Nuo pirmadienio taip pat įsigalios šie izoliacijos tvarkos pakeitimai:
• iš užsienio grįžusiems vaikams iki 7 metų nerekomenduojama lankyti ugdymo įstaigų, jeigu kartu keliavusiems artimiesiems yra privaloma izoliacija (rekomendacija galioja artimųjų izoliacijos laikotarpiui);
• 7-16 metų vaikams izoliacija netaikoma, jei vaikas turi ne anksčiau kaip 72 valandų laikotarpiu atlikto PGR tyrimo arba ne anksčiau kaip 48 valandų laikotarpiu atlikto antigeno testo neigiamą rezultatą (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento). Jeigu tyrimas atliekamas Lietuvoje, vaikas turi izoliuotis iki neigiamo tyrimo atsakymo gavimo.
Praėjusią savaitę Vyriausybės nutarimu įsigaliojo dar keli keliautojams aktualūs pakeitimai. Nuo birželio 17 d. testavimo ir izoliacijos išimtys yra taikomos tik tiems COVID-19 persirgusiems asmenims, kuriems liga buvo nustatyta PGR tyrimu ne anksčiau kaip 180 dienų iki atvykimo į Lietuvą. Vakcinuotiems žmonėms išimtys taikomos praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms po paskutinio skiepo, reikalingo pilnai vakcinacijai. Nepraėjus dviem savaitėms, izoliacija gali būti trumpinama, kai sueina šis terminas.
Testuotis ir izoliuotis atvykstant į Lietuvą nereikės ir tiems keliautojams, kurie persirgo COVID-19 liga ir buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Kad būtų pritaikytos išimtys, po skiepo taip pat turi praeiti 14 dienų. Kaip dokumentą, kuris patvirtina persirgimą, pilną vakcinaciją arba galiojantį neigiamą tyrimo rezultatą, keliautojai gali naudoti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą.
Atnaujintas sąrašas:
Į atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, kuris įsigalioja birželio 21 d., nepateko Austrija, Bulgarija, Čekija, Islandija, Lenkija, Malta, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija, taip pat Taso, Maljorkos ir Madeiros salos. Šios šalys ir salos pateko į žalią zoną sergamumo žemėlapyje, kurį kiekvieną savaitę atnaujina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). COVID-19 tyrimas ir 10 dienų izoliacija privaloma atvykstantiems iš sustiprintos kontrolės šalių, taip pat iš raudonosios ir pilkosios zonos valstybių ir teritorijų, o atvykstantiems iš geltonosios zonos privalomas tik tyrimas.
Aptikta Delta atmaina
Lietuvoje praėjusią savaitę pirmą kartą aptikta nerimą kelianti Delta koronaviruso atmaina, pirmą kartą užfiksuota Indijoje, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Jos duomenimis, praėjusią savaitę taip pat aptiktas 621 britiškasis arba vadinamasis Alfa varianto atvejis, taip pat 21 Anykščiuose aptiktos viruso linijos (B.1.620) atvejis bei vienas braziliškasis arba Gama varianto atvejis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorijoje ištirta 550 ėminių, iš kurių 536 atvejai priklauso Alfa variantui, taip pat šioje laboratorijoje nustatyti šeši nauji Anykščiuose aptiktos viruso linijos atvejai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirta 60 ėminių, iš kurių 52 atvejai priklauso Alfa variantui, taip pat šioje laboratorijoje nustatyti du nauji B.1.620 atvejai.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje ištirti 48 ėminiai, iš kurių 33 atvejai irgi priklauso Alfa variantui, taip pat šioje laboratorijoje nustatyta 13 naujų Anykščiuose aptiktos viruso linijos atvejų, po vieną Gama bei Delta variantą.
Pastaroji viruso atmaina Lietuvoje aptikta pirmą kartą.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 12 tūkst. 220 ėminių sekoskaita, aptikti 8268 britiškosios atmainos atvejai, 13 Pietų Afrikos (Beta) atvejų, 211 Anykščiuose aptiktos, šeši braziliškosios ir vienas Delta viruso atmainos atvejai.
