Ekonomistas kalbėjo, jog ši suma nėra didelė.
„Tai didelis, bet lašas jūroje. Nes ta suma siekia vos 2/10 Bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir palyginimui, kiek planuojama skirti elektros ir dujų kainų įšaldymui – tai suma yra iki pusės milijardo eurų, tai penkis kartus didesnė. Tai čia nėra labai didelė suma biudžetui. Manau, kad ji pakankamai tikslingai skiriama. Nes būtent mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, pažeidžiamiausi gaus didžiausią naudą“, – sakė ekonomistas Ž. Mauricas.
Ši skiriama pinigų suma, anot LNK pašnekovo, infliacijos dar labiau įkaitinti neturėtų.
„Nes ir taip tas laužas labai stipriai rusena. Ir mes to žibalo šliūkštelėjome tikrai labai smarkiai, nes Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos per paskutinius trejus metus išaugo labiausiai visoje Europos Sąjungoje, tą reikia pripažinti. Bet tie 500 milijonų, kurie bus skiriami elektros kainų įšaldymui gali padaryti didesnę meškos paslaugą. Ir tą infliacijos laužą toliau skatinti“, – kalbėjo pašnekovas Ž. Mauricas.
Ekonomistas kalbėjo, jog prasidėjus krizei 2020 metais, Europos Komisija prognozavo maždaug dešimties procentų dydžio atlyginimų kritimą. Bet situacija buvo kitokia.
„Gavosi atvirkščiai, buvo kilimas – keliami viešojo sektoriaus atlyginimai, skiriama labai daug (lėšų, aut. p.) kovai su pandemija, medikų, mokytojų atlyginimai kilo, pensijos buvo keliamos, minimalus atlyginimas keliamas, kitos išlaidos. Ir atitinkamai mūsų biudžetas yra išsipūtęs.
Mes dabar turime 5 procentų biudžeto deficitą, šiais metais taip pat. Ir kitais metais, turint omenyje, kad yra didelė tikimybė, jog kainų augimas sustos, gal net galime turėti šiokią tokią defliaciją, ir ekonomikos augimas bus gerokai žemesnis, nei tikėtasi.
Ir atsirita ta bangelė iš JAV, kaip ir prezidentas Joe Bidenas sakė, jog neatmeta tikimybės, jog dėl keliamų palūkanų normų gali ištikti recesija JAV kitais metais“, – įžvalgomis su LNK dalijosi ekonomistas Ž. Mauricas.
Jis teigė, jog jei „JAV nusičiaudi, suserga visas pasaulis“.
„Tai mes pajusime tai vienaip ar kitaip. Todėl persistengti su skatinimu tikrai nereikia. Bet kalbant apie šį skatinimą beveik 100 milijonų dydžio, manau, kad jis yra tikslingas – nes dar prie to, kad neapmokestinamas pajamų dydis yra padidintas, tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai pajus tam tikrą padidėjimą pajamų, kuris leis jiems tą šoką kiek geriau pergyventi“, – LNK kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistas Ž. Mauricas teigė, jog yra du infliacijos šaltiniai – vidiniai ir išoriniai.
„Vienas išorinis – kyla energijos kainos, kyla maisto kainas, dėl to nieko negalim padaryti. (…) O kita medalio pusė – mūsų vidinės kainos, paslaugų kainos. Pažiūrėkite, kaip kyla grožio salonų kainos, kaip kyla kainos kurortuose. Tai jeigu mes šliūkštelėsime tų pinigų per daug, žmonės dar pakels kainas, nes atėjo daugiau pinigų. Tai tas ratas susisuka iki begalybės“, – sakė LNK pašnekovas.
Jis teigė, jog ir verslai kartais naudojasi proga, kai gyventojai gauna daugiau pajamų ir kelia kainas.
„Ir kainos kyla net ir tų produktų, kurių neturėtų kilti“, – LNK sakė Ž. Mauricas.
Visą LNK pokalbį su ekonomistu Ž. Mauricu žiūrėkite čia:
