Iš viso paviešinti 67 laiškai. „Lietuvos rytas“ tikina juos gavęs iš patikimų šaltinių, kurių neįvardija.
Nutekėjus pirmiesiems laiškams, prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė negalinti patvirtinti jų autentiškumo, tačiau patvirtino susirašinėjusi su politikais.
„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.
Atsiskleidė prezidento rinkimų užkulisiai
Cituojant laiškus rašome tuos adresatus, kurie yra nurodyti nuotraukose. Prezidentė į laiškus atsakinėjo neformaliai. Laiškuose galima rasti gramatinių klaidų, kai kurie jų parašyti be lietuviškų raidžių.
„Ar balsuos uz nepasitikejima jie, patys kazkokie prisidirbe ir isvykstu“, – rašė D. Grybauskaitė. Cituodami laiškus kalbos pasirinkome netaisyti.
Galima pastebėti, kad kai kurie iš laiškų išsiųsti ankstyvą rytą. Pavyzdžiui, 2014 sausio 20 d., 6.42 val. ryte išsiųstame laiške, D. Grybauskaitė pasidalino savo įžvalgomis apie savo konkurentą prezidento rinkimuose Artūrą Zuoką.
„Zuoką kelia Icor ir Stonys, gal dar ir Mockus gali prisijungti. Pinigų turės daug. Mėgins paimti liberalesnįį rinkėją ir jaunimą. Reikės rimtos piarščikų pagalbos“, – rašė D. Grybauskaitė.
E. Masiulis yra pažadėjęs paramą jai rinkimuose. Jo atsakymų tonas yra daug formalesnis. Nors į dalį laiškų jis irgi atsakinėjo be lietuviškų raidžių ir be formalių kreipinių.
„Gerbiame Prezidente, nuoširdūs sveikinimai, paskelbus apsisprendimą kandidatuoti! Liberalų kariuomenė išrikiuota. Su pagarba Eligijus Masiulis“, – vasario 3 d. atsakė politikas.
Toliau aptariamos rinkimės kampanijos detalės. E. Masiulis pasveikino prezidentę su gimtadieniu.
Toliau aptarinėjant prezidentinę kampaniją E. Masiulis pagyrė „atvirumo įvaizdį“, tačiau pareiškė, kad prof. Vytautas Landsbergiui ir Andriui Kubiliui esą jau reikėtų padaryti „tylos pauzę agituojant“ už ją.
„Jie jau tikrai savo rinkėjus mobilizavo, padarė didelį darbą. Mes ryškinsime Balčyčio trūkumus, bet ne Maskva gąsdindami, o pabrėždami Balčyčio neapsisprendimą, neryžtingumą, gudravimą kandidatuojant į EP“, – 2014 m. gegužės 14 d. rašė E. Masiulis.
Prezidentė pasiūlė priminti, kad jis dar buvo „vienas iš kaltininkų dėl euro neįvedimo“. E. Masiulis sakė tuo pasinaudos, ir dar pridūrė, kad „dar yra sūnaus teismų reikalai“.
Dėmesio centre – valdančioji koalicija
Su E. Masiuliu buvo aptarinėtos ir aktualijos susijusios su Darbo partija. D. Grybauskaitė atsiuntė laišką, kuriame prisega brošiūras, kurias Darbo partijos atstovai dalino per Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos sesiją.
„DP vykdo agresyvia purvo kampanija pries Lietuva“, – rašė D. Grybauskaitė.
2014 m. birželio 3 d. prezidentė rašė E. Masiuliui apie situaciją valdančiojoje koalicijoje. „Kalbejau su PM del koalicijos pokyciu, tai neaisku ar gebes ir nebijos balsavimo Seime. Nes DP jau darosi destruktyvi“, – rašė D. Grybauskaitė.
Prezidentė skundėsi, kad daugumos politinė taryba nori parodyti raumenis ir nereaguoti į viceministrų kokybę – nieko neatleidinėti, blokuoti jos teikiamus kandidatus.