Prakalbo apie karantino pabaiga
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu epidemiologinė situacija leidžia tikėtis, jog karantinas nebebus pratęstas, tačiau pabrėžė, kad rekomendacijas dėl jo dar turi pateikti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK).
„VESK įvertins situaciją. (...) Viena vertus, dabar atrodo, kad tam būtinybės neturėtų būti, nors, kaip ir minėjau, vis tiek sargumas turi išlikti, nes turime dar nepakankamai daug žmonių, kurie yra pasiskiepiję, kad galėtume jaustis ramūs dėl mutacijų, kurios naujai atsiradusios plinta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, jei kitos savaitės pradžioje VESK nuspręs, kad karantino tęsti nebereikia, atskiros nuostatos ar rekomendacijos bus perkeliamos į kitus teisės aktus.
Kalbėdama apie mutacijas, premjerė teigė, kad mutavęs koronavirusas sparčiai plinta Jungtinėje Karalystėje, su kuria Lietuvą sieja „glaudūs asmeniniai ryšiai“.
„Turbūt yra labai daug šeimų, kurios turi išvykusių giminaičių, kurie galbūt norėtų parvykti ar patys norėtų nuvykti apsilankyti. Nėra neegzistuojančios rizikos, todėl to saugumo vis tiek reikės laikytis, ar karantino režimas bus, ar nebus“, – aiškino ji.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad nutraukus karantiną galimybių pasas greičiausiai nebeteks prasmės.
„Tai nereiškia, kad visi turėtų laukti karantino pabaigos ir nuspręsti nesiskiepyti. Nes jei situacija epidemiologinė pablogės, reikės grįžti su visais epidemiologiniais apribojimais ir visais galimybių pasais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji pridūrė, kad „erdvės plisti mutacijoms tarp nepasiskiepijusių žmonių yra daug“, todėl ragino žmones vakcinuotis, jog ši erdvė neužsipildytų ir nereiktų grįžti prie apribojimų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 42,6 proc. žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje deklaruoti 54 tūkst. 804 sergantieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 3321 asmuo. Šalies ligoninėse gydoma 316 COVID-19 pacientų.
Dulkys: nepaisant delta atmainos, manau, kad birželis bus paskutinis karantino mėnuo
Antrąja „Vaxzevria“ doze pasiskiepijęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad, nepaisant Lietuvoje nustatytos COVID-19 delta atmainos, situacija šalyje yra gera ir, ko gero, birželis bus paskutinis karantininis mėnuo.
„Šiandien, manau, kad tvarkomės gerai ir nepaisant žinių apie delta atmainą, sistema ir infrastruktūra dirba taip, kaip turėtų dirbti. Tebemanau, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo“, – žurnalistams penktadienį, gavęs antrą „Astra Zeneca“ skiepą, sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, karantinas, kuris greitu laiku, tikėtina, bus nutrauktas, ateityje gali būti pratęstas dėl įvairiausių priežasčių. Kita vertus, akcentavo jis, karantino pabaiga gali ateiti anksčiau nei liepos mėnuo.
„Jeigu taip sutaps, kad bus galima kažkiek dienų paankstinti, tai aišku, kad Vyriausybė tą padarys, bet padarys bendru sutarimu. Turime jaustis tvariai ir nuosekliai. Negalima čia dabar „pasileisti plaukus“ ir daryti viską. (...) Man svarbu, kad būtų sistemiškai ir užtikrintai“, – teigė ministras.
A. Dulkys pažymėjo, kad Lietuvoje nustačius delta atmainą šiuo metu yra svarbiausia užkardyti ir taikyti prevencines priemones, kad ji neplistų.
„Tai, kaip šiandien dirba mūsų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, mane tenkina, tai yra teisingi veiksmai – visiškai identifikuota visa seka žmonių“, – sakė A. Dulkys.
