aA
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo

2006 m. spalio 26 d.

15 posėdžio stenogramos ištrauka

Sutartiniai žymėjimai:

KL. – kalba arba klausia Seimo narys

ATS. – kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo.

[…]

KL. Prašau pasakyti, kai jūs buvote paskirtas fizinės apsaugos budėtoju pačiam departamente, už to nepermatomo stiklo, kaip aš suprantu, ar budėtojai registruoja visus ne departamento darbuotojus ar pareigūnus, kurie įeina arba išeina iš pastato, kokiuose nors dokumentuose?

ATS. Yra vedamas atskiras sąrašas, svečių lapas, į kurį įrašomas vardas ir pavardė, asmens kodas, po to pas ką jis eina ir koks pareigūnas palydi. Yra tokie lapai vedami ir juos užpildo budėtojai.


KL. Ir kas paskui su tais lapais atsitinka?


ATS. Juos perduoda 7 skyriaus viršininkui.

KL. Ar jie turi kokią nors numeraciją, antspaudus, dar kažką?


ATS. Taip, jie turi, jie registruojami, registracijos knygoje ten yra, atrodo, riboto naudojimo, o gal visai be grifo yra, bet ten numeris yra. Daugiau pasakyti negaliu.

KL. Ar buvo, kiek jums žinoma, per jūsų praktiką tokių atvejų, kad tie lapai kam nors būtų įdomūs ir pastebėta, kad jie prapuolė, nepadaryta kas nors?


ATS. To nebuvo.


KL. Tokių dalykų nebuvo, vadinasi, viskas tvarkingai yra vykdoma.

ATS. Būna, kada keičiasi pamaina, yra tas lapas parengiamas, ateina 7 skyriaus viršininkas, jis patikrina, yra tokia budėtojų knyga, jis patikrina tą knygą, kas įvyko per naktį, per parą, jam įteikiama suvestinė įvykių ir tas lapas, svečių sąrašas. Jis peržiūri ir po to turbūt nueina, užregistruoja .

KL. Sakykite, ar jūsų budėjimo metu, jau praktiškai po darbo valandų ar kaip čia suformuluoti, Saugumo departamente lankėsi kokie nors žurnalistai?


ATS. Buvo tokių atvejų.


KL. Gal galite pasakyti, pas ką jie lankėsi?


ATS. Buvo pas direktorių, mačiau pas direktorių būdavo žurnalistai, o po darbo valandų dar būdavo, kad ir Makauskas bendraudavo su žurnalistais, o konkrečiai, būdavo, ateidavo ir pas direktorių.


KL. Sakykite, kai įvyko ta visa nemaloni Pociūno istorija, leiskite taip apibūdinti, jūs tomis dienomis budėjote?


ATS. Aš budėdavau, mes budime kas ketvirtą parą…


KL. Ar tuo metu buvo toks atvejis, kad kokia nors žurnalistė būtų atėjusi į departamentą kurio nors iš vadovų, ar Makausko, ar generalinio, kvietimu ir išbuvus ten pakankamai ilgai, kaip sakant, atėjus vieną parą, o išėjus jau kitą parą?


ATS. Buvo.


KL. Gal galite smulkiau apie tai papasakoti, kada, kas, pas ką?


ATS. Tada aš budėjau ir, atrodo, kad septintą valandą atėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistė Vyšniauskaitė.


KL. Septintą valandą vakaro?

ATS. Vakaro. Atėjo žurnalistė Vyšniauskaitė, generalinis direktorius paskambino, įspėjo, kad ateis žurnalistė, ir nurodė palydėti iki jo kabineto. Ir ji atėjo, ir mes ją palydėjome.


KL. Gal dieną atsimenate? Reikėtų jūsų budėjimo grafiką pažiūrėti.


ATS. Reikia pažiūrėti budėtojų knygą. Budėtojų knygoje yra paminėta, yra įrašas, kada ji atėjo ir kada išėjo.


KL. Valandos žymimos?


ATS. Taip.


KL. Kada ji išėjo? Apytikriai.


ATS. Aš dabar neatsimenu. Ta prasme, kažkur labai vėlai, jau buvo naktį, antra, trečia valanda.


KL. Sakykite…


KL. Nuo septintos vakaro iki kažkur antros nakties?


ATS. Panašiai.


KL. Sakykite, ar tokie atvejai, kad žurnalistai lankytųsi pas departamento pareigūnus jau praktiškai po darbo, ir tokį neapibrėžtą laiką bendrautų, negaliu pasakyti, kaip, ar čia yra tokia praktika, ar čia toks išskirtinis atvejis?


ATS. Aš to nežinau.


