Jeigu jie to nepadarytų, ketinama imtis iniciatyvos juos atstatydinti.
"Laukiame garbingo atsistatydinimo, priešingu atveju abiem šiems pareigūnams interpeliacija turi būti garantuota", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Vytenis Andriukaitis.
Šią poziciją remia Seimo Darbo partijos ir "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos.
"Darbietis" Vydas Gedvilas teigė, kad prieš Kalėdas rengti interpeliaciją - negerai. Anot jo, pirmiausia, reikėtų palaukti, kaip elgsis minėti pareigūnai ir tuomet imtis jų atstatydinimo.
Kad interpeliacijos ministrui procedūra būtų pradėta, reikia surinkti ne mažiau kaip 29 parlamentarų parašus. Norint atstatydinti ministrą reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip pusė Seimo narių.
Nepasitikėjimą ŠMKK pirmininku V.Stundžiu galėtų inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Sprendimas priimamas, kai už atstatydinimą balsuoja ne mažiau kaip pusė, t. y. ne mažiau kaip 71, Seimo narys.
G.Steponavičius ir V.Stundys dar ketvirtadienį tvirtino nematantys pagrindo trauktis iš postų.
"Jeigu jis (G.Steponavičius - BNS) to daryti neketina, vadinasi, jis negerbia Konstitucijos, negerbia priesaikos, negerbia įstatymų, trypia teisinės valstybės principus ir negerbia atsakingo valdymo doktrinos, kuri įtvirtinta Konstitucijoje. Nežinau, kokioje šalyje ministras galėtų dar kitaip pasielgti nei atsistatydinti. Vadinasi, jis tiesiog nesubrendęs toms pareigoms. Kitas aiškus žingsnis - interpeliacija jam garantuota", - sakė V.Andriukaitis.
2009 metų spalį, kai buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, Seimo opozicija mėgino surengti interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui, tačiau tuomet nesurinkta reikiamo balsų skaičiaus.
"Tai buvo prieš dvejus metus, buvo visai kitos aplinkybės, dabar kai yra visiškai akivaizdūs KT sprendimai, teisinės pasekmės tiek studentams, tiek universitetams, tiek visuomenei. Šitų pastangų autorius yra būtent G.Steponavičius. Jis tai darė sąmoningai, žinodamas KT išaiškinimus, žinodamas teisinę doktriną, pats būdamas teisininkas. Jis turi prisiimti visišką atsakomybę už tai", - tvirtino V.Andriukaitis.
Be to, anot jo, dar laukia administracinės nukentėjusių studentų bylos.
Socialdemokratai taip pat pranešė inicijuojantys apkaltą Seimo ŠMKK nariui konservatoriui Mantui Adomėnui, nes jis "sistemingai griauna Konstitucinį Teismą".
Ketvirtadienį KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarka, M.Adomėnas suabejojo KT nešališkumu. Pasak jo, septyni iš devynių KT teisėjų yra darbo santykiais susiję su aukštosiomis mokyklomis.
Socialdemokratai primena, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau buvo įspėjusi M.Adomėną dėl jo teiginių apie KT, mat jis anksčiau KT yra pavadinęs teisine chunta, jo sprendimą dėl šeimos koncepcijos - nusikalstamu.
"Panašu, kad įspėjimai nevartoti reikšmingas šalies institucijas įžeidžiančios leksikos parlamentarui nėra pakankama priemonė. M.Adomėnas ne tik nepripažįsta klaidos, bet ir toliau elgiasi taip pat, tad Seimo nariai rengiasi griežtesnei poveikio priemonei. Socialdemokratai kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis kolegai M.Adomėnui inicijuoja apkaltą", - teigiama penktadienį išplatintame Socialdemokratų partijos frakcijos pareiškime.
Dėl atsakingų pareigūnų atsakomybės ketvirtadienį perskaitęs nutarimo dėl aukštojo mokslo sistemos reformos rezoliucinę dalį pareiškė ir KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
Jis tvirtino, kad teismas jau anksčiau buvo pasisakęs dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų reguliuojamų dalykų, tad tokius įstatymus įtvirtinę valdžios atstovai galimai ignoravo Konstituciją.
"Jie neatsižvelgė į KT nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo aiškinamos Konstitucijos 40 straipsnio 3-ios dalies nuostatos. Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas", - perskaitęs nutarimo dalį savo asmeninę poziciją pareiškė KT pirmininkas.
Aukštųjų mokyklų atstovai ir politikai penktadienį per spaudos konferenciją taip pat atkreipė dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatymą aprobavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo, Prezidentūros teisininkai.
V.Adriukaičio teigimu, reikėtų kalbėti ir apie jų atsakomybę, jų kompetenciją ir jų nepriklausomybę.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Taip pat KT nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT išnagrinėtoje byloje dėl aukštojo mokslo sistemos sujungti du prašymai: dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarka.