Tai, kad nebėra tiek daug triukšmo 2019 metais sukėlusios lentelės, praeiviai pastebėjo sekmadienį.

S. Narbutas Delfi paaiškino, kad pradėti pastato kapitalinio remonto darbai, o šiemet planuojama sutvarkyti fasadą.

„Ruošdamiesi sutvarkymo pradžiai statybininkai nuima visas lentas, vėliavų laikiklius ir kitokius dalykus, kurie yra ant fasado, o pabaigus tuos darbus lentos, laikikliai ir kiti dalykai vėl atsidurs ant fasado. Čia laikinas dalykas“, – sakė jis.

Apie tai, anot direktoriaus, biblioteka informavo savo steigėją ir sambūrį „Pro Patria“, kurio iniciatyva buvo pakabinta lentelė.

„Po to lentelę nuėmėme ir perdavėme saugoti jaunimo sambūriui „Pro Patria“, – sakė jis.

S. Narbutas patvirtino, kad po to, kai bus atlikti visi darbai, lentelė bus pakabinta atgal.

Lentą nuėmė naktį

Dėl šios lentelės 2019 metų vasarą buvo kilę daug aistrų. Atminimo lenta Generolui Vėtrai Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva buvo nuimta tų metų liepą. Labiausiai J. Noreikos gerbėjus papiktino tai, kad „Grindos“ darbuotojai tai padarė naktį.

R. Šimašius aiškino, kad sprendimą nuimti atminimo lentą priėmė remdamasis tam tikrais J. Noreikos biografijos faktais – būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Po kelių mėnesių Generalinė prokuratūra nusprendė, kad liepdamas nuimti šią lentą tuometis sostinės meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus.

„Tikiuosi, kad šita teisinė ekvilibristika dėl detalių neprisidės prie to, kad būtų pateisinamas garbinimas asmenų, kurie savo veiksmais prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje“, – tuomet komentavo R. Šimašius.

Tačiau dar iki prokurorų sprendimo ant Vrublevskių bibliotekos fasado buvo pakabinta nauja lentelė.

J. Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai tai padarė tuo pačiu metu, kai prie Prezidentūros vyko mitingas prieš R. Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą.

Lentą pakabinusios „Pro Patria“ atstovai tuomet aiškino turintys Kultūros paveldo departamento leidimą, o departamento atstovai patvirtino sulaukę Vrublevskių bibliotekos kreipimosi ir tokiai iniciatyvai neprieštaravę.

Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė vėliau viešai patvirtino, kad oficialus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sutikimas ant jos pastato pakabinti atminimo lentą karininkui J. Noreikai nebuvo duotas, bet ji galėtų likti.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet buvo pareiškęs, kad lentos J. Noreikai nukabinimas sukiršino visuomenę, o tuometinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikino, kad lentą pakabinę aktyvistai pakenkė Lietuvai.

„Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą. Tikrai pakenks Lietuvos įvaizdžiui, vienareikšmiškai bus pasmerktas visų žydų organizacijų ir Izraelio, neabejoju, kad labai neigiamai bus įvertintas ir Jungtinių Valstijų“, – BNS tuomet teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)