aA
Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir sako, kad jiems teks mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o vienas net pripažino, kad ta suma bus didelė. Tačiau nė vienas jų tiksliai neskaičiavo, kiek tektų mokėti už NT, jei būtų pritarta dabartiniams siūlymams.
Ramūnas Karbauskis, Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos įstatymai griežti ir saugo informacijos net ir apie viešų asmenų turtą privatumą. Tik ribotas asmenų ratas turi prieigą prie informacijos apie visą asmens valdomą turtą.

Jokie kiti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nenumatyti asmenys negali gauti apibendrintų duomenų arba tiesiog Registrų centro duomenų bazėje įvedę vardą ir pavardę sužinoti, kokios vertės, kokio, kur esančio nekilnojamo turto turi konkretus asmuo, net jei jis ir politikas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik jo savininkams; teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti.

Taip pat – juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

Valstybei laikantis požiūrio, kad informacija apie NT nėra viešo intereso dalis, informaciją apie konkretaus politiko valdomą turtą galime legaliai gauti tik tokiu atveju, jei pats norėtų ja pasidalyti.

Dalį tokių duomenų galima matyti jų deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet, kaip sakė į Seimą kaip nepriklausoma kandidatė bandžiusi patekti mokesčių ekspertė Rūta Bilkšytė, šitie skaičiai yra toli nuo turto vertės rinkoje. Be to, pagal siūlomą reguliavimą, NT mokestis būtų skaičiuojamas ne nuo VMI deklaruotų sumų, o nuo sumos, kuri yra užfiksuota per Registrų centro kas penkerius metus atliekamą masinį NT vertinimą. Paskutinis toks vertinimas atliktas 2016 m., kitas numatomas 2021 metais.

DELFI apklausus dalį tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių parlamentarų iš pozicijos ir opozicijos, paaiškėjo, kad dauguma jų dar net nesidomėjo, kiek jiems asmeniškai reikės mokėti NT mokesčio, jei bus pritarta dabartiniams siūlymams. Pagal juos, dviejų asmenų šeimai neapmokestinama riba siektų 200 tūkst. eurų.

Karbauskis: mokėsiu daug

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė tiksliai nežinąs, kiek jam tektų mokėti tokio mokesčio, tačiau yra įsitikinęs, kad ta suma būtų didelė.

„Daug reikės mokėti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis net neabejoja, kad jo šeimos turtas viršija apatinę ribą.

„Jūs publikacijas visai neseniai rengėte apie tai, kad yra įsigyta NT, ir jis tikrai yra brangus. Dėl to neabejotinai mokėsiu NT mokestį, o kaip ten suskaičiuos pagal vertes, aš nelabai žinau. Koks bus, tokį ir mokėsiu“, – sakė R. Karbauskis.

Rugpjūčio žiniasklaidoje skelbta, kad R. Karbauskis už neįvardijamą sumą įsigijo Kauno marių regioniniame parke, Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, esančius sklypus ir pastatus, tarp kurių – ir observatorija. Plačiau apie tai galima skaityti čia.

Kreivys pasigenda diskusijos ir aiškumo

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
© DELFI / Domantas Pipas


Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Dainius Kreivys sakė kol kas negalįs pasakyti, kiek jam reikės mokėti NT mokesčio, tačiau svarstė, kad greičiausiai pateks už tos ribos, kai jau reikia jį mokėti.

„Turėčiau patekti, bet kiek, nepasakysiu“, – sakė D. Kreivys.

Politikas palaiko idėją, kad NT mokestis yra reikalingas, bet pasigenda diskusijos ir aiškumo šiuo klausimu.

„Pasaulio bankas, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos sako, kad NT mokestis galėtų būti vienas pagrindinių mokesčių, kuris padėtų išspręsti mūsų mažo biudžeto ir kitas problemas. Tačiau tai yra diskusijų klausimas, koks jis turėtų būti.

Mano manymu, kalbant apie mokesčius ir jų keitimą, reikia visų suinteresuotų pusių parlamente ir už parlamento nacionalinio sutarimo, o taip pat – labai aiškaus supratimo ir susitarimo, kaip mes tuos surinktus pinigus išleisime. Šiandien to nematau“, – sakė D. Kreivys.

