Dėl karo Ukraina negali išvežti daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų derliaus, o ūkininkams ši situacija – tikras galvos skausmas: eksporto laikas baigėsi, derlius – vis dar sandėlyje, o artėja naujas derlius.

„Ukrainoje dar liko 25 mln. tonų grūdų ir aliejinių sėklų. Tai yra trečdalis praėjusių metų derliaus, tad jau turime didžiulę logistikos problemą“, – žurnalistams sakė ūkininkas iš Ukrainos Keesas Huizinga.

„Info dienos“ teigimu, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali tapti pasauline katastrofa.

Gresianti katastrofa ar netgi badas taip pat yra viena pagrindinių temų visą savaitę vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Pačiai Ukrainai šiandien yra didžiulė problema, kuri, užblokavus Juodosios jūros uostus, neturi galimybių išvežti susikaupusio grūdų pertekliaus. Kita vertus, tai gali tapti ir pasaulinės maisto krizės dalimi, jeigu šie grūdai nepasieks labiausiai to stokojančių regionų, konkrečiai – Šiaurės Afrikos“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Rusija ir Ukraina iki šiol sudarė trečdalį viso pasaulio grūdų eksporto. Anksčiau grūdai iš įvairių šalies vietų į Europą buvo gabenami per Odesos ir Mikolajivo uostus, tačiau dabar juos blokuoja Rusijos kariniai laivai. Grūdai taip pat buvo gabenami geležinkeliais per Baltarusiją ir Rusiją.

„Jei mes neatversime tų uostų, artimiausius mėnesius kalbėsime tik apie augančias maisto kainas. Bet kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje“, – sako JT Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius Davidas Beasley.

Prašo pagalbos

Ukraina kreipėsi į Europos Sąjungą pagalbos, prašydama sudaryti galimybę gabenti grūdus Europos bėgiais ir uostais. Dalis ukrainietiškų grūdų jau išvyko per Lenkiją, vėliau pasiekė ir Baltijos šalis. Iki šiol iš Ukrainos pavyko eksportuoti vos 5 procentus derliaus.

„Šios dienos duomenimis, įvertinus infrastruktūrą Lenkijoje ir jos pralaidumą, visą kiekį būtų labai sudėtinga išvežti“, – „Info dienai“ sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Tačiau karui tęsiantis, o uostams liekant užblokuotiems, G. Nausėda įsitikinęs, kad vienas iš kelių – grūdus eksportuoti per Lenkiją.

„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija galėtų būti būtent tokiu alternatyviu keliu, kuomet ukrainietiški grūdai keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – teigia Lietuvos prezidentas.

Tačiau taip sparčiai, kaip norėtųsi, to padaryti nepavyks – tiekimo grandines stabdo netinkami bėgiai, nes ukrainietiški bėgiai yra platesni, nei ES, todėl atvykus į Lenkijos terminalus, vagonus reikia perkelti, o tai užtrunka. Situaciją sunkina ir terminalų pajėgumai.

„Terminalų skaičius yra toks, koks yra. Ir dabar terminalas Lenkijoje, mūsų žiniomis, per kurį važiuojama, gali perkrauti daugiausiai du traukinius per parą. Čia yra pagrindinis butelio kaklelis, kuris riboja traukinių kiekį“, – teigia M. Dubauskas.

Pasigirsta kalbų, kad atsisakius kitų krovinių ir visus pajėgumus skiriant tik Ukrainos grūdams, Lietuva gali tapti Ukrainos eksporto vartais.

„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra sudėtinga, – „Info dienai“ sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Vidutinėje, ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tai yra tikrai realu. Jei mes pasieksime vieną traukinį per parą, bus labai gerai“.

Ministras sako, kad Baltijos šalių uostai savo pajėgumus gali išplėsti, bet vien to nepakaks.

„Tiesiai šviesiai pasakysiu – mums, pirmas dalykas, reikia „Rail Balticos“ tam, kad nebūtų butelio kaklelio įvažiuoti į Lietuvą. Antras dalykas – reikia pakankamo terminalo pajėgumo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje“, – teigė M. Skuodis.

Šiuo metu vienintelis sprendimas – atlaisvinti Ukrainos uostus, kitaip grūdų iš Ukrainos taip greitai išvežti nepavyks.

„Vienintelis būdas gauti maisto ir išvežti grūdus iš Ukrainos yra uostai Odesos regione. Jie užaugina pakankamai, kad pamaitintų 400 mln. žmonių. Dabar jie išėjo iš rinkos, juos sugrąžinti vienintelis kelias yra uostų atidarymas. Kitais būdais jūs grūdų neišvešite pakankamai“, – teigia D. Beasley.

Skaičiuojama, kad Lietuva iš Ukrainos galėtų išvežti apie 1 mln. tonų grūdų – tai sudarytų vos 5 proc. viso derliaus.

Visą reportažą apie Ukrainos grūdų derlių žiūrėkite čia: