Iki šiol panašią, vidutiniškai 28 eurus siekiančią, išmoką gaudavo tik našliai ar našlės. Tikslas įvesti vadinamąją vienišų asmenų pensiją, kuri būtų skiriama platesniam ratui asmenų, ne tik našliams, buvo įrašytas ir šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Apie tokią priemonę, dar dirbant opozicijoje, buvo kalbėję TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nuo kitų metų pradžios, kaip skelbiama, vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus vieniši žmonės – kitąmet išmoka sieks 32 eurus.
Kukuraitis: priemonė gera, bet išmokos dydis neatitinka valdančiųjų pažadų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, vienišo asmens išmoka iš esmės yra reikalinga priemonė.
„Vienišo asmens išmoka, seniai buvo suprasta, kad yra reikalinga ir pats išmokos principas jau yra naudojamas socialinės paramos sistemoje – mes jį pernai buvome įvedę, 2020 metais su kovidiniu paketu: jei žmogus gyvena vienas ir turi mažas pajamas, jam išmoka yra didesnė nei tiems, kurie gyvena keliese“, – pastebėjo L. Kukuraitis.
Vienam senjorui išlaikyti namų ūkį, pažymėjo politikas, yra sudėtinga, tačiau vienišų asmenų išmokos dydis, pasak L. Kukuraičio, neatitinka valdančiųjų pažadų.
„Pats principas yra teisingas ir ta išmoka yra taikli, sprendžiant skurdo klausimus, tačiau, jeigu kalbame apie konkrečią dabar siūlomą išmoką, tai ji tiesiog neatitinka to, kas valdančiųjų buvo žadėta tiek rinkimų kampanijoje, tiek to, kas jų buvo žadėta Vyriausybės patvirtintoje programoje“, – Delfi sakė buvęs ministras.
Jo nuomone, skiriant šią išmoką, nevertinant senjoro gaunamos pensijos, yra neišvengiamas netaiklumas, tačiau, anot L. Kukuraičio, daliai žmonių gerbūvis padidės.
„Kažkuriai žmonių grupei skurdas bus sumažintas – greičiausiai tiems, kurie tikrai turi mažas pajamas ir kuriems tie keliasdešimt eurų prisidėtų prie to, jog žmonės gautų didesnes pajamas nei absoliutaus skurdo riba, kas yra apie 260 eurų vienam žmogui arba iškeltų virs santykinio skurdo ribos“, – sakė parlamentaras.
L. Kukuraitis pažymėjo, kad ši priemonė nebus ta, kuri ženkliai sumažintų visuotinį skurdą, tačiau, norint svarstyti įvairius saugiklius, taptų jas sudėtinga administruoti.
„Gyvenimas labai sudėtingas – žmonių likimai susiklosto skirtingai: kartais būna, kad žmonės gyvena atskirai ir skursta gyvendami atskirai, nors yra santuokinis statusas, o būna atvirkštinių variantų, kai būna nesusituokę, bet gyvena kartu ir visai neblogai gyvena.
Kai kalbame apie tokios priemonės administravimą ir sužiūrėjimą, kad visi tiksliai ją gautų, tai tam yra reikalingi didžiuliai administraciniai resursai“, – pripažino Seimo narys.
Todėl, pasak jo, atsižvelgiant į nedidelę išmokos sumą, priemonės netaiklumas yra neišvengiamas – ją nuo kitų metų galės gauti visi vieniši senjorai, nepriklausomai nuo jų gaunamos pensijos dydžio.
„Aš didesnį akcentą dėčiau į tai, kaip padaryti, kad tie žmonės, kurie turi teisę į šią pensiją, prie jos prieitų. Dabar kiekvienas žmogus turi kreiptis jos paprašyti, be prašymo ji nebus mokama. Mano galva, valstybė visomis jėgomis dabar turi padėti žmonėms – tiek savivaldybės, tiek jų socialinių paramų skyriai, tiek ta pati „Sodra“ – turi padėti, kad jie padarytų kreipimosi žingsnį“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šios išmokos bus mokamos iš skolintų lėšų.
