, kurio dėmesio centre gali atsidurti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), iniciatyvą? Antradienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti jos vadovaujamam komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo skiriamų pareigūnų – VTEK pirmininko Edmundo Sakalausko, VTEK nario Virginijaus Kanapinsko ir VTEK nario Antano Šenavičiaus galimai padarytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų.

Manau, kad tikrai yra daug svarbesnių dalykų Seime negu šitas tyrimas. Seimo nariai, užuot kažką tyrę, galėtų savo dėmesį skirti tam, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų. Komitetui siūloma išsiaiškinti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje. Pirmiausia yra tokia nuostaba, ar Seimo narė nežino, kas yra Alumni? Ji vienija tuos žmones, kurie baigė tą universitetą. Narystę tose asociacijose tikrai nėra kažkoks blogis, sakyčiau, kad labai gerai, kai žmogus yra aktyvus.

Kaip opozicija ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, jeigu bus surengta tokia procedūra?

Mūsų bendra pozicija tokia, kad jeigu būtų reiškiamas nepasitikėjimas Seimo pirmininku, mes tame balsavime nedalyvautume. Kitas klausimas, kai atsirado naujų aplinkybių dėl Seimo narės Rozovos, mes sakome, kad reikia atlikti tyrimą. Gal ten viskas padaryta tinkamai, tai kodėl Seimo pirmininkui reikia reikšti nepasitikėjimą?

Kitaip sakant, mes netrukdytume pozicijai priimti sprendimą, bet ir nepadėtume. Tegul jie patys pademonstruoja, kad jie turi tiek politinę valią, tiek politinę daugumą.

Šioje Seimo rudens sesijoje vienas svarbiausių darbų yra kitų metų šalies biudžetas. Kai kalba eina apie pinigus, tai aišku, kad bus sunku surasti bendrą kalbą. Koks turėtų būti kitų metų biudžetas, kad opozicija jį paremtų?
Labai teisingai pasakėte, sakoma, kad su draugais geriau bendro biznio nedaryti, bet biudžetą teks priimti. Pirmiausia turėčiau kalbėti kaip frakcijos seniūnas, o ne kaip opozicijos lyderis, kadangi bendros pozicijos mes dar neturime, nes dar nematėme biudžeto projekto.

Socialdemokratų frakcija paremtų tokį biudžetą, kuris mažintų socialinę atskirtį, mažintų skurdą Lietuvoje, kuriame netrūktų lėšų švietimui. Per metus buvo daug skaudulių, tai ir švietimo darbuotojų streikas, kultūros darbuotojų nepasitenkinimas, pagaliau medikų problemos. Buvo žadama, kad jos bus išspręstos, todėl mes labai atidžiai stebėsime, kiek kitų metų biudžete bus skirta toms reikmėms.

Ar pritarsite prezidento Gitano Nausėdos siūlomai mokesčių reformai?

Mūsų frakcija buvo susitikusi su prezidento patarėjais, jie žodžiu išsakė idėjas, mes jas įvertinome teigiamai. Tai nors ir nedidelis žingsniukas, bet žingsnis gerovės visiems link, o ne vien turtingiesiems. Tačiau kol dar nėra projektų, sunku konkrečiai ką nors pasakyti. Kai jie bus įregistruoti, kai juos matysime, tada ir vertinsime.
Ar opozicija turi kokių nors įstatymų projektų, dėl kurių „spaus" valdančiuosius, kad jie būtų būtinai priimti rudens sesijoje?

Šiandien, pirmadienį, mes, opozicinių frakcijų seniūnai, ketiname susitikti ir pasitarti dėl bendrų įstatyminių iniciatyvų.

Nors idėjiškai ir programiškai opozicija yra labai skirtinga, ar yra tokių sričių, pamatinių dalykų, dėl kurių visada galite susitarti, o gal yra ir tokių, kur bendros kalbos negali būti?

Opozicijos pasirašytas susitarimas rodo, kad, nepaisant reikšmingų idėjinių skirtumų, gebame veikti išvien ir susitarti dėl pamatinių dalykų. Manau, kad mes galime pritarti tokioms iniciatyvoms, kur eina kalba apie demokratijos ir žmogaus teisių gynimą.

Opozicijos atstovai vadovauja Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, Audito komitetui. Susiformavus naujai valdančiajai daugumai vyksta postų perskirstymas, gal opozicija prašys kokių nors papildomų postų?

