aA
Nuo kitų metų pradžios gausime didesnius atlyginimus – tokia džiugi žinia sklandė viešojoje erdvėje priėmus mokesčių reformą. Vis dėlto, šios reformos kritikai įspėja, kad nereikėtų skubėti džiaugtis, ir yra įsitikinę, kad iš reformos ilguoju laikotarpiu žmonės nieko nelaimės, o skirtingų ideologijų mišinys lemia paradoksą – į vieną kišenę gausime daugiau pinigų, bet iš kitos kišenės jų prarasime dar daugiau. Tuo metu valdantieji mano, kad tokios reformos reikėjo jau seniai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot kritikų, reformoje trūksta ideologinio nuoseklumo, todėl joje nėra ir balanso. Pavyzdžiui, sprendimas sumažinti mokesčius ir taip padidinti žmonių pajamas „į rankas“ yra liberalus, kaip ir vadinamųjų „Sodros“ lubų įvedimas. Tačiau nėra mažinami valstybės įsipareigojimai, atvirkščiai – norima didinti atlyginimus mokytojams, gydytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, be to, įvykdyta pensijų kaupimo reforma, atitinkanti kairįjį požiūrį.

Atsirandančią „skylę“ biudžete valdantieji tikisi „užlopyti“ pinigais, ištrauktais iš šešėlio, augančios ekonomikos ir iš padidėjusio vartojimo. Bet ir dėl šių tikslų ekspertai yra nusiteikę skeptiškai, nes iki šiol nėra pateikta jokių konkrečių skaičiavimų, kaip šio tikslo bus siekiama. Tačiau svarbiausias klausimas, į kurį Lietuvoje bandoma atsakyti jau ne vieną dešimtmetį – kur link, visgi, norima judėti?

Anot opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narės Ingridos Šimonytės, reforma buvo pradėta daryti ne iš tos pusės, o sprendimai prieštarauja vienas kitam. Nėra apsispręsta, kokie yra valstybės prioritetai, o įvykdyti visko ji tiesiog nėra pajėgi.

„Reikia daryti vieną iš dviejų – arba tu sakai tada, kad socialinio kontrakto (valstybės įsipareigojimai – aut. past.) mastas yra mažinamas, ir tada tu esi libertaras. Jeigu tu esi kraštutinis kairysis ir tau atrodo, kad valstybė tau yra įsipareigojusi, privalo garantuoti kažkokių pajamų lygį, tada tu esi kažkur kitoje spektro pusėje. Vienam gale yra Amerika su privačiu sveikatos draudimu, su mokamais universitetais ir mažais mokesčiais, kitam gale yra Skandinavija su dideliais mokesčiais, dideliais valstybės įsipareigojimais ir skaidriu valdymu. Tai čia ir atsiranda pagrindinis šitos mokesčių reformos nelogiškumas – todėl kad valstiečiai save pateikia neva kaip centro kairės politinę jėgą, o kai kurie sprendimai yra iš kitos spektro pusės“, – įsitikinusi Seimo narė.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tuo metu ekonomistas, Vilniaus universiteto doktorantas Justas Mundeikis įsitikinęs, kad su šia reforma valdantieji taiko iškart į du elektoratus – į skurdžiausią ir į turtingiausią visuomenės dalis.

„Čia yra visiška makalynė (reforma – red.). Problema ta, kad ideologijos čia, ko gero, išvis nėra realiai jokios. Man atrodo, kad valstiečiai taikosi į du elektoratus – iš vienos pusės jie taikosi, sakykime taip, į tą kairesnį elektoratą, kuris dažniausiai turi šiek tiek žemesnes pajamas ir jiems didina pajamas į rankas keletu eurų. (...) Iš kitos pusės, valdantieji įveda „Sodros“ įmokų lubas ir padaro mokestinę sistemą visiškai regresyvią nuo „Sodros“ įmokų lubų dydžio. O pensijų reforma yra naudinga pensijų fondams, jiems net marketingu nereikės užsiimti“, – mano jis.

Lazda su dviem galais

Nors dalis žmonių nuo kitų metų sausio 1 d. „į rankas“ gaus didesnius atlyginimus, tačiau ekspertai mano, kad nereikėtų skubėti džiaugtis – šie pinigai išsileis labai greitai per brangstančias ir prastėjančias viešąsias paslaugas, mat valstybė, nesurinkdama pakankamai mokesčių, darosi vis labiau nepajėgi užtikrinti jų kokybės.