Aptarinėjo įstatymus
Laiškuose aptariamas Krašto apsaugos finansavimas. E. Masiulis taip pat klausė valstybės vadovės, ar jai žinoma, kad visam Valstybės saugumo departamento autotransportui kuro tiekimą atlieka „Lukoil“ kompanija.
„Deja, visos valstybinės įstaigos per centrinę pirkimų agentūrą taip įklimpę. Todėl skubos tvarka pateikiau viešūjų pirkimų įstatymų pataisą del nacionaliniam saugumi svarbių pirkimų, palaikykite. Mes tai sutvarkėme truputi pagudravę“, – 2014 m. spalio 3 d. susirašinėjime rašo D. Grybauskaitė.
Prezidentė atkreipė dėmesį į rizikas dėl elektroninio balsavimo. „Bernatonis nori pasikelti reitingus ir teikia elektroninio balsavimo įstatymą. Primenu, kad nei viena salis ES to nedaro“, – rašė D. Grybauskaitė.
2015 m. kovą D. Grybauskaitė siuntė linkėjimus liberalams. „Sveikinimai liberalams, ypač dėl Vilniaus. Sėkmingai atlaikykite iki Seimo rinkimų“, – 2015 m. kovo 16 d. rašė D. Grybauskaitė.
2015 m. balandžio 7 d. E. Masiulis nusiuntė prezidentei informaciją apie kandidatą į Valstybės saugumo departamento vadovus ir tikėjosi palaikymo.
Prezidentė prieš priėmimą Seime nusiuntė informacijos apie miškų įstatymą. „Geriau tvarkytis be įstatymo, kaip daro latviai. Įstatymas pritrauks EK dėmesį ir turėsime bėdos. Tokio įstatymo palaikyti negalėsiu“, – rašė D. Grybauskaitė. Tarp adresatų be E. Masiulio nurodomas ir konservatorius Jurgis Razma.
Taip pat susirašinėjimuose aptariamas socialinis modelis. „Dėl darbo kodekso lyg ir viskas ok, bet dėl kitų dalykų tai nelabai“, – rašė D. Grybauskaitė. Be E. Masiulio adresatu nurodomas ir konservatorius Andrius Kubilius.
Prezidentė sukritikavo, kad pensijų indeksavimo formulė tokia, kad jau 2017 m. reikės didinti 6 procentais, o vienas procentas – maždaug 22 mln. eurų. Ji atkreipė dėmesį, kad krizių metu indeksavimas tik sustoja, bet mažinimas nėra numatytas, todėl 2017 m. vien pensijų indeksavimui reikės 130 mln. Eurų, nors dar nėra viskas kompensuota po 2009-2011 m. krizės.
„O kur dar MMA indeksavimas“, – biudžeto situacija rūpinosi D. Grybauskaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ pensijų mokėjimo permetimas į biudžetą (po 1 proc. per 12 m.) per metus biudžetui kainuos apie 100 mln. eurų.
Pasak prezidentės, mokslininkai siūlė didinti mokesčius arba mokestinę bazę įtraukiant daugiau mokėtojų, bet to prieš rinkimus nesiūlys politikai.
„Ir liks palikimas tik dideli socialiniai pažadai ir įsipareigojimai“, – rašė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pateikė skaičiavimus, kad „tik dėl šių sprendimų įsipareigojimas jau nuo 2017 m. apie 230 – 300 mln. per metus“. BVP prieaugis, pasak jos, suteikia galimybę dalinti apie 300 mln. eurų, kad nebūtų viršyti deficito įsipareigojimai.
„O kur dar gynybos ir kt. poreikiai? Taigi, norima kitai valdžiai po rinkimų palikti didelius finansinius įsipareigojimus.. verslui tai tinka, nes jei valdžia turi pinigų, tai kodėl jie neturėtų palaikyti“, – klausė D. Grybauskaitė.
Skvernelį vadino pavojingu populistu
2016 m. kovo 22 d. prezidentė pradėjo domėtis S. Skvernelio karjeros perspektyvomis. Rinkimai į Seimą vyko 2016 m. spalį.
