Vadovaujantis nauja tvarka, panaikintos papildomos vykdymo išlaidos, todėl antstoliai visus priverstinio vykdymo veiksmus atliks savo sąskaita ir už šių veiksmų atlikimą ar dokumentų rengimą nebus skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Mokėti antstoliui reikės tik už būtinas vykdymo išlaidas (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.) ir, žinoma, atlygį už darbą.

„Tai panaikins galimybę atlikinėti perteklinius ar neekonomiškus veiksmus ir dirbtinai didinti vykdymo išlaidas. Prognozuojama, kad naujas teisinis reguliavimas antstolių pajamas sumažins 16 – 40 proc., t. y. labiausiai pajamos mažės tiems antstoliams, kurie ir piktnaudžiavo papildomomis vykdymo išlaidomis“, – DELFI sakė Teisingumo ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius.

Pagal naują tvarką, vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto, nes bus skaičiuojamos tik būtinos vykdymo išlaidos, kurių dydis yra fiksuotas ir priklauso nuo skolos dydžio, ir atlygis antstoliui, kuris skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu skola buvo realiai išieškota.

„Išieškojus tik dalį skolos, atitinkamai antstoliui priklausys tik dalis atlyginimo“, – patikslino A. Kutrevičius.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė: akivaizdu, pajamos sumažės

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė DELFI sakė, kad rengiant šiuos pakeitimus su Lietuvos antstolių rūmais buvo bendradarbiaujama.

„Esminis privalumas – proceso dalyviams taps lengviau prognozuoti, kiek realiai kainuos konkrečios skolos išieškojimas.

Tiesa, dalis papildomų vykdymo išlaidų išlieka. Jos nebebus skaičiuojamos tik už antstolio kontoros darbą, bet ir toliau bus skaičiuojamos už trečiųjų asmenų – pašto kurjerių, ekspertų – paslaugas“, – nurodė ji.

Anot I. Karalienės, akivaizdu, kad antstolių pajamos įsigaliojus naujajai Sprendimų vykdymo instrukcijai sumažės.

„Ar šis reglamentavimas pareikalaus naujų pakeitimų, parodys ateitis“, – pripažino antstolė.

Siūlė atlyginimo dydį sieti su išieškota suma

Ministro įsakymas dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) pakeitimo buvo pasirašytas dar vasario mėnesį.

„Siekiant atpiginti išieškojimo procesą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą padaryti aiškesnį ir suprantamesnį, naujame teisės akto projekte iš esmės peržiūrėta antstolių vykdymo išlaidų struktūra,“ – tuomet sakė E. Jankevičius.

Tiesa, pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra siūliusi riboti antstolių atlyginimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos. Ji taip pat siekė, kad antstoliai visada turėtų išsiųsti informaciją žmogui apie jo skolą.

Dabar antstoliai neprivalo informuoti žmogaus, jeigu jo skola neviršija 100 eurų.

Ką pokyčiai reiškia?

Vadovaujantis nauja tvarka, jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma (6–110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Pavyzdžiui, išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų.

Siekiant paskatinti skolininką nevilkinti išieškojimo proceso ir greičiau atsiskaityti, taip pat užtikrinti antstoliui galimybę gauti apyvartinių lėšų vykdymo veiksmams atlikti, pusę būtinų vykdymo išlaidų atitinkanti suma būtų pridedama ir už antrus bei trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Ši būtinų vykdymo išlaidų suma būtų galutinė ir nedidėtų, jeigu išieškojimas būtų vykdomas ilgiau nei tris metus.

Sumažinamos ir antstolių būtinosios vykdymo išlaidos išieškant dideles skolas. Pavyzdžiui, nuo 14,5 tūkst. iki 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 180 eurų (buvo 239,98 eurų), o didesnės kaip 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 220 eurų (buvo 399,97 eurų).

Nustatė klaidas antstolių darbe

Metų pradžioje Teisingumo ministerija, atlikdama antstolių veiklos patikrinimus, nustatė, kad kai kurie antstoliai skaičiuoja vykdymo išlaidas už veiksmus, kurie nebuvo atlikti ar kurių nėra būtina atlikti arba vykdymo veiksmai atliekami neekonomiškai.

Pavyzdžiui, atliekami identiški veiksmai kiekvienoje to paties skolininko vykdomoje vykdomojoje byloje užuot priėmus vieną procesinį sprendimą visose to skolininko bylose. Kai kurie antstoliai, iš to paties skolininko išieškodami penkias skolas, kiekvienoje byloje atlieka atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiuoja vykdymo išlaidas, nors atlikta užklausa yra aktuali visoms to skolininko byloms ir atskirų užklausų atlikti nereikia.

Taip pat atliekami išieškomai skolai neproporcingi veiksmai: tikrinama informacija, ar skolininkas kaupia pensiją antros pakopos pensijų fonde ir priimamas procesinis sprendimas dėl turtinių teisių į tokią pensiją arešto, nors skolos suma nėra didelė, o skolininkas senatvės pensijos amžių pasieks tik po keliolikos ar keliasdešimt metų.

Pasitaiko ir atvejų, kai išieškant nedideles skolas kreipiamasi į Civilinių orlaivių registrą, Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registrą, Vidaus vandenų laivų registrą, Valstybinį ginklų registrą, areštuojamas brangus turtas, nors išieškoti iš jo draudžia teisės aktai.

„Dėl to nukenčia ne tik skolininkas, kurio lėšomis apmokami visi antstolio atliekami veiksmai, bet ir išieškotojas, nes iš skolininko išieškotos lėšos ne pervedamos išieškotojui, bet jomis dengiamos vykdymo išlaidos antstoliui“, – buvo rašoma pranešime spaudai.