Glaveckas: negi aš dabar pradėsiu verkti?

Kęstutis Glaveckas
Kęstutis Glaveckas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis Kęstutis Glaveckas irgi nesidomėjo, kiek jam tektų mokėti NT mokesčio, tačiau to klausimo nesureikšmina.

„Nesidomėjau. Kiek reikės, tiek mokėsiu. Kai priims, tada ir mokėsiu, koks čia dar gali būti klausimas“, – sakė K. Glaveckas.

Jis sakė visada buvęs už NT mokestį, dar daugiau – jis yra už tai, kad jis būtų visuotinas.

„Dabar jis visuotinas nebus. Tik Marse nėra NT mokesčio“, – sakė K. Glaveckas.

„Negi dabar aš verksiu? Nė vienas nepradėsim, lietuviai, juk mes tokia kompanija esame, kad norime viską gauti ir nenorime nieko duoti. Jeigu norime viešųjų finansų – geresnio mokslo arba dar ko nors, tai turime daugiau mokėti“, – svarstė K. Glaveckas.

Rinkevičius: mano žmona tvarko tuos visus dalykus

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug
© DELFI / Andrius Ufartas


„Valstietis žaliasis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad dar neskaičiavo, ar jam reikės mokėti NT mokestį.

„Neskaičiavau. Jeigu reikės, tai sumokėsiu, o kiek, nežiūrėjau, neturiu kada tuo domėtis“, – sakė V. Rinkevičius.

Paklaustas, ar jų šeimos NT viršys 200 tūkst. eurų vertės ribą, parlamentaras susimąstė.

„Žemės mokestį mes mokame, tai tas turbūt nesikeičia. Dar yra butas, už butą galbūt reikės mokėti“, – svarstė jis.

Politikas sakė, kad aiškumo tuo klausimu padaugės, kai bus svarstomi konkretūs įstatymo projektai, ir apskritai – turto reikalais jo šeimoje rūpinasi žmona.

„Kai bus konkretūs projektai, pasidarys aiškiau, dabar viešojoje erdvėje tik sklando tokie pamąstymai. Mano žmona tvarko tuos visus dalykus, aš pasitikiu ja ir pats nesigilinu, neturiu laiko“, – sakė V. Rinkevičius.

Mato problemų dėl pasirinkto modelio

Mokesčių ekspertė R. Bilkšytė paaiškino, kad, norint suprasti, kiek, pavyzdžiui, politikui reikėtų mokėti NT mokesčio, reikėtų vertinti ne VMI deklaracijose pateiktus skaičius, o sumuoti tuos, kuriuos turi Registrų centras, atlikęs visuotinį NT vertinimą.

Tokiu atveju reikėtų susumuoti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitų statinių, pavyzdžiui, sodo namelių, garažų, tai yra viso NT vertę. Žemės sklypų vertės šiuo atveju nesumuojamos. Taip pat nesumuojamos užsienyje įsigyto NT vertės.

„Registrų centras daro masinį vertinimą. Paskutinis toks vertinimas buvo atliktas 2016 m., o kitas bus 2021 metais“, – sakė R. Bilkšytė.

Taigi, jeigu bus priimtas įstatymas, NT mokestis 2020 m. dar bus skaičiuojamas pagal 2016 m. atlikto vertinimo duomenis. O 2021 m. – jau nuo atnaujintų duomenų.

Mokesčių ekspertė teigė, kad pasirinktas modelis yra statomas ant netinkamų pamatų. Ji atkreipė dėmesį į problemas dėl Registrų centro atliekamo visuotinio NT vertinimo.

„Visuotinis registrų centro vertinimas vykdomas pagal nustatytus sandorius pas notarus registruota verte, išvedamas vidurkis. Kadangi daug sandorių būdavo iš „juodų“ pinigų (įsigyja už vieną sumą, o oficialiai rodo kitą), tai tais atvejais, kai žmogus įsigyja už grynuosius pinigus, vertę mažina. Kai įsigyja už paskolą, tai dažniausiai nori vertę padidinti. Dėl to Registro centro verčių nustatymas yra tolimas nuo realios situacijos“, – sakė R. Bilkšytė.