„Tai Karbauskis pažadėjo Skverneliui matomai pirmą vietą sąraše ir pretenziją formuoti Vyriausybę“, – klausė D. Grybauskaitė.
Prezidentė netryško optimizmu dėl tokios perspektyvos. „Atsives policininkus, nores seimo ar vyriausybes vadovo posto. Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – rašė D. Grybauskaitė kovo 22 d.
Ji prognozavo, kad liberalams jis ir bus didžiausias konkurentas. „Ir ikalbekite socdemus, kad jis neturetu užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją“, – rašė D. Grybauskaitė.
Įtarė socialdemokratų kėslus
Prezidentė 2016 m. balandį rašė įtarianti, kad socialdemokratai bando privesti procesą iki apkaltos jai ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Nurodymas eina iš Premjero kaip kerštas už Vijūnėle, žentą ir dukrą bei neva opozicijos palaikymą. Šiaulienė grasina, kad tas kas nebalsuos nebus įtraukti į rinkimų sąrašus“, – rašė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė dalinosi žiniomis iš Seimo. „Sabatauskas Seime žurnalistams pasakoja kaip Prezidentė „dreba ir bijo komisijos, nes bijo apkaltos“. Tai jų tikslas aiškus. Mano juristai ruošia kreipimosi į KT pagrindimą. Kai jie nubalsuos, tai perduosime jums ir konservatoriams. Manau, kad socdemai jau prarado nuovoką ir tiki savo sukurtomis legendomis. Gali visai susidirbti. Tas pirmas dešimtukas rodo, kad Sysas su Butkevičiumi ir co žlugdo partiją“, – rašė prezidentė balandžio 26 dieną.
Laiškų ištraukų nekomentuoja
Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad ketvirtadienį paskelbtų ištraukų nekomentuos.
D. Grybauskaitė trečiadienį LRT televizijai sakė, kad paviešintas jos susirašinėjimas su E. Masiuliu yra bandymas politizuoti bylą, kurioje E. Masiulis ir kai kurie kiti politikai bei verslininkai įtariami korupcija.
Ji patvirtino, kad susirašinėjo su E. Masiuliu, bet sakė, kad patvirtinti laiškų autentiškumo negali, nes jie yra ištrinti.
Kituose ketvirtadienį paskelbtuose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.
„Valstiečiai“ imsis laiškų tyrimo, susirašinėjimus tikisi gauti iš Seimo serverių
„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių.
„Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime. Mes suprantame, kad tie laiškai yra prokuratūroje, kad tie laiškai turėtų būti Seimo serveriuose, kad jie vienos iš žiniasklaidos priemonių redakcijoj. Pirmieji du tai tikrai turėtų patvirtinti, ar jie autentiški“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų, o į pastabas, jog susirašinėjimas yra privatus, replikuoja, kad laiškų siuntėjai esantys oficialūs asmenys.
„Aš šneku pirmiausia apie tuos (laiškus – BNS), kurie paskelbti, bet jei tų laiškų yra daugiau Seimo serveryje arba prokuratūroje, jei pasirodys, kad yra kažkokios aplinkybės, kurių mes nežinome, kitas mastas laiškų, kitų Seimo narių susirašinėjimas, tai bus ir to paprašyta, bet kiek tai lies tą klausimą“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
„Galėjo būti, iš publikacijų žinome, kad susirašinėjo visa eilė žmonių, ir aišku, būtų labai įdomu matyti pilną vaizdą, nes kai minimas kontekstas, iš kurio išimamas vienas ar kitas laiškas, gali nerodyti bendro vaizdo“, – teigė R. Karbauskis.
Anot jo, klausimą, kiek ir kokių laiškų galima gauti iš Seimo serverių, aiškinsis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Manau, kad bus pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui šituos klausimus nagrinėti“, – sakė R. Karbauskis.
Neatmeta inicijuoti tyrimą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS sakė, jog prezidentės ir E. Masiulio elektroniniuose laiškuose aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, siūlymai perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų, galėtų tapti parlamentinio tyrimo objektu.