Čia kalbėčiau ne apie postus, o apie svertus. Viskas Seime vyksta pagal kvotas. Kadangi sekmadienį vyks nauji rinkimai Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose, tai opozicijos atstovų skaičius Seime gali padidėti. Tada keistųsi kvotos ir opozicijos atstovai turės daugiau galimybių.

Jūs, kaip naujas opozicijos lyderis, gal siūlysite naujų bendradarbiavimo formų, naują darbo stilių?

Seime vienas pusdienis yra skirtas ir opozicijos darbotvarkei. Kartais atsiranda naujų projektų, kurie nebuvo registruoti iki sesijos pradžios, tokiais atvejais reikia priimti nutarimą dėl jų įtraukimo į sesijos darbų programą. Dažniausiai opozicijos projektas net negalėdavo būti pateiktas, kadangi nebūdavo įtraukiamas į darbų programą. Todėl nėra galimybės kalbėti apie tą projektą, kodėl jis reikalingas, kokias problemas jis sprendžia, kokios teigiamos pasekmės būtų jį priėmus.

Aš labai prašiau premjero, prašysiu valdančiųjų frakcijų vadovų, Seimo pirmininko, Seimo valdyboje kalbėsiu apie tai, kad ta praktika pasikeistų, kad būtų daugiau demokratijos mūsų Seime. Leiskite pristatyti opozicijos parengtus projektus. Beje, premjeras žadėjo tarpininkauti, kad nebūtų tokio aklo blokavimo. Rudens sesijoje rengsime bendrus opozicinių frakcijų posėdžius, kviesime Seimo pirmininką, Vyriausybės narius.

Kaip manote, ar šis priešrinkiminis laikotarpis, kai iki Seimo rinkimų lieka tik metai, nesutrukdys opozicijos bendradarbiavimui, turint omenyje, kad yra didžiulė konkurencija dėl rinkėjų simpatijų?
Rinkėjai pavargo nuo nuolatinių politinių nesutarimų. Valdančioji dauguma turėtų praregėti, kad rinkėjai jau pavargo nuo rietenų, kad jie kaip tik trokšta ir laukia iš Seimo narių būtent pozityvo, būtent bendradarbiavimo, kad mes sutartinai dirbtume jų labui. Mes to ir siekiame.

Ačiū už pokalbį.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.2500

Top naujienos

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (5)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Madingasis „Open Kitchen“ – ant prekystalio: tikisi, kad nuostoliai ir skolos neatbaidys (38)

Šiltuoju metų laikotarpiu Užupyje gardžiais kvapais vilniečius viliojančiam projektui „ Open...

ASVEL klube debiutavusi Jocytė įėjo į Prancūzijos krepšinio istoriją (4)

Lietuvos moterų krepšinio pažiba Justė Jocytė jau įrašė savo pavardę ir į Prancūzijos...

Kraupus radinys Klaipėdoje: bute rastas seniai miręs kūdikis, policija ieško tėvų (29)

Sekmadienį, apie 14 val., Klaipėdoje, Minijos g. 129 name, lovoje rastas 2,5 mėnesio kūdikio...

Onkologė patarė, kokios priemonės padės laiku pastebėti krūties vėžį

Lietuvoje moterims nuo 50 metų suteikta nemokama galimybė kas 2 metus atlikti mamografinį krūtų...

Svaigūs jaunimo vakarėliai šokiravo net pareigūnus (91)

Kai kurie Gargždų moksleiviai pastaraisiais mėnesiais pakliuvo pareigūnų akiratin. Mat spalio...

Jasikevičius išsireikalavo vyriško žaidimo, Adomaitis apgailestavo dėl tvarkaraščio (12)

Vilniaus „Rytas“ (8/5) svečiuose pakuteno padus Kauno „Žalgiriui“ (13/0), bet jau septintą...

Po vizito pas odontologę: vieną akimirką sąmoningas, kitą guliu ant žemės, burnoje – kraujo skonis, šalia – pusė danties (182)

Dėl danties skausmo odontologijos klinikoje pagalbos ieškojęs vaikinas liko be trijų priekinių...

Rimvydas Valatka. Parazitų, fanatikų ir mišugenų reikalui – visada pasiryžę (208)

Asfaltas iki nieko apie nieką nežinančio, už nieką neatsakančio Ministro Pirmininko namų...

Šalto dušo išbudintas „Žalgiris“ po atkaklios kovos palaužė „Rytą“ (238)

Slogiai startavęs Kauno „Žalgiris“ (13-0) panaikino 15 taškų deficitą bei antrą kartą šį...