Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, mūsų strateginiuose objektuose neturėtų likti tokių įmonių, kurių veikla nėra suderinama su mūsų nacionalinio saugumo interesais. Tokia įmonė yra „Rosatom“ kontroliuojama „Nukem“, vykdanti Ignalinos AE uždarymo projektus, kurių bendra vertė apie 3 mlrd. eurų.
"Nukem" brandolinių atliekų saugykla
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu, pabrėžia parlamento tyrėjai, yra duomenų, kad sutampa „Rosatom“ ir „MG Baltic“ interesai, siekiant gauti ypač didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais. Komitetas, įvertinęs, kad ir „Rosatom“, ir „MG Baltic“ neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams ir, kad „Rosatom“ tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje nesuderinami su Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiu, daro išvadą, jog šis ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2009 m. gegužę Ignalinos atominės elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas ir „Nukem“ valdybos pirmininkas Tonis Ekfordas sukirto rankomis – vėl perrašoma 2005 m. sudaryta sutartis dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybos, darbų kaina šoktelėjo iki kelių šimtų mln.

Po trijų mėnesių Vokietijos bendrovė „Nukem GmbH“ pranešė, kad jos antrinė įmonė „Nukem Technologies“ pereina į Rusijos bendrovės „Atomstroyexport“ rankas, šio šeimininkas – valstybinis holdingas „Rosatom“. Taip Kremliaus kontroliuojamas energetikos holdingas perėmė didžiausią Baltijos regione – maždaug 3 mlrd. eurų vertės projektą.

Tais pačiais 2009 m. atominės elektrinės valdybos pirmininku paskirtas energetikos viceministras Romas Švedas, ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui liudijo apie tai, ką radę: darbų sąmata augo it ant mielių, tačiau saugyklų statybos vėlavo. Nepaisant to, užsakovė – Ignalinos atominė elektrinė – generalinei rangovei „Nukem“ tvarkingai pagal patvirtintą grafiką pervedinėjo iš Tarptautinio donorų fondo gaunamas lėšas. Projektų vykdymą turėjo prižiūrėti Europos Komisijos nusamdyti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekspertai, tačiau ir jie neįžvelgė problemos – taip buvo sudarytos sutartys, kurias 2005 m. pasirašė Ignalinos AE vadovas.

Išsiaiškinus situaciją nuspręsta atleisti elektrinės direktorių V. Ševaldiną, jį pakeitė Osvaldas Čiukšys.

„Tai mokėjimus aš tada iš viso sustabdžiau“, – sakė IAE generalinis direktorius 2010–2011 m. O. Čiukšys.

Tačiau Lietuvos valstybės pareigūnų siekis priversti „Rosatom“ valdomą „Nukem“ dirbti sąžiningai sukėlė tikrą audrą kai kuriose „MG Baltic“ valdomų televizijų laidose ir kitoje žiniasklaidoje.

„Pasitikdavo ryte, palydėdavo vakare, važiuodavo automobiliu iš paskos. Ypatingai didelis spaudimas, kuris nepatiko. Tai yra faktas“, – pasakojo energetikos viceministras 2009–2011 m. Romas Švedas.

O. Čiukšys prisimena, kad pasidomėję „Nukem“ vykdomais projektais kitur, lietuviai ėmė brandinti mintį, kaip su juo atsisveikinti.

„Nuvažiavom pasižiūrėt į Černobylį – ten B2, 3, 4 branduolinių atliekų tvarkymo analogai. Jie neveikė kaip priklauso, inžinerinis sprendimas netikęs“, – sakė O. Čiukšys.

„2005 m. Ukrainos televizija parodė reportažą, kuriame slapčia nufilmuotas „Nukem“ atstovas Raineris Gioringas mainais už 0,5 mln. dolerių kyšį įtikinėjo Černobylio atominės direktorių Igorį Gramotkiną padidinti keliasdešimt mln. dolerių ES lėšomis vystomo projekto sąmatą, mainais už 3 procentų vadinamąjį „otkatą” – siūlė 0,5 mln. dolerių kyšį“, – teigė Ukrainos televizijos laida „Ypatinga zona“.

