Diskusijų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo fone išryškėjo įdomus mūsų šalies paradoksas – emigrantams plūstant iš šalies rinkimų Lietuvoje aktyvumas reikšmingai nesikeitė. Tai leidžia įtarti, kad tie kurie lieka gyventi čia, pradeda balsuoti santykinai aktyviau, tik to nesimato galutiniuose procentuose.
© DELFI / Domantas Pipas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad per 20 metų – nuo 1996 m. iki 2016 m., Lietuvos populiacija labai stipriai sumažėjo – nuo 3,5 mln. iki 2,8–2,9 mln. gyventojų. Tačiau rinkėjų skaičius sąrašuose tarp šiais metais vykusių Seimo rinkimų sumažėjo tik maždaug 83 tūkstančiais.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkėjų aktyvumas buvo stipriai kritęs jau 1996 metais, kai dar emigracija nebuvo taip pasistūmėjusi, jau tada į rinkimus atėjo apie 53 proc. žmonių.

„Po to, kai emigracija įsisiūbavo, tas aktyvumas toks ir liko – apie 50 proc., tai yra stipriai nesikeitė“, – konstatavo M. Jastramskis.

Politologas emigraciją vadino galutine pilietine pozicija – balsavimu kojomis.

„Panašu, kad tai jau yra didele dalimi atsisveikinimas su Lietuva ir jos politika. Manau, kad yra pagrindo svarstyti, kad tikriausiai emigravo žmonės, kurie ir šiaip nebalsuotų rinkimuose“, – teigė M. Jastramskis.

Politologas nemano, kad dvigubos pilietybės įteisinimas kaip nors iš esmės pakeistų rodiklius. Politologas taip pat nematė didelės grėsmės, kad gyvenančiųjų užsienyje ir Lietuvos pilietybę galinčių turėti asmenų dalies išplėtimas, įteisinus dvigubą pilietybę, stipriai numuštų būsimų rinkimų aktyvumą ir žlugdytų ateities referendumų iniciatyvas.

Emigrantai į rinkimus renkasi labai vangiai – per praėjusius Seimo rinkimus balsavo tik apie 14 tūkst. jų.

„Tai priklauso nuo to, kiek įgytų pilietybę žmonių, kurie šiuo metu jos neturi, bet aš įsivaizduoju, kad tai nebus kažkoks masinis reiškinys, ir nemanau, kad tai turėtų paveikti aktyvumą“, – sakė M. Jastramskis.

Kelia klausimą dėl elektroninio balsavimo

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekspertų nuomonės išsiskiria klausimu, ar svarstant dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, reikėtų kartu galvoti apie leidimą balsuoti rinkimuose internetu.

Tokią mintį palaiko demografijos tendencijas stebintis VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas.

„Manau, kad kartu reiktų siekti ir balsavimo internetu (referendumuose, rinkimuose) įteisinimo. Bent jau gyvenantiems užsienio šalyse. Balsavimo internetu saugumo užtikrinimas susijęs ne su technologijų patikimumu. Jos pakankamai patikimos – internetine bankininkyste juk naudojamės, ir neteko girdėti, kad dėl to kam nors kiltų kokių nors problemų“, – teigė R. Tučas.

Pasak mokslininko, dažniausiai abejojant, ar įvesti balsavimą internetu kalbama apie tai, kad stinga garantijų, jog bus užtikrintas slaptas balsavimas ir galimybė nevaržomai išreikšti savo nuomonę.

„Juk yra rizika, kad greta stovės koks nors suinteresuotas veikėjas (politinės partijos atstovas, seniūnas), kuris nurodinės, kaip ir už ką reikia balsuoti. Štai čia yra esminis balsavimo internetu trūkumas. Tačiau, užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių atveju tai gerokai mažiau aktualu, nes vargu ar ten atsiras Lietuvos politinių partijų ir kitų veikėjų, kurie stovėtų šalia ir kontroliuotų internetu balsuojantį rinkėją“, – svarstė R. Tučas.

Pasak geografo, dabartinės sąlygos balsuoti rinkimuose nepalankios emigrantams.

„Toliau nuo Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių (ambasadų, konsulatų) užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai neturi galimybės balsuoti rinkimuose bei referendumuose. Juk retas vyks iš vieno Londono galo į kitą vien tam, kad balsuotų rinkimuose. O iš Mančesterio, Glazgo ir kitur šimtus ar net tūkstančius kilometrų nutolusių miestų tikrai neatvyks“, – svarstė R. Tučas.
VU TSPMI politologas M. Jastramskis nesutinka, kad balsavimo internetu galimybė ką nors iš esmės pakeistų.

