Į šiuos kriterijus patenka į Lietuvą bandančių patektų neteisėtų migrantų skaičius per parą, laisvų apgyvendinimo vietų skaičiumi, pateiktų prieglobsčio prašymų skaičiumi ir t.t.
„Yra pakankamai pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ar nenustatyta tvarka dirbtinai organizuojamas, skatinamas ar leidžiamas dalyvaujant kaimyninėms valstybėms ir (ar) jų institucijoms, su jų žinia veikiantiems asmenims“, – rašoma teisės akto vertinimo pažymoje.
ELTA primena, kad parlamentarai antradienį įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteikiamas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
Teisės aktais įtvirtinami ir tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, užkirsti kelią migrantams patekti į šalį būtų galima tik po oficialaus Vyriausybės sprendimo, atliepiančio Nacionalinio saugumo komisijos rekomendacijas.
Be to, įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami. Tuo metu neįleidžiamiems užsieniečiams, esant poreikiui, būtų teikiama medicinos ar kita humanitarinė pagalba.
Prezidentui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.
Primename, kad galutinio balsavimo dėl apgręžimo politikos išvakarėse, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič ragino Lietuvos parlamentą atsižvelgti į anksčiau teiktas rekomendacijas ir atmesti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kurios, pasak jos, „legalizuotų dabartinę apgręžimo praktiką, keliančią pavojų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos“.
D. Mijatovič paragino parlamentarus „garantuoti, kad teisiniame procese būtų vadovaujamasi žmogaus teisių standartais“ ir kad būtų priimtas žmogaus teisių ir apsaugos paisantis „stiprus“ įstatymas dėl migracijos ir prieglobsčio.
Komisarė pabrėžė, kad nacionaliniai įstatymai turėtų visiškai atitikti Europos žmogaus teisių konvencijos nustatytus standartus, 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir kitus teisės aktus. Ji pakartojo, kad svarbu „visiškai uždrausti“ persekiojimą ir kolektyvinį apgręžimą bei garantuoti „platesnę ir veiksmingą prieigą suteikiant prieglobstį“.
„Nuolat gaunu nerimą keliančių pranešimų apie smurtą prieš migrantus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir apgręžimų prie Lietuvos sienos su Baltarusija kontekste. Parlamentas turi prisidėti, kad žmogaus teisių pažeidimai būtų sustabdyti, ir prisiimti lyderystę garantuojant žmogaus teises atitinkančią migracijos politiką“, - sakė komisarė. Ji pridūrė, kad tam reikės ir nepriklausomo bei veiksmingo žmogaus teisių stebėjimo prie sienų, pašalinti prieglobsčio prašymų teikimo suvaržymus ir garantuoti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų darbą.
„Raginu parlamentą maksimaliai panaudoti savo priemones sprendžiant apgręžimo praktikos problemą, kaip išdėstyta mano rekomendacijoje šiuo klausimu“, – sakoma D. Mijatovič pranešime.
VSAT pareigūnai pradėjo taikyti migrantų, neteisėtai kertančių valstybės sieną, atstūmimo praktiką 2021-ųjų vasarą, kai į Lietuvą iš Baltarusijos ėmė plūsti Minsko režimo masinami užsieniečiai.