„Jūs pasamdysite savo vaikui septintą iš eilės korepetitorių, ir visą laiką galvosite: kaip čia yra, kad mokykloje jo neruošia egzaminams, kodėl aš turiu samdyti korepetitorių? Arba, neduok Dieve seniems tėvams prireiks sveikatos paslaugų – jūs ir už tą mokėsite, ir už aną sumokėsite... Ir galvosite, kad čia valstybė gal privalo man duoti, aš gi mokesčius tai moku, bet kažkaip nieko to, ką privalo, nėra. Tas ir vyksta dabar, tas vyksta jau daugybę metų, tik tai tęsis ir toliau“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

Anot jos, šiuo metu valdžios naratyvas yra toks, kad visi galės daugiau dirbti, užsidirbti ir nelygybės bus mažiau.

„Čia tipiškas liberalo požiūris. Iš esmės žmogus yra paliktas pats su savimi, ir tavo reikalas, kiek tu esi sumanus. Ir ta nelygybė maždaug taip ir pasinaikins, nors akivaizdu ir daugybė tyrimų yra, kad švietimas yra labai svarbus nelygybės problemai spręsti. Jie pasakys, kad mes švietimui duosime per trejus metus 90 mln. eurų etatiniam mokytojų apmokėjimui, bet kalba apie tai, kad tie 30 mln. eurų per metus – jie kokybės tikrai nepadarys“, – įsitikinusi ji.

„Tiems, kurie turi mažiausias pajamas, padidės atlyginimas iki 50 eurų per mėnesį, priklausomai nuo pajamų, bet išlaidos jiems, tikėtina, ilguoju periodu didės ženkliai daugiau. Vadinasi, tie asmenys, kurių pajamos yra mažos, realiai susimokės ilguoju laikotarpiu daugiau, negu tie, kurių pajamos yra didelės. Tai čia ta liberali arba libertari politika išeina“, – mano ekonomistas J. Mundeikis.

Justas Mundeikis
Justas Mundeikis
© Asmeninio albumo nuotr.

Paklaustas, kas labiausiai turėtų laimėti iš tokios mokesčių reformos, J. Mundeikis sakė, kad laimėtojų jis čia nemato.

„Žmonės, kurie turi mažas pajamas, gauna labai nedaug pinigų, pavyzdžiui, tas, kas uždirba dabar minimalų atlyginimą, tai jeigu kaups pensijai, pridės tuos keturis procentus, tai turės, man regis, trimis eurais daugiau kitais metais, tai tikrai nėra tai, kas pakeistų žmogui gyvenimą. Tie, kurie gauna milžiniškas pajamas, tai jiems apsimokės, man regis daugiausiai. Šiaip akivaizdžiai mes turėsime problemų su viešojo sektoriaus finansavimu, tai tikėtina, kad iš to realiai nelaimės niekas“, – mano jis.

Nerimą kelia skylė biudžete

Anot I. Šimonytės, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad mažinant mokesčius valstybė iš esmės savo noru atsisakė pakankamai ženklios pajamų dalies ir kol kas nėra visiškai aišku, kuo ši skylė biudžete bus „užkamšyta“. Kyla klausimas, ar bus iš ko finansuoti viešąsias paslaugas.

Ekonomisto J. Mundeikio neįtikina Vyriausybės teiginiai, kad biudžeto skylę pavyks užkamšyti pinigais, ištrauktais iš „šešėlio“. Jis mano, kad dar 2019 metais biudžetas taip stipriai nenukentės, tačiau problemos gali pasimatyti jau 2020 metų biudžete.

„Jie grindžia tuo, kad surinks iš šešėlio per trejus metus 600 mln. eurų. Tai yra labai nelogiška ir labai neįtikėtina. Tai gresia realiai tuo, kad po kokių dviejų metų, kai ta reforma vis labiau veiks, tai mums pradės trūkti pinigų ir mes tikrai neturėsime iš ko didinti atlyginimų.

O jeigu nesigaus tas šešėlio sumažinimas taip efektyviai, jeigu ekonomika pradės, neduok Dieve, ne taip stipriai augti arba dar lėčiau augti, tada mes turėsime pradėti mažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Čia yra ta problema, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nepateikė jokių skaičiavimų tiems trims metams į priekį. Nežinau, bus matyt, bet rizika, kad nesurinks, yra didžiulė“, – DELFI sakė J. Mundeikis.

