Socialdemokrato Gintauto Palucko nuomone, dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengta iniciatyva yra absoliučiai nereikalinga, mat, pažymi politikas, ne visą ekstremaliomis sąlygomis susiformavusią praktiką yra būtina įforminti teisės aktais. Įstatymo projekto būtinybe abejoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, nors būtina užtikrinti valstybės saugumą, privalu garantuoti ir žmogaus teises.

Trečiadienį Vyriausybę pasieks dar lapkritį parengtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Įstatymą inicijavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad pagrindinis šių pataisų tikslas – ir toliau gintis nuo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos. Vis tik, opozicijai priklausantis parlamentaras G. Paluckas neabejoja – įteisinti ekstremaliomis sąlygomis priimtus sprendimus absoliučiai nėra poreikio.

„Ne visą susiformavusią praktiką yra būtina įforminti įstatymais ar teisės aktais. Aplinkybės reikalavo ir buvo padaryti žingsniai, kurie sustabdė tą dirbtinį migrantų plūdimą per sieną. Ir normaliomis aplinkybėmis tai būtų nežmoniška, tai taip vertina ir įvairios žmogaus teisių organizacijos, kurios tuos dalykus vertina atsietai nuo galimų pasekmių, kurios galėjo ištikti, jei nebūtų pritaikomi faktiniai tam tikri veiksmai – tiek barjero statybos, tiek tam tikra apgręžimo politika. Bet pats įteisinimas tokios praktikos, mano galva, absoliučiai yra nereikalingas“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Politiko nuomone, imantis tokių iniciatyvų, būtina pagalvoti tiek apie šalies įvaizdį, tiek ir į keliamus klausimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų.

„Mes turime saugoti mūsų valstybės reputaciją, nes Europoje ta diskusija dėl žmogaus teisių yra svarbi ir aktuali. Tai, kai situacija normalizuojasi, išnyksta ekstremalios aplinkybės, mes ir toliau turime taikyti tuos teisės aktus, kurie leidžia pasverti kiekvieno žmogaus aplinkybes, sudaryti galimybes prašyti prieglobsčio, normaliu būdu analizuoti tuos prašymus“, – kalbėjo Seimo narys.

G. Paluckas neatmeta, jei įstatymo projektas pasieks Seimą, socialdemokratų frakcijoje diskusijos ir nuomonės dėl migrantų apgręžimo įteisinimo bus įvairios.

„Pozicijos bus įvairios, nes yra kai kurie frakcijos nariai į tai žiūrės būtent per praktiškumo prizmę“, – svarstė politikas.

Analogiškos pozicijos laikosi ir opozicijai priklausantis S. Skvernelis. Politikas taip pat kelia klausimą, ar apskritai reikalingas šoks įstatymo projektas.

„Taip, mes turime užtikrinti savo saugumą, neįleisti neteisėtų migrantų į šalį, yra atitinkamos procedūros, punktai, per kur galima patekti, bet taip, kaip darė ši valdžia, kad žmonės, kurie yra sulaikomi šalies teritorijos viduje, o vėliau jie tiesiog per sieną išvežami, tai yra neteisėta ir nusikalstama. Tai ar įstatymas toks specialus reikalingas? Aš labai abejoju“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Paklaustas, kaip kiti frakcijai priklausantys parlamentarai vertina šią iniciatyvą, S. Skvernelis pažymėjo, kad kol kas bendros pozicijos jie neturintys, kadangi šis klausimas nėra iki galo išdiskutuotas.

„Aš manau, kad tai yra diskusinis dalykas, mes kol kas partijos viduje nediskutavome. Projektas, kai išeis iš Vyriausybės, turėsime galutinį variantą (...), tada ir padiskutuosime“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija lapkričio mėnesį parengė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, siekiant užtikrinti visapusišką valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, efektyviai valdyti migracijos srautus bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema.

Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.

Taip pat Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, priimtos pernai vasarą.

Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.