Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė Aušra Bilotienė–Motiejūnienė „Info dienai“ teigė, jog pasirengimas itin sparčiam koronaviruso omikron atmainos plitimui turi būti.

„Jeigu mes žiūrėtume į kitas šalis, tai ten matome, kad per 2–3 savaites labai smarkiai padidėjo susirgimų skaičius. Matome ir žinome, kad tai yra plėtrus atmainos tipas, kuris skirtingai nei delta, dominuoti pradeda per 2–3 savaites.

Mūsų atveju, baigiasi antra savaite, dar negalime pasakyti, kad atmaina dominuoja, bet, kadangi neturėjome jokių apribojimų, o šios savaitės – tarpušventis ir šventės, daugiau susibūrimų, susitikimų. Randame laiko ir koncertams, teatrams, daugiau bendraujama. Tikėtina, kad po Naujųjų metų, tą prognozuoja ir epidemiologai, apie savaitę ar dvi, mes matysime, kokia būtų situacija“, – „Info dienai“ sakė viceministrė.

A. Bilotienė–Motiejūnienė teigė, jog ir kitų šalių patirtis rodo, kad geriausiai veikia trumpesnis ir griežtesnis karantinas.

„Nes kartais apribojimas, ar dalinis priemonių taikymas tokio efekto ir rezultato neduoda. Mes tikimės, kad neprireiks pačių griežčiausių priemonių, tačiau pasirengime turi būti, kalbėti apie tai turime“, – teigė viceministrė.

Vien kalbos apie karantino įvedimas labai audrina visuomenę. Moksliniai tyrimai rodo, kad karantino įvedimas turi neigiamų padarinių nuo ekonomikos iki visuomenės psichinės sveikatos.

„Mes svarstome, kad atsiradus atitinkamai situacijai, kada lovų skaičius bus užimtas pakankamai didelis – 240, ir kada sveikatos sistema gali patirti tam tikrų sunkumų, deja, mes nesame išimtis. Tada turėtume imtis tokių priemonių. Bet jei nekalbėtume ir nuspręstume imtis tokių priemonių, tai vėl bus sakoma, kad trūko laiko pasirengti“, – teigė viceministrė, paklausta, kodėl apie galimą karantino įvedimą kalbama jau dabar.

Ji ragino ir toliau laikytis būtinųjų saugumo priemonių.

„Šiandien dienai kalbant apie tai, kad yra reali galimybė, jeigu virusas išplistų, mes kaip sąmoningi piliečiai, įsivertiname, žinome, kas buvo, kaip galėtų būti. Vadinasi, mes tikrai turime galimybę dėvėti kaukes taip, kaip reikia, plauti rankas, laikytis atstumų. Tada, kada blogai jaučiamės neiti į polikliniką, nelankyti draugų, nevažiuoti pas tėvus, o į mobilų punktą atlikti nemokamą testą“, – ragino viceministrė.

Paklausta, kaip griežtą ir trumpą karantiną paaiškinti žmonės, kurie paisė paskelbtų ribojimų, vakcinavosi, viceministrė A. Bilotienė–Motiejūnienė ragino tapti pavyzdžiu kitiems.

„Kiekvienas sąmoningas pilietis kaip pavyzdys gali būti tiems, kurie mažiau sąmoningi. Labai dažnai mes kalbame, kad galbūt reikėtų įvesti karantiną nevakcinuotiems asmenims, visaip gali būti. Keistis gali priemonės. Bet kraštutinė priemonė yra ta, apie kurią kalbame – nebūtų jokių dalinių“, – teigė „Info dienos“ pašnekovė.

Ji taip pat teigė, jog prieš pat Kalėdas Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenys parodė, jog nors plitimas omikron atmainos yra didesnis, tačiau stacionare gulinčių pacientų nėra daug.

„Apie 50–70 procentų pirmine nuomone, kad atvejai yra lengvesni“, – pirminius duomenis pristatė viceministrė.

Laidos pašnekovė teigė, jog žinant šią pradinę informaciją, mintis apie griežtą ir trumpą karantiną buvo viena iš daugelio.

„Mes niekada nesakome, kad bus karantinas. Mes visus kviečiame vakcinuotis ir sakome, kad efektyviausia priemonė yra vakcina. Tą sakome ne tik mes, tą mini ir kitos šalys. Nes ten, kur daug atvejų, maži hospitalizacijos rodikliai, ten vakcinacijos atitinkamas procentas. Tai mes atsigręžiame į sąmoningumą, primename dėl atstumų, kaukių ir kitų prevencinių priemonių.

Bet nepamirštame pagrindinės priemonės – vakcinos. (…) Mes tarpinių priemonių netaikome ir neplanuojame taikyti. Jeigu būtų toks poreikis šalyje, būtų taikomas karantinas pats griežčiausias. Yra žodis „jeigu“, tuo pačiu mes raginame tikrintis ir vakcinuotis“, – teigė laidos pašnekovė SAM viceministrė A. Bilotienė–Motiejūnienė.

Visą pokalbį žiūrėkite čia:

Dalintis
Nuomonės