„Savaitė“ tuomet atskleidė, kad Černobylio atominėje įkliuvęs „Nukem“ atstovas Raineris Gioringas tuo pat metu darbavosi ir Ignalinos AE. R. Gioringas turi Maskvos elektros energetikos universiteto diplomą.

Beje, 2011 m. R. Gioringo bendramokslis Karstenas Frankas per plauką netapo Ignalinos AE technikos direktoriumi. Pagal pareigas šios tarnybos vadovas kuruoja milijardinės vertės uždarymo projektus, kuriuos vysto „Nukem“. Lietuviai aiškino Vakaruose ieškoję kompetentingų ir patyrusių specialistų.

Lietuva nesulaukė EK pareigūnų ir ERPB ekspertų palaikymo. R. Švedas kreipėsi laišku į Europos Audito Rūmus – prašė atlikti patikrinimą. Tačiau iš ES institucijų buvo daromas spaudimas reikalaujant susitarti su „Nukem“. Dėl to R. Švedas atsistatydino.

„Mano didelei nuostabai ERPB atstovai visiems „Nukem“ prašymams atidėti padidinti ir vėl atidėti ir vėl padidinti, pritardavo. Ir pradžioje mes to nesupratom, galvojom, kad čia mes kažką ne taip darom, kaip taip gali būti?“, – prisiminė R. Švedas.

Į Vilnių ėmė plūsti Briuselio lobistai. Štai Lietuvos pajūrį pamėgę ekskomisaras Gunteris Verheugenas ir buvusi jo biuro vadovė Petra Erler įkūrė lobistinę kompaniją „The European Experience Company“. Tapusi lobiste ponia P. Erler vyko įtikinti lietuvių vykdyti „Nukem“ reikalavimus.

„Tai rodė aiškų spaudimą iš EK, apsaugą „Nukem“, tas pat buvo su G. Verheugeno vizitu. Po to, kai man teko susitikti su G. Verheugenu, matėsi dėmesys, skirtas, kad „Nukem“ nenukentėtų“, – kalbėjo energetikos ministras 2009–2012 m. Arvydas Sekmokas.

Liudydamas parlamentinio tyrimo komitete, R. Švedas pabrėžė, kad EK ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke veikė „Nukem“ lobistai, su Ignalinos atominės projektais šiose institucijose dirbo daugiausiai vokiečiai, baigę tas pačias aukštąsias mokyklas – Sankt Peterburgo politechnikos universitetą ir Konstantinovo branduolinės fizikos institutą, puikiai bendravę rusų kalba.

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Panašiu metu A. Sekmokas gavo už energetiką atsakingo eurokomisaro Guenterio Oettingerio laišką.

„Aš gavau komisaro G. Oettingerio laišką, kur tarp eilučių buvo galima aiškiai perskaityti: jeigu nesusitarsite su „Nukem“ gražiuoju, gali nukentėti kiti projektai, t. y. Visagino atominės elektrinės elektros jungčių projektas“, – sakė A. Sekmokas.

Užkasti karo kirvį ragino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė

„Prieš keliant kardą ir kviečiant kariauti, reikia būti teisiu, o, kaip matėme, ir iš Vyriausybės pusės neatliktų namų darbų, kaltinti tik vieną „Nukem“ tikrai negalima“, – kalbėjo prezidentė 2012 m. sausio 12 d.

Atominės direktorius O. Čiukšys atleistas, kai paslydo priimdamas darbuotoją iš „MG Baltic“. Liudydamas parlamentinei tyrimo komisijai A. Sekmokas pasakojo sulaukęs signalų iš STT, kad atominėje lankėsi „MG Baltic“ viceprezidentas Romanas Raulynaitis. Po dviejų savaičių jį lydėjusi moteris įdarbinta elektrinėje.