„Klausimų yra labai įvairių ir aš manau, kad juos reikėtų atsakyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas dėl interesų grupių santykių su politika praktiškai jau yra baigtas, bet niekas netrukdo kokiam kitam komitetui, kad ir Teisės ir teisėtvarkos, tuo klausimus domėtis ir išsiaiškinti, kiek tos visos aplinkybės tikros“, – BNS trečiadienį sakė A. Širinskienė.
„Aš manau, mes pirmiausia diskutuosime frakcijoje, kaip reikėtų elgtis, bet tikrai neatmetu galimybės, kad inicijuočiau tyrimą“, – klausiama, ar imsis tokios iniciatyvos, sakė TTK vadovė.
Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį paskelbė susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.
„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėlto, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.
Taip ji komentavo savaitgalį dienraščio „Lietuvos ryto“ paviešintus susirašinėjimus su E. Masiuliu. „Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.
Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D. Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.
„(...) Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą intervenuoja ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis, – kalbėjo D. Grybauskaitė. – Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti – to tikrai neatmetu.“
R. Karbauskis turi šifruotų pokalbių programėlių
Šalies vadovės ir galbūt kai kurių kitų parlamentarų laiškus per Seimo serverius siūlantis tikrinti „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis pripažįsta savo tarnybiniame telefone turintis įsidiegęs kelias programėles, skirtas šifruotiems pokalbiams ir susirašinėjimui.
R. Karbauskis BNS ketvirtadienį patvirtino savo telefone turintis programėlę „Signal“, ją jam instaliavo kitas frakcijos narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas. „Valstiečių“ lyderis taip pat sakė anksčiau turėjęs programėlę „Viber“, šią įsidiegė pokalbiams su šeima, ir tikina vėliau pastarąją pakeitęs kita – „Telegram“.
Pasak specialistų, siunčiamą informaciją šifruojančios mobiliosios programėlės padeda sustiprinti perduodamų pranešimų apsaugą.
„Dažniausiai jos yra reklamuojamos verslui, kur laikoma, kad tiesiog konfidencialesnis pokalbis bus pakankamas barjeras apsaugoti verslo paslaptis nuo konkurentų, smalsuolių įsilaužėlių ar šiaip smulkesnių piktavalių“, – BNS sakė technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis.
„Dėl ko? Kaip Seimo narys niekada nenaudoju jokių šifruotų pokalbių. Nesu, nesu (instaliavęs „Signal“), ne, negali būti...“, – tikino R. Karbauskis, klausiamas, ar savo telefone turi įsidiegęs „Signal“ programėlę.
Tačiau vėliau prisiminė, jog šią programėlę jam į jo tarnybinį telefoną įdiegė frakcijos kolega Seimo narys Mindaugas Puidokas.
„Ai, teisingai, man kolega, čia dabar prisiminiau, aš ja nesinaudoju, nes man kolega Seimo narys instaliavo šitą programą, bet jis vienintelis, su kuriuo aš esu... Jis sakė, kad čia programėlė kažkokia ir taip toliau, jis pats suinstaliavo man ją, bet aš ja nesinaudoju. Bet aš prie jos prisijungęs buvau gyvenime gal kokius du kartus, kai jis (M. Puidokas – BNS) man rašė“, – aiškino R. Karbauskis.
Jis teigė supratęs, kad minėta programėlė nėra skirta susirašinėti su Seimo nariais, o labiau skirta komunikacijai su šeimos nariais.
Klausiamas, ar tikrai leido kitam asmeniui instaliuoti programą savo telefone, R. Karbauskis teigė nieko bloga tame neįžvelgiantis.
„Kodėl aš neturiu duoti kolegai savo telefono, jei jis man sako – yra kažkokia programėlė?.. Bet, sakau, aš nesu su ja rašęsis ir neplanuoju su ja rašytis jokiais dalykais, kurie susiję su mano darbu Seime. Tai būtų ir nekorektiška“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Jis tikino, kad šių komunikacijos priemonių negalima lyginti su oficialiais laiškais Seimo serveriuose, kuriuos siūloma patikrinti. Politikas tikino, kad savo laiškus, rašomus iš Seimo pašto adreso, galįs parodyti.