Mokesčių ekspertei neįtikimas atrodo Finansų ministerijos pateiktas skaičius, kad Lietuvoje yra tik 37 tūkst. gyventojų, turintys turto, kurio vertė viršija 200 tūkst. eurų.

„Tokių objektų, kurių reali vertė didesnė, yra daugiau. Tas mokestis iš principo kuriamas ant netinkamo pagrindo“, – kalbėjo R. Bilkšytė.

Ekspertei patinka Šveicarijos pavyzdys: ten mokestis skaičiuojamas nuo tikros turto kainos.
„Šveicarijoje žmogus į turto deklaraciją įrašo tikrąją NT kainą. Jei, pavyzdžiui, įrašytum, kad objektas kainuoja 7000 eurų, o jo reali vertė yra 20 tūkst. eurų , tai mokesčių administratorius turi teisę už tuos 7000 eurų išpirkti iš gyventojo turtą. Tad nėra jokio noro niekam labai mažinti kainos, nes atsiranda aiški prievolė sumokėti nuo teisingos kainos“, – sakė R. Bilkšytė.

Aiškėja siūlymų esmė

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Karolina Pansevič


Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų taikomas atsižvelgiant į kiekvieną šeimos narį – vienam asmeniui neapmokestinama NT riba sieks 100 tūkst. eurų.

„Pradinė idėja buvo ta, kad tas mokestis būtų taikomas būsto vienetui. Vėliau Konstitucinis Teismas paaiškino, kad tai turi galioti asmeniui. Šeimai yra 440 tūkst. eurų riba, tai iš esmės niekas nėra apmokestintas. Su šiuo veiksmu siūlome grįžti prie pradinės idėjos, kad tik patys brangiausi būstai būtų apmokestinami. Iš esmės 2 asmenų šeimai ta riba būtų 200 tūkst. eurų“, – DELFI laidoje sakė V. Šapoka.

Anot jo, tokių būstų Lietuvoje nėra daug, o apmokestinami bus tik suaugę asmenys – vienam šeimos asmeniui neapmokestinamas dydis sieks 100 tūkst. eurų.

„Kas labai svarbu, tai apmokestinama suma, kuri viršija 200 tūkst. eurų (šeimoje, kurioje yra du suaugę asmenys. – ELTA). Šiuo atveju skaičiuojama tik suaugusiam šeimos nariui. Kai suskaičiuojame realų variantą, tai tas mokesčio dydis nėra didelis. Kalbant apie milijoninius būstus, ten ir tarifas didesnis taikomas. (...) Kadangi yra progresinis tarifas, tai, kuo būstas prabangesnis, tuo tas mokesčio tarifas didesnis tai daliai, kuri viršija nustatytas ribas“, – DELFI sakė V. Šapoka.
„Dabar galiojanti 220 tūkst. eurų riba yra tiesiog labai aukšta. Šiuo metu NT mokestį iš beveik 3 mln. gyventojų moka tik 3,7 tūkst.“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.4091

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (119)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (24)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam, ar jį nusipirkti

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (24)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių ir...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (1)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...

Kaune gyvena keturkojė garsenybė, kurią žino visas pasaulis: ją pamatę, stoja automobiliai (3)

Baltais dredais pasipuošusi kalytė Hanga tituluojama garsiausiu Kauno šunimi – išvydę...

„Ekologistikos“ savininkas Cicėnas rėžė: nuimkite areštus nuo sąskaitų, nes atleisiu darbuotojus (324)

Alytaus įmonė „Ekologistika“, kurioje spalio 16-ąją kilo milžiniškas gaisras naudotų...

Naują automobilių mokestį Mačiulis sumalė į miltus: galės išvengti visi, kas tik norės (211)

„Klausimas, ar toks mokestis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes iš esmės tai prilygsta...