„Valstybės biudžetas dabar yra ir dar keletą metų į priekį bus minusinis. Ši situacija yra tokia, kurią patys valdantieji susikūrė labai kietai spausdami buvusią valdžią, kad šią išmoką įvestų, nes mes iš tiesų savo programoje irgi turėjome įvertinti tokios išmokos reikalingumą ir pagal galimybes ją įvesti. (…) Dabar turime keistą situaciją, kai pradedama mokėti ne visiems, dydžiai neatitinka pažadų ir tai daroma iš skolintų lėšų“, – kalbėjo buvęs ministras.
Kartu jis pažymėjo, kad, įvedant naujas išmokas, reikėtų dėti visas pastangas, jog jos žmones pasiektų be papildomų prašymų.
„Mano galva, yra toks teisėtas lūkestis moderniai socialinei apsaugai, kad žmonėms, kai jiems atsiranda teisė gauti tam tikras išmokas, nereikėtų daryti to žingsnio, jog tą teisę realizuotų“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Sysas išmoką vertina teigiamai, bet ragina didinti pensijas
Opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas savo ruožtu įvestą vienišo asmens pensiją įvertino teigiamai.
„Apie tai kažkada kalbėjome ir mes vienoje kadencijoje – deja, neįvykdėme įsipareigojimo, buvo toks įsipareigojimas. Džiaugiuosi, kad geras idėjas perėmė ir įgyvendino. Manau, kad tai yra socialiai teisinga, nes Lietuvoje yra našlių pensijos, bet nėra našlių draudimo – čia buvo toks nonsensas Lietuvos socialiniame draudime, kai nėra draudimo, bet pensijos mokamos“, – atkreipė dėmesį politikas.
Jis pritarė kitiems pašnekovams, kad priemonė yra svarbi vienišiems senjorams, nes jų pragyvenimo našta yra didesnė, tačiau, pasak A. Syso, teisingiausia būtų kelti pensijas apskritai.
„Dažnai yra butas, kurį reikia išlaikyti, komunalinės paslaugos ir visa kita. Manau, kad kryptis yra teisinga, bet būtų žymiai teisingiau, jeigu mūsų pensijos būtų didesnės ir nereikėtų jokiais priedais, papildomomis išmokomis kažkaip kompensuoti bei padėti didžiajai daliai Lietuvos žmonių gyventi“, – akcentavo socialdemokratas.
Todėl, pasak jo, papildomos išmokos nėra pats geriausias būdas kovoti su skurdu.
„Bet kokie pinigai, kuriuos gauna žmogus, prisideda prie gerbūvio, bet ar tai yra būtent geriausias būdas kovoti su skurdu, šiek tiek suabejočiau. Kaip ir sakiau – yra pirmiausia darbo užmokesčio Lietuvoje atsilikimas, lyginant su ES, nuo senų laikų išlikęs. Tai tiesiogiai daro įtaką ir pensijų dydžiui. Aš esu šalininkas to, kad reikia turėti vieną gerą pensiją nei tris-keturias nedideles, kurios vis tiek yra ties skurdo riba“, – pažymėjo A. Sysas.
Kalbėdamas, ar reikėtų įvesti kokius papildomus saugiklius – pavyzdžiui, kad žmonės nesiskirtų dėl išmokų, A. Sysas buvo skeptiškas.
„Ar verta dėl 28 eurų, o vėliau dėl 32 eurų skirtis – na, gal vienas, kitas sugalvos tokį šposą, bet tai nėra toks kelias. Einame link to, kad anksčiau ar vėliau mes tokio dalyko atsisakysime, jeigu galėtume tą priemoką perkelti į pensiją. Tai vis tiek yra pinigai, tik ateinantys iš dviejų krypčių, patenkantys į tas pačias rankas“, – pabrėžė LSDP frakcijos seniūnas.
Paklaustas, kaip vertina opozicinių valstiečių atstovų pastabas dėl išmokos dydžio, A. Sysas teigė, kad tai yra tiesiog politiniai pasisakymai.