E. Masiulis: laiškų nebeturiu
Pats E. Masiulis sveikina „valstiečių“ svarstymus peržiūrėti ir kitus jo susirašinėjimus bei sako, kad laiškus galėtų perduoti ir teisėsauga.
„Yra teisėsaugos atliktos kratos mano bute, kurių metu paimti mano elektroniniai prietaisai, kuriuose tie susirašinėjimai buvo. Tad galėtų būti užklausiama Specialiųjų tyrimų tarnybos, kokie tie laiškai buvo rasti ir nereikėtų kažkokių sudėtingų tyrimų. Neišvengiamai buvo daug susirašinėjimų, laiškų buvo tūkstančiais, manau, neišvengiamai buvo ir kitų politikų. Aš netgi skatinčiau tą iniciatyvą (kreiptis dėl laiškų perdavimo – BNS)“, – dėstė jis.
Įtariamasis politinės korupcijos byloje tikina, kad teisėsauga po 2016-ųjų gegužę atliktų kratų buvo paėmusi jo elektroninius įrenginius ir juos atgavęs jis nebegalėjo prisijungti prie elektroninio pašto. Susirašinėjimo su prezidente autentiškumą jis sako galintis patvirtinti iš atminties.
„Kada buvo grąžinti mano elektroniniai prietaisai, buvo viskas ištrinta – tą patvirtinu, aš nebeturėjau galimybės prieiti prie visų savo laiškų. Aš nežinau, ar ištrynė, ar užblokavo, bet kai pasiėmiau prietaisus, negalėjau prieiti prie tų laiškų, nuo 2008-ųjų. Aš tikrai atsimenu su prezidente susirašinėjimus, nes tai nėra kažkoks kasdienis dalykas. Bent jau tą laišką, kurį man parodė – aš tikrai prisimenu dėl „linkėjimų skalikams“, tokie laiškai įsimena“, – tvirtino jis.
E. Masiulis teigia neatsimenantis, su kuo dar be D. Grybauskaitės susirašinėjo elektroniniais laiškais tuo metu, tačiau patvirtino, kad tarp jų nebuvo „MG Baltic“ vadovybės, įskaitant Raimondą Kurlianskį ar Darių Mockų. Su tuometiniais valdančiaisiais socialdemokratais jis tikina taip pat bendravęs ne laiškais, o žodžiu.
Savo kaltę dėl kyšio ėmimo neigiantis E. Masiulis „Lietuvos rytui“ komentuodamas dienraščio paviešintus laiškus, stebėjosi, kad tyrimui vadovavęs prokuroras Justas Laucius iš pradžių žadėjęs laiškus aptarti per apklausą, vėliau to nepadarė. Jis pranešė, kad prašė įtraukti laiškus į bylos medžiagą, tačiau prokuroras atmetė prašymą.
BNS jis kol kas neatskleidžia, ar svarsto galimybę teisme siūlyti nušalinti J. Laucių.
„Prašysime, kad teismas įvertintų, ar iš tikrųjų pagrįstai prokuroras mūsų prašymų nepatenkino ir prašysime teismo, kad prašymai būtų patenkinti. Jų yra labai daug (...). Teisme mes pirmiausia teiksime prašymus, kuriuos teikėme prokurorui Lauciui“, – tikino jis, paklaustas, ar sieks prokuroro nušalinimo.
STT: per kratas paimti įrenginiai yra grąžinami su pilnos apimties turiniu
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) BNS ketvirtadienį nurodė, kad per kratas paimti daiktai asmenims grąžinami Baudžiamojo proceso kodekso, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
„Kratų metu paimti elektroniniai įrenginiai jų savininkams yra grąžinami su tokiu turiniu, kokiu ir būna paimti. Šiuo atveju išimtis nebuvo taikoma“, – komentare nurodė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.