Pavyzdžiui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nebeatliks tyrimų savo laboratorijose, kuriuos užsakydavo rusai ir baltarusiai, tačiau ėminiai pasienio punktuose toliau bus imami, tik informacija apie juos pateikiama ne rusams, o skelbiama bendrose EK sistemose. Teisingumo ministerija sako, kad realiai bendradarbiavimo nebus, nes net neveikia kurjerių tarnybos, o Rusijos pareigūnai pripažįsta tik originalius popierinius dokumentus, bet nuteistųjų grąžinimo bus „sprendžiama individualiai kiekvienu atveju“.
Panašiai elgiasi ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kuri sako, jog visas potencialus bendradarbiavimas bus apribotas iki minimaliai būtino tam, kad būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos ir jos piliečių ir kitų gyventojų apsauga nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio galimos avarijos branduolinės energetikos objekte atveju.
Tarnyboms, kurios neturėjo ryšių su Rytais, paprasčiau. Valstybinė miškų urėdija rašo: „Neturime bendradarbiavimo sutarčių ir per veiklos laikotarpį nebuvo kilę situacijų, kuriose būtų tekę bendradarbiauti.“
Realiai bendradarbiavimą stabdo ir tai, kad nebeliko kurjerių tarnybų paslaugų, o rusai pripažįsta tik „popierinius“ dokumentus, kurių nėra nei kaip išsiųsti, nei kaip gauti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo komentare apie bendradarbiavimą su rusais pokyčius išdėsto detaliau:
„VMVT su Rusijos ir Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis iki šiol dažniausiai bendraudavo raštu, sprendžiant techninius klausimus – tikslinant informaciją ar pateikiant trūkstamus dokumentus ir. t.t.
Esame sulaukę rusų ir baltarusių prašymų pasidalinti patirtimi, ypatingai suvaldant užkrečiamųjų ligų protrūkius ar maisto saugos klausimais, taip pat kartais sulaukdavome prašymų ištirti, kai kuriuos mėginius, kurių patys negalėdavo padaryti, mūsų laboratorijoje ( Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).
Žinoma, kad įvykiai Ukrainoje koreguoja mūsų bendravimą. Jokių bendrų renginių neplanavome ir neplanuojame, o ir laboratorinių tyrimų nei rusams, nei baltarusiams neatliksime.
Tikimės, kad tai neįtakos krovinių gabenimo iš ir į Trečiąsias šalis. Mūsų tarnybos inspektoriai ir toliau profesionaliai atlieka visas būtinas ( įskaitant ir ėminius laboratoriniams tyrimams) pasienio procedūras, to tikimės ir iš baltarusių, bei rusų atitinkamų kompetentingų tarnybų.
Nustačius maisto saugos neatitikimus pasienyje, specialiomis informacinėmis sistemomis ( RASFF, ADIS), kurios leidžia visoms ES šalims operatyviai keistis informacija, nedelsiant informuojama EK. Šiuo atveju, EK įgaliota pasidalinti aktualia informacija su visomis ne ES šalimis.“
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija aiškina, kaip jos darbas vyks toliau tiesiogiai nebendraujant su valstybėmis agresorėmis:
„Tiek Rusijos Federacija tiek Baltarusija yra Konvencijos dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją (toliau – Ankstyvojo pranešimo konvencija) narės, kurios yra įsipareigojusios skubiai pranešti apie įvykusias avarijas jų branduolinės energetikos objektuose, vežant branduolinį kurą ar radioaktyviąsias atliekas bei gaminant, naudojant, saugant ar šalinant radioizotopus, jei avarijos gali turėti tarpvalstybinių radiologinių padarinių.
Dvišaliai susitarimai yra papildoma priemonė, kuri nustato Ankstyvojo pranešimo konvencijos įgyvendinimo mechanizmus. Susitarimuose nustatomi kontaktiniai duomenys, kuriais tiesiogiai perduodami pranešimai. Kitu atveju pranešama per Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA).
Toks dvišalis susitarimas 2020 m. dėl skubaus pranešimo branduolinės avarijos atveju branduolinės energetikos objekte (kai įvyko ar gali įvykti radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, viršijantis normalaus eksploatavimo ribas) pasirašytas tarp Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministerijos. VATESI ir toliau vykdys savo įsipareigojimus pranešti kaimynams apie mūsų šalies teritorijoje įvykusias avarijas. To paties tikimės ir iš kaimynų.
Dvišalio susitarimo su Rusijos Federacijos atsakinga institucija neturime, tad avarijos atveju, informaciją gautume per TATENA.“
Teisingumo ministerija taip apibrėžia savo poziciją:
„Kovo 4 d. vykusioje Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje ES teisingumo ministrai iš esmės susitarė, kad ES valstybės narės nebeturėtų nagrinėti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, nedarant poveikio bendradarbiavimo nagrinėjimui kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į pirmaeilių Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių interesų užtikrinimą.
Europos koordinuotą poziciją įgyvendina ir Lietuva – visi atvejai vertinami individualiai, siekiant ir toliau bendradarbiauti nuteistųjų asmenų perdavimo srityje, kai Lietuvos piliečiai, nuteisti Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, yra išreiškę pageidavimą bausmę atlikti Lietuvoje. Dėl šios priežasties, sutarčių taikymas bus vertinamas kas kartą individualiai jų nenutraukiant, bet tuo pačiu ir išvengiant pagalbos teikimo karinius veiksmus atliekančioms Rusijai ir Baltarusijai.
Kadangi tiek Lietuvos paštas, tiek kitos kurjerių tarnybos yra nutraukusios siuntų siuntimą ir gavimą į ir iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos, kai bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis yra grindžiamas „popieriniais“ originaliais dokumentais, o ne kitomis elektroninio komunikavimo priemonėmis, praktikoje toks bendradarbiavimas bus įmanomas tik pasitelkiant kitus algoritmus, o įprastinis bendradarbiavimas „de facto“ nebus vykdomas.“
Tiesa, straipsniui jau pasirodžius, Lietuvos paštas patikslino kurjerių darbo niuansus:
„Sustabdėme tik komercinių siuntų siuntimą į Rusiją ir Baltarusiją, tačiau kaip įpareigotas universaliosios pašto paslaugos teikėjas Lietuvoje, privalome užtikrinti paslaugų teikimą privatiems klientams – jie į šias šalis siuntas gali siųsti, taip pat privalome gavėjams pristatyti ir visas gaunamas siuntas."