„Patys valstiečiai buvo valdžioje ir žino, kaip sunku padidinti vienu euru darbo užmokestį biudžetininkams – yra bazinis dydis, kuris krizės metais sumažintas, iki šiol nepasiekė to lygio, kuris buvo 2008 metais, o jau 2021-ieji. Tai, jeigu tie patys valstiečiai būtų bent jau grąžinę į prieškrizinį lygį darbo užmokestį, būtų didesni atskaitymai į „Sodrą“ ir didesnės pensijos būtų – visa aritmetika. Kritikuoti, kad per mažai – na, reikia kažką liaudiškai pasakyti, tai ir pasako, bet šiuo atveju mūsų visa sistema paremta likutiniu finansavimu“, – pabrėžė parlamentaras.
Lingė: išmoka gerins vienišų senjorų skurdo ribą ir panaikins nelygybę
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komentuodamas vienišo asmens išmokos svarbą, pažymėjo, kad ši priemonė prisidės prie senjorų skurdo ribos mažinimo.
„Kaip žinia, būtent vyresnių, vienų gyvenančių žmonių skurdo situacija yra pati didžiausia – skurdas siekia arti 50 proc., tai per paramos, pagalbos mechanizmus bandoma įtvirtinti, kad situacija gerėtų“, – paaiškino M. Lingė.
Taip pat, jo teigimu, įvedus šią išmoką, būtų panaikintas neteisingumas, nes papildomas lėšas anksčiau gaudavo tik našliai ar našlės.
„Kai žmogus šiaip gyvena vienas, jis jokių pagalbos mechanizmų iš valstybės negauna, nors ir poreikiai, ir kainos parduotuvėse tos pačios, ir už tą pačią šilumą reikia mokėti.
Iš tiesų siekiama suvienodinti, kad našlio pensija ir vienišo asmens išmoka būtų vertintinos kaip vienoda situacija, nežiūrint, dėl kurių aplinkybių žmonės tampa vieniši“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.
Paklausus, ar reikėtų kalbėti apie papildomus saugiklius – pavyzdžiui, nemokėti išmokos tiems senjorams, kurie gauna pakankamai dideles pensijas, M. Lingė teigė, kad to nereikėtų daryti.
„Mes kalbame apie didžiąją dalį žmonių, kurie gauna tas mažas pensijas, mažesnes išmokas ir tas skurdo situacijos rodiklis jų tarpe yra aukštas. Jei į tą pusę papildomai papultų vienas-kitas, kuris gauna didesnes išmokas, nesinorėtų užprogramuoti diskriminacijos šioje situacijoje.
Jeigu atsiranda piktnaudžiavimas ar išryškėja naujos neigiamos tendencijos, tada, be abejo, galima grįžti prie įstatyminio reguliavimo ir jį tobulinti, bet šiomis aplinkybėmis (…) nesinori užprogramuoti diskriminavimo pagal pajamas“, – sakė M. Lingė.
Parlamentaras pažymėjo, kad žmonės, gaudami vienišo asmens išmokas, nepasiblogins savo galimybių gauti kitas išmokas – jos nebus įtraukiamos į bendrą pajamų vertinimą, siekiant gauti, pavyzdžiui, kompensacijas.
„Būtų paradoksalu, jei įvedama vienišo asmens išmoka ir ji taptų lemtinga, kad žmogus negautų kažkokios kompensacijos, kurią gaudavo“, – pažymėjo M. Lingė.
Komentuodamas kai kurių oponentų pastabas dėl išmokos dydžio, politikas paaiškino, jog tai atitinka valstybės galimybes šiame etape – jau kitais metais, kai išmokos gavėjų ratas bus platesnis, jos mokėjimui valstybė turės skirti 106 milijonus eurų.
Lazutka kalba apie saugiklius: formaliai skurdas reikšmingai nemažės, tačiau priemonė prasminga
Naujai įvestą vienišo asmens išmoką įvertino ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
„Bendrai tariant, priemonė yra tikslinga, atsižvelgiant į tai, kad mūsų senatvės pensijos yra labai mažos. Jei pensijos būtų kiek didesnės, tuomet tokių papildomų vienišiems asmenims nereikėtų. Gana tipiška šalyse, kuriose pensijos mažos, (…) diegti įvairias priemokas – tarkime, šildymo, telefono išlaidų kompensacija“, – sakė ekspertas.
