aA
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje.
Oficiali išvada: ligoninės delsė pirkti apsaugos priemones, nes buvo tikinama, kad jų yra valstybės rezerve
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.

Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.

„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.

Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.

„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.

Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.

Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.

Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.

Išleisti 84 milijonai

Perkant priemones, skirtas kovai su koronavirusu, iš viso buvo išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras.

Tokius duomenis antradienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), atlikusi su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną.

Jos duomenimis, pirkimus vykdė 288 įstaigos, jie sudarė 1 tūkst. 241 pirkimų sutartį su 342 skirtingais tiekėjais.

Vis dėlto, 80 procentų visų pirkimų vertės teko dešimčiai pirkimų vykdytojų iš 288, o 10 didžiausios vertės sutarčių siekė beveik pusę – 48,9 proc. – iš visų 1 tūkst. 241 sudarytų sutarčių vertės.

VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras sudarė 29 sutartis, kurių vertė – 38,8 mln. eurų – 46 procentai visos išleistos sumos.

Antras didžiausias pirkėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudariusi 32 sutartis ir išleidusi 10,9 mln. eurų.

Toliau tarp didžiausių pirkėjų – Gynybos resursų agentūra ir Santaros klinikos, tačiau jų pirkimų vertės gerokai mažesnės ir siekia per 3 mln. eurų.

„Nors didžioji sutarčių dalis (pagal skaičių) buvo sudaryta su Lietuvos tiekėjais (98 proc.), sutarčių, sudarytų su užsienio tiekėjais (2 proc.) vertė siekė apie 45 proc. visų sudarytų sutarčių“, – skelbiama VPT apžvalgoje.

33 proc. apsaugos priemonių sutarčių pagal vertę sudarytos su Kinijos įmone „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd“.

Antrojoje vietoje esanti uždaroji akcinė bendrovė „Essmedi“ sudarė 5,1 proc. sutarčių, trečioji – „Jiangsu Sainty Machinery Imp&Exp Co. Ltd“, kuriai tenkanti sutarčių dalis siekia 4,1 proc.

Pasak VPT, iš viso analizuojamuoju laikotarpiu apsaugos priemonėms kovai su COVID-19 įsigyti buvo sudarytos sutartys su 12 skirtingų užsienio šalių tiekėjais. Didžioji dauguma iš jų – Kinijos įmonės, kitos – Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos Karalystės įmonės.

Kinijos įmonės tarp užsieni tiekėjų sudarė 79,2 proc., tačiau joms atiteko 95,8 proc. pirkimų vertės.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.2121

Top naujienos

Mokslininkė papasakojo, kas įvyksta sprogus branduolinei bombai: jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi to atlaikyti (1)

Rusija , JAV , Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei Kinija 1968 metais pasirašė Branduolinio...

Suomijos ir Švedijos kelionę į NATO stabdo dvi šalys: šiame žaidime Rusija – ne pagrindinė žaidėja (13)

Vengrija ir Turkija liko vienintelėmis aljanso valstybėmis, iki šiol neratifikavusiomis Švedijos...

Karas Ukrainoje. Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronte Zelenskis: Ukrainos daliniai galingai veržiasi į priekį (1)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Pažadai dėl naujos taupymo priemonės gyventojams virto fiasko (9)

Valdžiai trypčiojant ir kol kas nesiimant iniciatyvos dėl anksčiau aptartų ir planuotų...

Vaizdai iš Rusijos mobilizacijos centrų šokiruoja: čia turėtų budėti greitoji

Ukrainos kariai tęsia kontrpuolimą, paaiškėjo, kad Rusija nekontroliuoja nė vieno aneksuoto...

Verslas PliusAndrew Atkinson; Philip Aldrick

Jungtinei Karalystei nepavyksta atsigauti: liko vienintelė tokia šalis iš G7

Jungtinė Karalystė yra vienintelė iš Didžiojo septyneto ( G7 ) šalių, kurios ekonomika dar...

Žiniasklaida: iš dronus Rusijai tiekiančio Irano – Kremliui nemaloni žinia

Oficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, kad Teheranas...

Sinoptikai siūlo paskubėti džiaugtis gerais orais: tai truks neilgai tokio šalto rudens nebuvo daugiau nei 20 metų

Praėjusio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje siekė tik apie 10 laipsnių. Anot orus sekančių...

Ar verta pasinaudoti parama ir įsirengti šilumos siurblį? Energetikos ekspertas įžvelgia minusų

Pirmadienį, spalio 3 d., Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė naują paramos...

Gydytojai papasakojo apie Adamkienės būklę: pasidalijo naujausiomis žiniomis (3)

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus žmonos Almos Adamkienės būklė...