Skeptiška ir I. Šimonytė: „Jie sako: nebus čia jokios skylės, nes žmonės gaus papildomus pinigus į kišenę, pradės tada vartoti ir iš tų vartojimo mokesčių visa šita skylė ir užsidengs. Tai šiaip visame pasaulyje tai vadinama „vudu ekonomika“. Todėl man kyla klausimas, o kodėl jūs nepadidinate algos mokytojams, gydytojams ir kitiems, tai jie už tuos pinigus, kuriuos gaus, uždengs tą skylę biudžete iš tų padidintų išlaidų, taigi čia principas tas pats, tik balanso pusė kita. Bet akivaizdu, kad tai neveikia.“

TS-LKD narė atkreipė dėmesį į tai, kad tokia biudžeto padėtis ypač nerimą kelią prieš 2020 metus, kai turėtų keistis ES paramos sąlygos. Taip yra todėl, kad nemažai Lietuvos viešojo sektoriaus sričių yra itin priklausomi nuo ES pinigų.

„Dabar ES mažėja pinigų ir jie sako: žiūrėkite mielieji, reikės daugiau prisidėti patiems. O mes sakome: ne ne ne, mes neturime pinigų, mes esame tokie neturtingi, mes esame tokie vargšai. Bet mes patys tuo pačiu metu laisva ranka atsisakome pinigų, kurie galėtų būti naudojami viešoms paslaugoms finansuoti. Iš esmės viduje mes elgiamės kaip liberalai: turime pinigų, surinksime per vartojimą, o paskui, kada mums reikia kalbėti su ES, mes tada pasiimame skrybėlę į rankas kaip tas Šreko katinukas, žiūrime tokiomis akimis ir sakome: mes gi tokie neturtingi, duokit mums pinigų. Mes neturime toms sritims pinigų, ir lengva ranka pasiimame iš biudžeto ir po to ateis ES ir užpils visą tą skylę? Nelengva bus“, – mano I. Šimonytė.

Anot jos, ekonomikos augimas gali laikinai „užpudruoti“ problemą, bet jeigu ateitų krizė, grįžtume į 2009 metus, kai ekonominio pakilimo laikotarpiu nebuvo sukauptas joks valstybės rezervas, todėl teko drastiškai karpyti išmokas.

Tomilinas: iš reformos laimės žmonės

Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ atstovas, Seimo narys Tomas Tomilinas reformą gina, teigdamas, kad jos tikrai reikėjo.

„80 proc. visų pokyčių yra pensijų reforma, taigi bendrąja prasme tai yra geroji reforma. Ši pensijų reforma yra padaryta iš esmės iš kairiosios ideologijos taško, nes yra nutraukta „Sodros“ privatizacija, kuri prasidėjo 2000 metais, dar prie pirmo trumpo Kubiliaus (Andrius Kubilius – red.) valdymo, kai buvo kurtas planas privatizuoti „Sodrą“.

Taip nebuvo parašyta, bet iš esmės „Sodros“ pinigais pradėti finansuoti antrosios pensijų pakopos fondai ir taip buvo mažinama „Sodros“ dalis rinkoje, pinigai iš ten buvo „išiminėjami“. Toks pats planas buvo daugelyje kitų sferų, mes po truputį naikiname tą privatizavimo tendenciją, tai čia yra absoliučiai kairioji politinė pakraipa“, – DELFI sakė T. Tomilinas.

Reaguodamas į kritiką, kad kai kurie sprendimai prieštarauja vienas kitam ir kertasi jų ideologijos, T. Tomilinas teigė, kad tiesiog buvo padaryti kompromisai.

„Kadangi praėjo 18 metų dešiniosios politikos, tai mes turėjome daryti kažkokį kompromisą, negalėjome visko griauti. Tiesiog reikėjo kompromiso, todėl buvo sumažintas bendras mokestinis tarifas. Buvo pasiektas kompromisas su jau egzistuojančiais Antrosios pensijų pakopos dalyviais, apskritai su tais fondais. Jų negali tiesiog uždaryti, tai būtų per daug radikalu. Tai sakyčiau, kad čia tokia centristinė politika, kurią aš irgi parėmiau kaip kompromisą, nes kažką turi duoti“, – DELFI sakė Seimo narys.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kita vertus, jis pripažino, kad priimtoje mokesčių reformoje yra ir liberalių nuostatų, o labiausiai nerimą kelia tai, ar Vyriausybei pavyks kompensuoti biudžeto praradimus ir užtikrinti efektyvų viešojo sektoriaus finansavimą.