R. Lazutkos teigimu, vienišo asmens pensija labiau padės ir vienišoms senjorėms moterims, nes jos įprastai gauna mažesnę pensiją.
„Vienišam pragyventi yra sunkiau, nes kai kurios išlaidos nepriklauso nuo žmonių, gyvenančių kartu, skaičiaus. Tai daugiausia susiję su būstu – kai kas kompensuojama, bet ne 100 proc. Elektros energija nekompensuojama, tas pats telefonas, šiukšlių išvežimas, kitos būna namo bendros išlaidos. Iš dviejų pensijų tai sumokėti lengviau, o jau iš vienos, ypatingai, kai senatvėje vienišos dažniau lieka moterys, kurių pensijos mažesnės, (…) tai sunkiau ir reikia tokius žmones paremti“, – teigė profesorius.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad kalbėti apie tam tikrus saugiklius būtų galima – pavyzdžiui, įvertinti, kelias pensijas gauna asmuo, kokio dydžio jo pensija ir panašiai.
„Galima įdėti tam tikrą apribojimą – jei jis yra pagal pajamas, tada atsiranda labai didelis administracinis darbas patikrinti pajamas, kurios senatvėje kinta“, – kartu pripažino R. Lazutka.
Tačiau, pasak jo, galbūt galima kalbėti ir apie ribojimus tiems, kurie gauna kelias pensijas.
„Kitaip bus pasipiktinimo, yra žmonių, kurie gauna tūkstantį eurų pensijos. (…) Tai bus pasipiktinimo ir sakys, kad geriau būtų kitiems mokėti didesnę priemoką“, – žmonių galimą reakciją įvertino ekonomistas.
Jis kalbėjo ir apie saugiklius kitais atvejais.
„Galima įdėti išlygą, kad pradeda mokėti tiems, kas išsiskyrę, tik po skyrybų praėjus, tarkim, metams ar keliems – būtų toks periodas. Tada būtų apsaugoma nuo piktnaudžiavimo – jeigu vienas ar kitas toks būtų, žiniasklaida aprašytų, tada ministrė turės teisintis. Galima tai įdėti ir nebūtų didelė skriauda, (...) po to pradėtų išmoką gauti“, – svarstė R. Lazutka.
Profesoriaus teigimu, konkrečiai nuo šios priemonės – vienišo asmens išmokos – skurdo lygis reikšmingai nepasikeis, tačiau pagalba tokiems žmonėms vis tiek yra reikalinga.
„Skurdo gylis sumažės, (...) bet kad skurstančiųjų pensininkų skaičius dėl to sumažės, tai nebent nedaug. (…) Formaliam skurdo lygiui didelės įtakos neturės, bet tai nereiškia, kad tai neprasminga. Tiesiog tas skurdas nebus toks atšiaurus, koks yra tiems žmonėms, kurių pensijos labai mažos – šiek tiek jiems bus lengviau susimokėti bendras išlaidas.
Galime įsivaizduoti: gyveno pora, vyras gavo 450 eurų, moteris – 300 eurų pensijos. Kai kurios išlaidos yra bendros, o vyras štai miršta, tada moteriai iš savo pensijos reikia padengti visas išlaidas. Tada jos padėtis pagerės, bet ji nenustos skursti, vis tiek pajamos bus mažos“, – pateikė pavyzdį R. Lazutka.
Kaip Delfi skelbė anksčiau, nuo liepos 1 d. skirtos vienišo pensinio amžiaus asmens išmokos sieks 28,63 eurus, 2022 ir 2023 metais – po 32 eurus. Vėliau dėl dydžio indeksavimo būtų apsispręsta 2023 m. Seimo rudens sesijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gegužės mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje pateikė daugiau detalių apie šias išmokas.
Šiemet tikslo įgyvendinimui iš valstybės biuždeto lėšų prireiktų 15 mln. eurų, o 2020 ir 2023 m. – po 106 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė našlio pensija siekia 28 eurus, ją gauna apie 210 tūkst. našlių pensijų gavėjų. Liepos 1 d. teisę gauti vienišo asmens išmoką įgys dar daugiau nei 60 tūkst. asmenų.
Nuo 2022 m. vienišo asmens išmoką ar našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.
