Skaičiai šiurpina

Lietuvoje yra daugiau nei 8 tūkst. (rugpjūčio 1 d. – 8 389, sausio 1 d. – 8 000) nuteistųjų ir apie 900 kalinamųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose iki teismo. Vadinasi, 100 tūkst. žmonių tenka apie 230 nuteistųjų (Europos vidurkis – 100 nuteistųjų). Tiesa, dar prastesnė padėtis nei mūsų yra Latvijoje ir Estijoje, bet ar tai gali guosti?

Ekspertų nuomone, toks didelis kalinių skaičius Lietuvoje egzistuoja dėl kelių priežasčių, tačiau svarbiausia iš jų – susiklosčiusi bausmių skyrimo sistema. Mūsų šalyje normalu skirti kelerių metų bausmę, o Europos mastu vidutiniškai skiriami keli mėnesiai. Jų nuomone, bausmės tikslas – ne vien izoliuoti nusikaltusį žmogų nuo visuomenės, svarbiausia – suteikti galimybę jam pasitaisyti, skatinti keistis.

Kol kas kalinių nemažėja, tad nemažėja ir išlaidos jiems išlaikyti. 56,7 lito per dieną, 1 680 litų per mėnesį, 20 440 litų per metus – tiek mūsų valstybės biudžetui vidutiniškai kainuoja vieno nuteistojo išlaikymas. O dabar paskaičiuokime: kalinių skaičių padauginkime iš pinigų sumos vienam kaliniui išlaikyti per metus ir gausime apie 170 mln. litų. Prie jų reikėtų pridėti kalėjimų veiklos išlaidas, siekiančias apie 74 mln. litų. Bendra suma gana didelė – 244 mln. litų.

Artėja reorganizacija

Šiuo metu šalyje veikia 15 laisvės atėmimo įstaigų. Kai kurių iš jų statiniai yra fiziškai ir morališkai susidėvėję, pripažinti avarinės būklės.

Tokių pastatų eksploatacija brangiai kainuoja, juose neįmanoma įrengti modernių techninių apsaugos priemonių. Dažniausiai miestų centruose įkurdintos laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, o asmenų laikymo jose sąlygos neatitinka nei mūsų šalies, nei tarptautinių reikalavimų.
Šių įstaigų renovacijai reikėtų daugiau kaip 250 mln. litų, tačiau net ir sutvarkius senuosius pastatus nebūtų išspręsta perpildymo problema, o dėl netinkamo logistinio įstaigų išdėstymo išliktų didžiulės konvojavimo sąnaudos.

„Įgyvendinus naują strategiją bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios vietos, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijų atžvilgiu, tad taip bus sumažintos ir konvojavimo išlaidos. Be visa to, bus išspręsta ir laisvės atėmimo vietų saugumo problema, padidės visuomenės saugumas, o kompleksiškai rekonstruotų įstaigų eksploatacija taps gerokai ekonomiškesnė“, – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Kiek kas kainuos?

Seimo pritarus, iki 2017 m. bus uždarytos keturios įkalinimo įstaigos ir pastatytos penkios naujos. Pasak teisingumo ministro, kalinimo įstaigų reorganizacija leis vieno kalinio išlaikymo išlaidas sumažinti iki 40 litų per dieną.

Nauja strategija leis ir greičiau, ir gerokai pigiau įgyvendinti reikiamą laisvės atėmimo vietų pertvarką, nei tai buvo numatyta ankstesnėje laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijoje. Pernai Vyriausybės patvirtintoje šių įstaigų plėtros strategijoje buvo planuojama tokią pertvarką įgyvendinti iki 2033 m., tam skiriant beveik 1 019 mln. litų.

„Bus taupoma visų pirma ūkio ir buities srityse. Tai yra didesnis energetinis veiksmingumas, patogiau ir geriau suplanuotos patalpos, mažesnis prižiūrėtojų poreikis. Būtent per šiuos aspektus bus pasiektas didesnis efektyvumas. Taip pat tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas – šiandien Lietuvoje sumokama apie 10 mln. litų per metus tam, kad nuteistieji būtų vežiojami iš vienos įstaigos į kitą. Numatoma, kad po reformos šios išlaidos sumažės beveik milijonu litų. Tai bus pasiekta pastačius tardymo izoliatorių ir pataisos namus Klaipėdoje“, – po praėjusią savaitę vykusio Vyriausybės pasitarimo kalbėjo R. Šimašius.

Numatoma, kad po reformos bus uždaryti Marijampolės pataisos namai. Jie bus perkelti į naujuosius pataisos namus Klaipėdoje. Į naujas patalpas planuojama perkelti Šiaulių tardymo izoliatorių ir pataisos namus bei Panevėžio moterų pataisos namus. Vilniuje statyti naujos įkalinimo įstaigos, kuri pakeistų Lukiškių kalėjimą, nebeplanuojama. Kalėjimas iš Lukiškių turėtų būti perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o tardymo izoliatorius – į Rasų gatvėje esančius Vilniaus 2-uosius pataisos namus.

„Naujo kalėjimo Vilniuje geografine prasme neatsiras“, – tikino R. Šimašius. Pasak jo, Lukiškių kalėjimo patalpos turėtų likti tuščios apie 2015 metus.

Lėšų rasime

Šiuo metu numatoma, kad naujų įkalinimo įstaigų statybos kainuos apie 600 mln. litų, atsipirksiančių per 15 metų. Pusė šios sumos bus padengta pardavus atsilaisvinusių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus 1-ųjų pataisos namų nekilnojamąjį turtą.

Tiesa, R. Šimašius pripažino, kad gautų lėšų visai planuojamai pertvarkai finansuoti neužteks. „Žinoma, visos išlaidos nebus padengtos, bet pagrindinė ekonomija yra ne iš parduoto turto, o iš to, kad bus veiksmingiau organizuojamas pataisos namų ir tardymo izoliatorių darbas“, – aiškino R. Šimašius. Be to, jo manymu, už nereikalingas įkalinimo įstaigų patalpas valstybė gali gauti ir dešimtis, ir šimtus milijonų litų.

Kita dalis bus finansuojama iš valstybės biudžeto ir privataus kapitalo lėšų, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Paskaičiuota, kad tokia pertvarka leis vidutiniškai sutaupyti daugiau kaip 20 mln. litų per metus.

Permainų bus

Šiuo metu planuojama įkalinimo įstaigų pertvarka labiausiai palies Lukiškėse ilgam laikui įkalintus asmenis, nes jie bus perkelti į Pravieniškes, tačiau su laiku pokyčius pajus gerokai daugiau kalinių. „Šiandien kalėjimuose daugeliu atvejų asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmes bendrabučio tipo patalpose. Kamerų tipo patalpose kali tik keli procentai asmenų. Numatoma, kad po pertvarkos kamerose kalinimo bausmes atliks apie pusę asmenų. Tai reiškia, kad bent pusei nuteistųjų iš esmės pasikeis režimas ir sąlygos. Jie tenai turės ramesnį ir individualesnį gyvenimą“, – aiškino R. Šimašius.

Nors planuojama, kad pertvarkant kalėjimus bus įdiegta daugiau technologinių naujovių ir reikės mažiau prižiūrėtojų, teisingumo ministras teigia, jog drastiškų darbuotojų atleidimų nebus. Mažinti prižiūrėtojų skaičių numatoma palaipsniui nebepriimant naujų darbuotojų vietoj išeinančiųjų iš darbo.