Seime svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą ministrų kabinetas sulaukė ir pagyrimų už atliktus darbus, ir kritikos dėl lyderystės trūkumo, pavyzdžiui, žmogaus teisių srityje.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos vardu kalbėjęs Andrius Kubilius kalbėjo apie būtinybę apibrėžti, už ką turi atsiskaityti Vyriausybė.

„Galima būtų prisiminti analogiją, kai valdantieji ir konkrečiai Kultūros komitetas iškėlė klausimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos ataskaitos, kai kilo abejonių, ar televizija iš tikrųjų tinkamai pateikė ataskaitą, televizijos vadovybė sakė: „mes nežinome, už ką turime atsiskaityti“, tada kilo čia įvairios iniciatyvos tirti. Labai panašiai yra su Vyriausybe. Kadangi nesame apibrėžę, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai Vyriausybė rašo tai, ką jai norisi parašyti“, – sakė A. Kubilius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjusi Aušrinė Armonaitė teigiamai įvertino Vyriausybės norą konsoliduoti dalį funkcijų mažinant biurokratiją

„Mato tam tikras prielaidas, kad gali viešasis sektorius būti reformuotas į geresnę pusę“, – sakė A. Armonaitė.

Ji taip pat įžvelgė teigiamų aspektų tame, kaip vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka, ir pagyrė Švietimo ir mokslo ministeriją už norą reformuoti universitetus ir rodomą valią, kad šioje srityje būtų mažiau biurokratijos ir daugiau resursų skiriama kokybės gerinimui.

Kliuvo dėl požiūrio į žmogaus teisę


Dovilė Šakalienė, Aušrinė Armonaitė
Dovilė Šakalienė, Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė ataskaitoje pasigedo dėmesio skaitmeninei ekonomikai ir žmogaus teisėms.

„Žmogaus teisės šioje ataskaitoje yra minimos tik kaip „eksportui“ skirtos idėjos tarptautinėje erdvėje. Užsienio reikalų srityje mes rūpinamės žmogaus teisių plėtra Rusijoje, Baltarusijoje, Rytų kaimynystėje, bet savo kieme nepažiūrime, kas vyksta.

O mūsų kieme – čia, parlamente, sklando abortų draudimo idėja, sklando lyties keitimo operacijų draudimo idėja, sklando įvairios interpretacijos dėl priklausomybių gydymo. Priklausomybių politika vykdoma per Baudžiamąjį kodeksą“, – kritiką bėrė A. Armonaitė.
Ji pasigedo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos lyderystės šitose temose.

„Nes, kai yra tam tikras lyderystės vakuumas, parlamente labai greitai talibaniškos idėjos užpildo tą vakuumą, ir štai mes turime tokias iniciatyvas, kurios Lietuvą tempia atgal“, – sakė A. Armonaitė.

Kritikavo dėl skurdo

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjęs Juozas Olekas pasidžiaugė dėl tęstinio gynybos finansavimo ir pensijų didinimo.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mokytojų etatinio apmokėjimo klausimas vis nukeliamas, esą kai kurie dalykai yra nukelti ir krašto apsaugos srityje. Didžiausia rūpestį socialdemokratams kelia, kad auga skurdas šeimose, kurios augina vaikus.

„Mes matome, kad to dėmesio nepakanka. Ta reforma – dėl vaiko pinigų, kai buvo atimta iš tėvų, kurie turėjo didesnį neapmokestinamą pajamų minimumą, ir skirta tik parama vaikui, tai paėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kitą, nėra paramos didinimas“, – sakė J. Olekas.

Jis taip pat sukritikavo darbo užmokesčio kėlimo politiką dirbantiems savivaldos, kultūros, švietimo sektoriaus darbuotojams. Jiems esą darbo užmokestis padidintas tik keliais ar keliolika eurų, nors jėgos struktūroms jis padidintas beveik 1000 eurų per mėnesį, sakė J. Olekas.

Socialdemokratas sukritikavo, kad ir švietimo reforma „kol kas nekvepia rezultatais. Jam apmaudu, kad mokesčių sistemos pertvarka tebuvo orientuota į socialinės nelygybės mažinimą, pamirštant pajamų nelygybę ir vidurinę klasę.

Įžvelgė ir vieną trūkumą


Jonas Jarutis
Jonas Jarutis
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vardu kalbėjęs Jonas Jarutis pagyrė vyriausybę už tai, kad jos nariai, pasak jo, nepolitikuoja.

„Nors iš pradžių buvo sunku susitaikyti, bet vyriausybės sprendimas „netaškyti“ vyriausybės investicijų programos pinigų vis atsirandančioms savivaldybės politikų užgaidoms statyti naujus objektus yra teisingas. Pirmiausia, reikia baigti jau pradėtus objektus, kad statybos nesitęstų dešimtmečiais. Tada, įvertinus padėtį, planuoti naujus“, – kalbėjo J. Jarutis.

Jo vertinimu, ši vyriausybė labiausiai iš visų atsižvelgė į vietos savivaldą. „Valstiečių-žaliųjų“ vardu kalbėjęs J. Jarutis pagyrė Vyriausybę už tai, kad šiemet, tai yra dvejais metais anksčiau nei planavo partijos, skyrė 2 proc. BVP gynybai.