„Aš tada paprašiau R. Švedą, kad ji nedelsiant būtų atleista, kadangi buvo aiškus interesas. Galiausiai ji buvo atleista. Po to, po pietų „Neringos“ kavinėje prie manęs priėjo pilietis, prisistatė, kad jis – Romanas Raulynaitis, ir paklausė kodėl aš pareikalavau atleisti tokią gerą darbuotoją“, – pasakojo A. Sekmoklas.

Liudydamas komitetui, A. Sekmokas prisiminė netrukus prezidentūroje susidūręs su pačiu „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi, šis taip pat priekaištavęs dėl atleistos moters.

Parlamentinio tyrimo išvadose minimas buvęs KGB karininkas Kęstutis Puidokas, kuris dar 2009 m. rudenį susitiko su „MG Baltic“ prezidentu D. Mockumi. K. Puidokas, anot parlamento tyrėjų, palaiko ryšius ir su dabar teisiamu buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu. Tačiau apie savo vaidmenį K. Puidokas kalbėti atsisako.

„Ne, neatstovauju, mes turime visai kitokio pobūdžio sutartį, bet ne atstovavimo“, – telefonu sakė K. Puidokas.

Anot išvadų, „Rosatom“ ieško galimybių išlikti IAE uždarymo projektuose, pasitelkdamas įtakingiausią verslo grupę Lietuvoje „MG Baltic“, ir čia jų abiejų interesai sutampa: „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti IAE uždarymo procesą.

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“ klausė „Nukem“ atstovės Bea Heinze, ar šie teiginiai atitinka tikrovę, tačiau atsakymo nesulaukėme.

„Nukem Technologies“ atstovas Lietuvoje Jonas Tamulis, paklaustas, kokie „Nukem“ planai ateičiai, ar jie ketina likti Lietuvoje esant tokiai situacijai, kalbėjo: „Nežinau, neatsakysiu, bet manau, kad jie žiūri į būsimus projektus taip pat“.

Paklaustas, ar yra planai sudaryti konsorciumus su lietuviškomis įmonėmis, J. Tamulis sakė, kad tie koncorciumai, tiesą sakant, visą laiką buvo.

„Didžioji dalis to, kas dabar padaryta, ir pastatyta tų lietuviškų kompanijų, ne kieno nors kito“, – teigė „Nukem Technologies“ atstovas Lietuvoje.

„MG Baltic“ parlamentinio tyrimo išvadas vadina politiniu farsu ir žada gintis teisme.

„Koncernas ginsis, ginsis teisinėmis priemonėmis ir išnaudos visas teisines galimybes“, – sakė „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (58)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (34)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Lietuvos bankas: atlyginimai augs sparčiau papildyta 10:21 (46)

Įmonėms trūkstant darbuotojų, Lietuvos bankas didina darbo užmokesčio augimo prognozę šiems...

Kaune susirinko sustiprėjusi Lietuvos rinktinė (6)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienio rytą susirinko į treniruočių stovyklą Kaune....

Saudo Arabija sugalvojo naują būdą atkeršyti kaimynei (5)

Saudo Arabijos žiniasklaida teigia, kad karalystė gali paversti Katarą – kaimyną ir varžovą...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru, Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui (12)

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Žinomą didžėjų prieš mirtį supo draugų rūpestis, bet tai nepadėjo: jis bendravo su kitu pasauliu (124)

Penktadienį didžėjus Modestas Žilionis , geriau žinomas Modessthe Sound pseudonimu, buvo rastas...

Perskaičiuos atlyginimus ir išmokas: ką svarbu žinoti (20)

Priėmus mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, bus perskaičiuoti atlyginimai ir išmokos Ant...

Mokslininkai sutrikę: kosmose pastebėtas didžiulis sprogimas (23)

Danguje kažkas sprogsta neįtikėtinai sparčiai, o astronomai kasosi pakaušius, stengdamiesi...

Deja, bet tai tik laikinas sprendimas: aiškėja, kad elektromobilių revoliucija atneš naujų problemų (134)

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po...