„Tyrimai rodo, kad elektroninis balsavimas aktyvumo stipriai nekelia. Jį, kaip patogesnę priemonę, renkasi žmonės, kurie ir taip balsuoja, o tie, kurie nebalsuoja, tai nepradeda to daryti dėl to, kad atsirado nauja priemonė“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad apsisprendimą dalyvauti rinkimuose lemia pilietinė motyvacija ir politiniai resursai.

„Jei žmogus neturi motyvacijos ir politinių resursų balsuoti rinkimuose, kaip, tikriausiai, yra būdinga emigrantams, tai elektroninio balsavimo priemonė nepakeis žmogaus motyvacijos, nes tai yra tiesiog priemonė“, – sakė M. Jastramskis.

Siūlo suteikti pilietybę ne visiems

VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas taip pat pasisako už tai, kad dvigubos pilietybės turėjimo galimybė būtų sudaroma ne visiems, o tik draugiškų Lietuvai šalių piliečiams.

„Bet kalbant apie tas šalis, kurios nėra draugiškos ar demokratiškos – kaip Rusija ar kitos, žmogus turėtų rinktis, kurios šalies piliečiu jis nori būti. Nes jei kažkokios grėsmės – kurioje kariuomenėje tarnauti Rusijos ar Lietuvos, ir kas iš to gaunasi?“, – kėlė klausimą R. Tučas.

Netekusių Lietuvos Respublikos pilietybės asmenų skaičius stipriai išaugo 2014 metais, o paskui laikėsi panašus. Migracijos departamento duomenimis, įgijus kitos valstybės pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 2013 m. – 409, 2014 m. – 800, 2015 m. – 606, 2016 m. – 744, o 2017 m. – 720 žmonių.

Dar yra dalis žmonių, kurie atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Tokių 2013 m. buvo 43, 2014 m. – 40, 2015 m. – 31, 2016 m. – 23, 2017 m. – 38.

Svarsto referendumo datas

Dvigubos pilietybės įteisinimas yra viena iš trijų atrinktų „Idėjų Lietuvą“. Šią idėją palaiko premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo pirmininkas yra sakęs, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų vykti dvi dienas – gegužės 12–ąją ir 26–ąją, rašė BNS.

Lietuvoje dar nėra buvę referendumo, kuris vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. 2003 metais surengtas referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą vyko dvi dienas iš eilės.

Gruodį Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Ji tariasi dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų susijusių klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo.

Praėjusių metų spalio 20 dieną Konstitucinis Teismas dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad nepavykus pirmą kartą, referendumą po metų galima būtų dar kartą pakartoti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (232)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...

Lemiamas Eurolygos akordas Kaune: „Žalgiris“ – „Olympiakos“ varžovų gretose nebus vieno lyderių (70)

Kauno Žalgiris “ ketvirtadienį vakare gali pirmąkart po 19-os metų pertraukos patekti į...

Tokias moteris galima pažinti iš tolo, jei žinai, ko ieškoti: vedusiems jos pavojingos (6)

Trečdalis susituokusių porų teigia, kad yra bent kartą žengę „į kairę“. Ir čia puikiai...

Ketvirtas Eurolygos ketvirtfinalio mūšis: Adomaitis laukia nervų karo su pergalinga atomazga (8)

Per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto turnyro atsidūręs Kauno „Žalgirio“ klubas...

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui (378)

Lietuvių rašytoja ir žurnalistė, plačiai nuskambėjusios knygos apie Holokaustą Lietuvoje...

Parlamentaras gyvenimo draugės paieškas iškeitė į rimtesnius reikalus (44)

„Valstietis-žaliasis“ Kęstutis Mažeika vėl sukėlė diskusijas internete, kai rasta anketa,...

Macrono ir Trumpo susitikimas: viską pasakė kūno kalba (53)

Emmanuelio Macrono valstybinis vizitas Vašingtone turėjo būti „žavesio puolimas“, siekiant...

Kad alytiškis serga klastinga liga, suprato lūžus rankai: transplantacija ir jo pomėgis padėjo pasiekti stebuklą

„Aš laimėjau aukso puodą“, – taip 56 metų alytiškis verslininkas Algimantas Vileikis kalba...

Intriguojanti LKL akistata: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (10)

„LKL-Betsafe“ čempionate Panevėžio „Lietkabelis“ ketvirtadienį vakare namų arenoje priima...

Avicii šeima patvirtino savižudybės versiją: jis tikrai kentėjo nuo minčių apie gyvenimo prasmę ir laimę (15)

Praėjus kuriam laikui po Avicii mirties paaiškėjo, kad garsusis didžėjus iš tiesų nusižudė....