„Kai mažini mokesčius žmonėms, kurie uždirba gerokai virš 1000 eurų per mėnesį, tada jau yra klausimas, kokia tavo viešojo sektoriaus ateities vizija. Iškyla politologinis klausimas, ar tu kaip kairysis, ar kaip centro atstovas gali mažinti valstybės galimybes teikti viešąsias paslaugas. Tai labiau skamba kaip liberali nuostata.

Negali kaltinti, kad kairieji pasaulyje taip nedaro – daro. Tai yra tokia bendra europinė mada. Man atrodo, ji šiek tiek pasenus. Yra toks tikėjimas, kad jeigu labai pamažinsi mokesčius, tai staiga tai virs papildomomis pajamomis, didžiuliu augimu ir panašiai, bet mes jau taip darėme prie Kirkilo (Gedimino Kirkilo – red.), paskui liberalų valdžios, buvo gerokai mažinamas Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o paskui atėjo krizė ir teko pensijas karpyti, dėl to, kad pinigų nebuvo. Kai kalbame apie ilgalaikius dalykus, mokestinės bazės mažinimas augimo laikotarpiu, kai mes turime fantastišką augimą, kai galime surinkti tuos pinigus ir investuoti, tai yra problematiškas dalykas“, – DELFI sakė T. Tomilinas.

Kalbėdamas apie tai, kad iš mokesčių reformos laimės ir daugiausiai uždirbantieji, nes įvestos „Sodros“ lubos, T. Tomilinas teigė, kad palyginti su mokesčių dirbantiesiems sumažinimu, biudžetas dėl „Sodros“ lubų stipriai nenukentės ir šiuo atveju tikslas pateisina priemones.

„Žiūrint iš individualaus taško, tai mūsų pasirinktas kompromisas pagerina turtingesnių žmonių situaciją. Vyriausybė pasakė: mums labai reikia labai turtingų žmonių, kad jie čia atvažiuotų ir investuotų, ir kurtų darbo vietas. Šitoje vietoje mes išgirdome visų pirma tą prašymą. Mes kalbame apie tūkstantį žmonių, į kuriuos yra orientuota šita priemonė, bet žiūrint iš makroekonominio taško, mes prarandame du milijonus, o iš neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) plėtros mes prarandame šimtus milijonų. To neįmanoma palyginti“, – mano T. Tomilinas.

Nepaisant prieštaravimų ir kritikos, jis mano, kad tokios reformos reikėjo. „Nes laimi žmonės. Man atrodo, kad yra pirmiausia sprendžiama, keičiamas kursas dėl pensijų sistemos arba apskritai viešųjų paslaugų galimo privatizavimo. Laimi investuotojas, laimi eiliniai žmonės, kurie gauna kažkiek tų pinigų papildomai“, – DELFI sakė T. Tomilinas.

Anot jo, būtų gerai, kad gautus pinigus žmonės išleistų Lietuvoje, o ne, pavyzdžiui, užsienio elektroninėse parduotuvėse. Kitaip didėsiančio vartojimo argumentas neteks prasmės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (48)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (68)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Gyvai / Kitokie pasikalbėjimai. Oskaras Koršunovas ir Rytis Zemkauskas (30)

„Kitokie pasikalbėjimai“ su režisieriumi Oskaru Koršunovu — tiesiogiai gruodžiai 16 d. nuo...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (291)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (3)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kelionių ekspertai patarė, ką verta aplankyti žiemos pasaka virtusioje Danijoje (1)

Daniją neabejotinai galima vadinti kalėdinių tradicijų puoselėtoja: nuo visiems gerai žinomų...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (45)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Laikai, kai berniukai dėvėjo sukneles. Ir tam yra įtikinamas paaiškinimas (1)

Sakoma, kad pagal drabužį sutinkama. Tiesa tai ar ne, tačiau faktas, kad mes kaip visuomenė...

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (544)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Ar galima namuose vazone visus metus auginti eglutę (6)

Prieš šventes norisi pasipuošti namus, tačiau gaila kirsti gyvą eglutę? Yra išeitis – galite...