Neeilinis posėdis buvo sušauktas kelių komiteto narių, kurie priklauso valdančiosioms frakcijoms, prašymu. Jis įvyko, nors prieš posėdį A. Matulevičius susirgo, o jo pavaduotojui liberalui Algiui Kašėtai teko išvykti.
Kaip DELFI teigė Etikos ir procedūrų komisijos narys Algimantas Salamakinas, Statutas nedraudžia komiteto pirmininką nuversti jam pačiam nedalyvaujant posėdyje. Trečdalis komiteto narių turi teisę sušaukti neeilinį posėdį ir jame apsispręsti dėl vadovo.
Pats A. Matulevičius, dar prieš šį posėdį kalbėdamas su DELFI, stebėjosi bandymu jį nuversti – esą iki rinkimų beliko vos keli posėdžiai, todėl parlamentaras spėjo, kad kolegos kuri tam tikrų tikslų. Ligšiolinis NSGK vadovas taip pat pareiškė, esą politiniuose procesų atsiranda kriminalinių elementų.
„Nesuprantu, kas darosi mūsų valstybėje. Procesams įtaką pradeda daryti žmogus, esantis ant rimto kriminalinio nusikaltimo ribos. Viktorui Uspaskichui teisėsauga yra skyrusi sankcijas, o pats Artūras Paulauskas prisipažįsta, kad su juo veda derybas. Ne taip seniai dėl priesaikos sulaužymo nušalinome prezidentą, o kaip su tais, kurie bendrauja su V. Uspaskichu?“ - retoriškai klausė jis.
Jau po balsavimo A. Matulevičius teigė, kad jam liūdna, tačiau ne dėl savęs, o dėl neva padarytų pažeidimų. Esą pagal statutą posėdžiui gali pirmininkauti komiteto vadovas, jo pavaduotojas arba įgaliotas narys. Be to, Statutas nenurodo, kuriuo metu daryti posėdį, todėl esą NSGK nariai galėjo palaukti, kol vadovas pasveiks. Kolegų sprendimą „kerštu su kriminaliniais elementais“.
NSGK sudaro 13 parlamentarų. Be A. Sadecko, A. Matulevičiaus ir A. Kašėtos, jam dar priklauso Socialdemokratų frakcijos nariai Vytautas Čepas, Algirdas Ivanauskas ir Milda Petrauskienė, „darbiečiai“ Rimantas Bašys ir Romualda Kšanienė, liberalcentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Rasa Juknevičienė ir Saulius Pečeliūnas, Valstiečių liaudininkų frakcijos narys Skirmantas Pabedinskas bei frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Rimantas Smetona.
Atstatydinti A. Matulevičių planuota jau seniai. Kai prie valdančiųjų prisijungė Naujoji sąjungai, būtent jai atiduotas NSGK pirmininko postas. A. Matulevičius buvo nusprendęs pats atsistatydinti, tačiau jį atleisti neužteko parlamentarų balsų.
Klausimas dėl A. Matulevičiaus vadovavimo NSGK iškilo, kai jis pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir esą neteko kolegų palaikymo.