Nustebino keistas Putino pareiškimas: Rusija imasi naujų žingsnių

„Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Kadangi paruošti per tris mėnesius dislokavimui vietą praktiškai neįmanoma, vadinasi naudos Baltarusijos jau turimą infrastruktūrą, dėl kurios tarėsi dar prieš metus“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Anušauskas.

„Branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje tik rodo po pradėto karo prieš Ukrainą Putino pučiamas baimes susijusias su NATO pajėgų stiprėjimu rytiniame flange. Blaškytis dėl to, šaukiant „o kas dabar bus“ - neverta. NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo grėsmės garantuota nepriklausomai nuo to ar ta ginkluotė dislokuota į vakarus nuo mūsų sienų (Kaliningrado sr.) ar į rytus (Baltarusijoje) ar šiaurėje (Leningrado sr.)“, – pažymėjo jis.

Politikas tikina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat vertina šį Putino žingsnį labai nuosaikiai ir savo branduolinio atgrasymo planų keisti nesiruošia.

Arvydas Anušauskas

© ELTA / Jonas Balčiūnas

„Man keistesnis tą pačią dieną Putino padarytas pareiškimas, kad Rusija planuoja per ateinančius trejus metus modernizuoti 1600 turimų tankų, taip pat padidinti tankų gamybą. Vykstant karui ir jame jau praradus tūkstančius tankų anonsuoti tankų planai net pusmečio nuostolių nepadengs“, – sakė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per valstybinę televiziją pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.

V. Putinas ne kartą išsakė menkai pridengtus grasinimus, kad gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, taip atgaivindamas Šaltojo karo laikų baimes.

Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.

„Čia nėra nieko neįprasto: Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – sakė V. Putinas.

V. Putinas sakė kalbėjęs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka ir pasakė, kad „mes sutarėme, jog darysime tą patį“.

Į klausimą, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai tiektų Ukrainai nusodrinto urano sviedinius, po to, kai JK pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas teigė, kad Rusija turi didelį kiekį tokios ginkluotės.

„Rusija, žinoma, turi tai, ko reikia jos atsakui. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Mes jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.

Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) perspėjo, kad branduoliniai grasinimai kelia pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo.

Kuo ilgiau tęsis Rusijos operacija Ukrainoje, tuo bus didesnė branduolinio smūgio rizika, praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias karo metines, perspėjo ICAN.

Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdys savo dalyvavimą Naujoje START sutartyje – paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių – Rusijos ir JAV – ginklų kontrolės sutartyje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kritikavo Rusiją dėl branduolinių ginklų apribojimo sutarties su JAV sustabdymo, sakydamas, kad tai reiškia Europos ginklų kontrolės architektūros po šaltojo karo pabaigą.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva pernai rugpjūtį sustabdė JAV patikrinimus savo kariniuose objektuose pagal Naująją START sutartį.