Ministrė Monika Navickienė surengtoje spaudos konferencijoje pirmiausia akcentavo dėl pasikeitusių pandeminio paketo priemonių. Ji džiaugėsi, kad pavyko su gerokai mažesniu lėšų skaičiumi 2021 m. pasiekti gerų rezultatų.
„Matome, kad nedarbo rodikliai mažėja jau nuo sausio mėnesio, kai buvo perdėliotos pandeminio paketo priemonės. Dabar nedarbo rodiklis siekia 6,5 proc. Tai reiškia, kad artėjame į priešpandeminį lygmenį. Dirbančiųjų skaičius jau viršija 2020 m. kovo mėnesį, todėl manome, kad situacija tikrai stabilizavosi.“
Vis dėlto ji svarstė, kad ateityje teks peržiūrėti užimtumo politiką ir iš naujo apgalvoti, kokia turi būti pagrindinė Užimtumo tarnybos (UT) funkcija.
„Klausimas, ar tai yra papildomos socialinės paramos teikimo, ar institucija, kuri turėtų atlikti savo funkciją – susirasti darbą“, – aiškino ministrė.
Kas keisis nuo liepos 1 d.?
M. Navickienė pirmiausia pristatė, kokių sektorių darbuotojams keisis ligos išmokos apmokėjimas susirgus COVID-19.
„Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas. Numatoma, kad teisę į didesnio dydžio ligos išmokas papildomai įgis 14,4 tūkst. išmokų gavėjų.“
Pažymima, kad 2021 metams tam iš valstybės biudžeto reikės apie 900 tūkst. eurų.
Taip pat priminė, kad šalies gyventojai gali gauti išmokas ne tik saviizoliacijos ir ligos atveju, bet ir nesergančio šeimos nario vaiko priežiūrai.
„Taip buvo ir anksčiau, galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 2,5 tūkst. žmonių, kai sausio pradžioje turėjo 20 tūkst. asmenų“, – sakė ministrė.
Nuo liepos 1 d. bus įvykdyti pokyčiai ir dėl vadinamųjų „karantininių“ mamų arba tų mamų, kurios pastojo arba vaikų susilaukė karantino metu. Pasak M. Navickienės, jos galės gauti palankiau apskaičiuotas išmokas.
Ministrė taip pat išskyrė kitą svarbų ministerijos prioritetą – skurdo lygio mažinimą.
Nuo liepos 1 d. įsigalios Vienišo asmens išmoka ir nuo liepos mėnesio jau galės teikti prašymą ją gauti vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Jie dėl šios išmokos turės kreiptis į Sodrą.
„Nuo sausio 1 d. šios išmokos dydis kils ir pasieks 32 eurus. Vienišo asmens išmoką galės gauti visi asmenys, kurie yra našliai arba sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji“, – užtikrino M. Navickienė.
Svarstoma ir dar viena priemonė, kad šalpos pensijas galėtų gauti platesnis gavėjų ratas t. y. tie, kurie anksčiau gyveno užsienyje ir apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenų nėra galimybės dėl nuo asmens nepriklausančių aplinkybių.
„Pavyzdžiui, dėl sudėtingos politinės situacijos ir todėl to su tomis valstybėmis nepalaikomų diplomatinių santykių. Tačiau tam dar turės pritarti Seimas.“
Turima planų peržiūrėti ir pensijų indeksavimo mechanizmą nuo 2022 m., kadangi su vienišų pensininkų išmoka asmenų skurdo rizikos lygis sprendžiamas tik dalinai.
Nuo liepos 1 d. keičiasi specialiųjų poreikių nustatymo principai ir įsigalioja specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. M. Navickienės teigimu, lieka galioti tik du specialiųjų poreikių lygiai – vidutinių ir didelių.
„Nuo liepos 1 d. daugiau senjorų galės pasinaudoti su tuo susijusiomis lengvatomis. Svarbu, kad senjorams pirmas nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Manome, kad tai palengvins tiek administravimą, tiek padidins paslaugų gavėjų ratą.“
Dar viena svarbi naujovė, pasak ministrės, susijusi su neįgaliaisiais yra asmeninis asistentas, kurio paslauga taip pat įsigalioja nuo liepos 1 d.
„Tiems neįgaliesiems, kuriems bus šis poreikis nustatytas, jis bus nustatomas neatsižvelgiant į amžių, į negalios sunkumą ar pobūdį. Asmeninis asistentas galės suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje ir galės padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą ir pan.
Šios paslaugos tikslas ne tik atlikti už neįgalų asmenį darbus, bet būtent kuo labiau didinti jo savarankiškumą. Skatinti neįgalų asmenį kuo labiau būti savarankišką. Šiai paslaugai finansuoti nuo liepos 1 d. skirti pinigai nėra tokie dideli, kad galėtų atliepti visus norinčius gauti šią paslaugą asmenis, bet manome, kad pradėti yra labai svarbu ją teikti ir jau 2022 m. jos apimtis tikrai didės ir augs“, – pažadėjo M. Navickienė.
Taip pat nurodė, kad planuojama plėsti ir atokvėpio paslaugos prieinamumą, ypač šeimoms, kurios augina neįgalius asmenis, nes joms ji labai reikalinga.
Svarbus pokytis laukia mažiausius atlyginimus uždirbusių socialinių darbuotojų, mat nuo liepos 1 d. didės minimalieji pareiginės algos ir pastoviosios dalies koeficientai.
„Jie bus padidinti iki 30 proc. vietoje dabar galiojusių 20 proc. Be to, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus už turimas kvalifikacines kategorijas.“
Paskaičiuota, kad iš viso savivaldybėms iš valstybės biudžeto papildomai skirta 2,8 mln. eurų. Daugiausia skirta šioms savivaldybėms: Vilniaus miesto (318,8 tūkst. Eur), Klaipėdos miesto (189,84 tūkst. Eur), Kauno miesto (122,9 tūkst. Eur), Šiaulių miesto (92,5 tūkst. Eur), Klaipėdos rajono (76,96 tūkst. Eur), Kėdainių rajono (71,06 tūkst. Eur), Marijampolės (68,1 tūkst. Eur), Panevėžio miesto (65,7 tūkst. Eur), Vilniaus rajono (63,32 tūkst. Eur), Raseinių rajono (62,44 tūkst. Eur).
Viceministras Vytautas Šilinskas patikslino, kad prastovų apmokėjimas ir darbo paieškos išmokų mokėjimas, nepaisant karantino galimo nutraukimo birželio pabaigoje, bus tęsiamas iki rugpjūčio 31 d.