Ketvirtadienį pranešta, kad Lietuvoje, atlikus sekoskaitos tyrimus, laboratorijos aptiko pirmąjį užsikrėtimo delta, dar vadinama „indiškąja“, koronaviruso atmaina atvejį. Tai įvežtinis atvejis – asmuo į Klaipėdą atvyko iš Uzbekistano, koronavirusinė infekcija (COVID-19 liga) jam patvirtinta atlikus profilaktinį tyrimą ir būnant izoliacijoje.
Mažėja aktyvių protrūkių
Lyginant pastarąsias dvi savaites, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių sumažėjo beveik 35-iais proc. Tuo metu, vertinant gegužės ir birželio mėnesių viduryje COVID-19 protrūkių žemėlapyje fiksuotas tendencijas, matyti, jog per mėnesį aktyvių protrūkių sumenko beveik 70-čia proc., t. y. nuo 448 gegužę iki 138 birželį.
NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, nors pastaruoju metu palankios tendencijos, vertinant registruotus COVID-19 ligos protrūkius, stebimos visuose sektoriuose, praėjusią savaitę gerąja prasme išsiskyrė prekybos įmonės.
„Dabartinė situacija dar kartą įrodo, koks svarbus ir reikšmingas yra vakcinacijos procesas, galintis pažaboti infekcijos plitimą. Kaip tai atsispindi skaičiuose – matome, tiek vertindami bendrą kasdien nustatomų naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių, tiek protrūkių susiformavimą. Vis dėlto, labai svarbu nesustoti ties dabartinėmis džiuginančiomis tendencijomis. Būtina išlaikyti spartų vakcinacijos tempą, kad greičiau daugėtų imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių. Dėl to raginu visus, kurie dar nepasiskiepijo, nedvejoti ir rinktis galimybę gyventi kitaip, nei gyvenome pastaruosius pusantrų metų“, – sako D. Razmuvienė.
Anot jos, skiepijimo tempai savivaldybėse, kaip rodo duomenys, labai aiškiai koreliuoja su epidemiologine situacija. Kitaip tariant, ten, kur skiepijimo tempai didžiausi, epidemiologinė situacija žymiai geresnė.
Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kuri, paskiepijusi daugiau nei 80 proc. gyventojų, skiepijimo tempu Lietuvoje pirmauja, naujų COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias savaites neregistruota. Tokios pat palankios tendencijos fiksuojamos ir Birštono savivaldybėje, kurioje COVID-19 ligos atvejų pastaruoju metu neregistruota, o skiepijimo tempai vieni didžiausių šalyje. Tuo metu, pavyzdžiui, Alytaus rajono, Akmenės rajono savivaldybėse, kuriose bent viena vakcinos doze paskiepyta per 53 proc. gyventojų, birželį registruoti pavieniai koronavirusinės infekcijos atvejai.
Išsiskyrė prekybos sektorius
Praėjusią savaitę Lietuvoje 65-iais proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų prekybos sektoriaus įmonėse. Jų epidemiologai užfiksavo aštuonis, kai savaitę prieš tai – 23. Taip pat 23-ąją metų savaitę daugiau nei 80-čia proc. mažiau protrūkių specialistai fiksavo žemės ūkio sektoriaus įmonėse – praėjusios savaitės pabaigoje registruotas vienas aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – šeši protrūkiai.
Be to, reikšmingas – beveik 60 proc. siekiantis – protrūkių kreivės lūžimas žemyn antrąją birželio mėnesio savaitę stebimas logistikos ir transporto sektoriuje, kur praėjusią savaitę registruoti penki aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, prieš savaitę – 12 protrūkių.
Trečdaliu, lyginant 22-ąją ir 23-ąją metų savaites, sumažėjo protrūkių gamybos, taip pat baldų gamybos ir pardavimo įmonėse. Tuo metu, didesnis nei penktadaliu aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių skaičiaus mažėjimas registruotas ugdymo įstaigose, maisto pramonės, statybų bei paslaugų sektoriuose.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 138 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 212 protrūkių, 21-ąją metų savaitę – 331 protrūkis, 20-ąją metų savaitę – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