Jis atkreipė dėmesį, kad 2017 m. Valstybės saugumo departamentui skirtas 19,6 proc. didesnis negu 2016 m. finansavimas, investicijos į sienų apsaugos stiprinimą padidintos daugiau negu 3,5 mln. eurų.

Be kitų dalykų jis pasidžiaugė vyriausybės darbais mažinant socialinę atskirtį. Jis paminėjo, kad 2017 m., po devynerių metų pertraukos, buvo pradėtos didinti pensijos.

J. Jarutis savo kalboje be kitų dalykų paminėjo, kad Lietuvoje augo ekonomika, didėjo vidutinis darbo užmokestis „bruto“ iki 840 eurų, padidintas minimalus darbo užmokestis, mažėjo nedarbas – per pernai metus maždaug 1 proc. punktu.

Jis pripažino, kad vis dar nepavyksta ženkliau sumažinti regionų atskirties.

„Tam yra ir objektyvių priežasčių – darbo rinkos būklė skiriasi regionuose. Nedarbo lygis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse yra toks pats kaip praėjusį dešimtmetį ekonomikos pakilimo metu, siekia – maždaug 5,8 proc., o mažesnėse apskrityse – maždaug 11 proc.

Esminis regionų ekonominis iššūkis – perėjimas iš pigios darbo jėgos regionuose į didelę pridėtinę vertę kuriančius regionus. Tai verslas, užuot siekęs pelno minimaliomis sąnaudomis, turėtų persitvarkyti į socialiai atsakingą verslą“, – sakė J. Jarutis.

Paaiškino, kodėl ne visiems moka vienodas algas


Atasakydamas į A. Kubiliaus kritiką dėl vyriausybės ataskaitos formos premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad apie tą pačią problemą kalbama jau ne pirmus metus.

„Galima keisti tą vadinamą žanrą, galima kalbėti apie tai, kokia forma tai turi būti padaryta, bet faktiškai reikia darant pakeitimus atsižvelgti į Konstituciją, kurioje numatyti vyriausybės atskaitomumo principai“, – sakė S. Skvernelis.

Atsakydamas į J. Oleko pastabas dėl nepadarytų darbų, jis informavo, kad vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyti aiškūs terminai, tačiau gyvenimas juos verčia koreguoti.

„Procentiškai tikrai nėra daug priemonių, kurios buvo atidėtos dėl įvairiausių – tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių“, – sakė S. Skvernelis.

Jis sukritikavo parlamentarus, kad kalbant apie atlyginimų augimą buvo bandoma supriešinti atskirų sričių darbuotojus, esą vieniems vyriausybė davė daugiau.

„Turime nustoti taikyti tą labai „gerą“ socialdemokratinę tradiciją – duoti už bet ką. Kalbėkime apie veiklos efektyvumą, rezultatyvumą, ir atlyginimus susiekime su tuo“, – sakė S. Skvernelis.

Po diskusijos Seimas pritarė rezoliucijai, siūlančiai pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai. Už balsavo 62 parlamentarai, prieš - 30, susilaikė 10 Seimo narių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kukuraitis apie pensijų reformą: čia dar ne pabaiga (39)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neguldo galvos, kad po diskusijų Seime tas...

Grybauskaitė jau stato namą – paaiškėjo, kiek pinigų suplanavo statyboms (522)

Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė nusipirko žemės sklypą, kuriame žada pasistatyti namą...

Vasiliauskas įvardijo didžiausią riziką finansų sistemai

Didžiausia riziką šalies finansų sistemai tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas...

Tautvydas Marčiulaitis. Kainų spąstai

Gyvename Lietuvoje labai įdomiu laikotarpiu. Kuomet valstybė iš buvusios sovietinės virsta į...

Po pirmojo Julijos Skripal pasirodymo žiniasklaidai – Kremliaus reakcija (74)

Julija Skripal , kuri su tėvu, buvusiu rusų šnipu Sergejumi Skripaliu kovo mėnesį Didžiojoje...

Skaičiuojame pinigus: už kiek studentas gali pragyventi Vilniuje?

Nors vyrauja nuomonė, kad pragyvenimas Vilniuje – išskirtinai brangus, todėl daugeliui studentų...

Statkevičiaus kurti tautiniai kostiumai darželius pasiekia paslapčia (28)

Kad valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio idėja kiekvienam Lietuvos vaikui padovanoti tautinį...

Į Lietuvą sugrįžęs vyras patyrė pažeminimą dėl išvaizdos: jaučiuosi ne įmonėje, o „zonoje“ (236)

Ne vienerius metus užsienyje gyvenęs Ramūnas (vardas pakeistas), grįžo į gimtinę ir įsidarbino...

Italijoje traukinys rėžėsi į Lietuvoje registruotą sunkvežimį, žuvo du žmonės sunkvežimis pralaužė užtvaras  (114)

Italijos šiaurėje netoli Turino ketvirtadienio naktį nuo bėgių nuvažiavus traukiniui, kuris...

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius (1132)

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....