Apžvelgdamas 2014-2017 m. laikotarpiu registruoto nusikalstamumo dinamiką Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rokas Uscila atkreipė dėmesį, kad 2014-2016 m. laikotarpiu buvo stebima nuosekli jų mažėjimo tendencija. Tačiau 2017 m. nusikalstamumas vėl pradėjo augti, registruota 5 tūkst. nusikalstamų veikų daugiau nei prieš tai buvusiais metais.

„Tai yra naujų veikų kriminalizavimo pasekmė. Daugeliu atvejų mes čia kalbame apie girtus vairuotojus ir narkotikų vartotojus. Nusprendėme, kad reikia šitą dalyką kriminalizuoti, nes žūsta žmonės keliuose, reikia kažką daryti“, – kalbėjo R. Uscila per Seime surengtą konferenciją „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“.

Tačiau pažvelgęs, kaip priimti sprendimai įtakojo situaciją, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad žuvusiųjų keliuose padaugėjo. Ketvirtadienio duomenimis, šiemet keliuose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Sužalotųjų skaičius augo 20 procentų.

„Tai, ką mes turime? Turime ikiteisminius tyrimus, teisminius nagrinėjimus, išleidžiame milijonus, o rezultatas yra toks, kad kriminalizavome asmenis, kurie gal iš tikrųjų nebuvo tokie jau baisūs nusikaltėliai ir neturėjo kriminalinės asmenybės bruožų. (…) Man kyla abejonių, ar mes čia kažkokį rezultatą turime?“, – sakė R. Uscila.

Baudžiamoji atsakomybė yra taikoma neblaiviems vairuotojams, kurių kraujyje alkoholio kiekis viršija 1,51 promilės ribą.

Pažeidžiamoje grupėje – ir vaikai


Rokas Uscila

Pasak Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojo, nors 2014-2017 m. nusikaltimų aukų skaičius mažai kito. Per pastaruosius metus nuo nusikaltimų nukentėjo apie 44 tūkst. fizinių asmenų.

Tačiau R. Uscila atkreipė dėmesį, kad augo nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų vaikų skaičius. „Jei mes tai dar sugretintume su demografinių rodmenų pokyčiais, tai šių asmenų viktimizacinis lygis dar labiau didėtų“, – kalbėjo mokslininkas.

Pasak jo, taip pat daugėjo nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje. „Klausimas, ar šitoje srityje mes pasirinkome teisingas priemones? Ar mes tinkamai sprendžiame šitą problemą?“, – kalbėjo R. Uscila.

Apžvelgdamas turtinius nusikaltimus, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad vagysčių skaičius mažėjo. Jis tai aiškino su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Tačiau pastebima, kad daugėja sukčiavimo atvejų.

Kalbėdamas apie nukentėjusiuosius nuo smurtinių nusikaltimų R. Uscila išskyrė prekybos žmonėmis ir seksualinio prievartavimo aukas.

„Čia yra ne tokie baisūs skaičiai. Bet į tai turėtume formuoti kitą požiūrį. Nors ir nėra registruotų aukų, dar nereiškia, kad jų visai nėra. Čia latentinė dalis iš tikrųjų yra labai didelė, ir tai indikuoja, kad toje srityje turi būti specializuotos paslaugos nusikaltimų aukoms. Jos turi būti prieinamos ir kokybiškos“, – sakė R. Uscila.

Pagal paskutinius viktimologinius tyrimus Lietuvoje per metus apie 30 proc. gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų. Pagal registruoto nusikalstamumo statistiką Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų 2017 metais nukentėjo 1,54 proc. gyventojų.