KL. Per jūsų budėjimą ar čia vienintelis toks atvejis, ar dar tokių buvo?


ATS. Ateidavo tų žurnalistų, bet kad taip ilgai sėdėtų, tai nebūdavo. Būdavo, kad iki 22.00 valandos prasėdi, bet tai nestebindavo.


[…]
KL. Atsiprašau, užmiršau vieną klausimą. Jeigu galima, jūs nepastebėjote, kokiu maždaug momentu žiniasklaidoje, kokie buvo svarbūs dalykai spausdinami, ar nebuvo tos žurnalistės straipsnių po to išspausdintų „Lietuvos ryte“, po to apsilankymo, kokių nors nekrito jums į akį?


ATS. Žinoma, krito.


KL. Tai prašom pasakyti.


ATS. Po to apsilankymo ir buvo straipsnis dėl pono Pociūno santykių su kita moterim. Atsirado straipsnis.


KL. Po kiek laiko galima…


ATS. Šeštadienį pasirodė, man atrodo.


KL. O tas apsilankymas kada buvo?


ATS. Aš nežinau, bet savaitės bėgyje, po to buvo šeštadienis, kada buvo tie visi straipsniai, atrodo…


… O kas per straipsnis?..


KL. Apie santykius su kita moterim.


[…]


ATS. Kiek jums yra žinoma, tai 20 dieną, šių metų, šio mėnesio penktadienį, aš buvau nušalintas nuo užimamų pareigų. Savo įžangoje norėčiau aš pakalbėti ir paaiškinti, kokiu motyvu buvau nušalintas, ir paaiškinti, kokiu tikruoju motyvu aš buvau nušalintas. Tai bus mano nuomonė, koks yra tikrasis motyvas, bus išsakyta grynai mano nuomonė.


Tai va, buvau iškviestas apie 12.00 val. į personalo skyrių, man buvo pateiktas įsakymas dėl mano nušalinimo. Aš su juo susipažinau, pasirašiau. Pagrįstumą, arba įtarimą, dėl kokių drausminių nusižengimų aš esu nušalintas, aš nebuvau supažindintas. Kol pridavinėjau savo daiktus, bylas ir kitus turimus Valstybės saugumo departamento dalykus, grįžo iš posėdžio tuo metu mano tiesioginis viršininkas. Jo dėka, jo reikalavimu, mūsų Imuniteto tarnybos skyriaus viršininkas man leido susipažinti su tuo, kodėl aš buvau nušalintas. Pirmas dalykas, kurio aš nežinojau, aš buvau supažindintas, kad taip gali būti, tai buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, surašyta ant 3, 4 lapų, kad tas tarnybinis patikrinimas atliktas mano tarnybinio pranešimo Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui apie kai kuriuos Trečiosios valdybos ir Kauno apygardos padarytus nusižengimus anksčiau. Aš apie tai kalbėjau pirmame posėdyje, jūs prisimenate, manau, kad nereikia apie tai kalbėti. Aš pats parašiau, aš pats dėl to esu kaltas.
Antras raštas buvo pateiktas, vėlgi tai nėra įtarimai surašyti, kad aš padariau drausminį nusižengimą, paprasčiausiai yra konstatuoti faktai. Labai trumpas ir konstatuota taip, kad iki tokių metų aš dirbu Trečiojoje valdyboje valdybos viršininko pavaduotoju operatyvinei veiklai, sėdėjau tokiam kabinete ir dirbau su tokiu kompiuteriu, kurio identifikaciniai duomenys ten buvo nurodyti. Ir kad 2005 m. sausio lyg ir 15 d. aš buvau įėjęs į duomenų bazę ir ten žiūrėjau informacinį pranešimą, kuris, tas informacinis pranešimas, kratų metu buvo surastas pas Drižių, „Laisvo laikraščio“ redaktorių. Kiek man yra žinoma, aš nežinau, kaip iš tikrųjų.

[…] Aš paaiškinau, kad tai įėjo į mano pareigas, nepaisant to, kad aš tą informacinį pranešimą pažiūrėjau vieną kartą, be manęs, kaip suprantu, tą informacinį pranešimą yra žiūrėję ir kiti žmonės, ir ne po vieną kartą.


[…]


Tai va, visus šiuos nepagrįstus kaltinimus, tuo labiau kad vienas surašytas, ten gi ne kaltinimai, ten konstatavimas faktų, pagal įstatymą man turėtų parodyti, kuo jie mane įtaria, manęs niekuo neįtaria. Konstatuoja tik patį faktą, nes tokių kaip aš tikriausiai yra 8 ar 6 žmonės, jeigu ne daugiau. Tai aš iš karto galiu dabar teigti, kad aš šituos pagrindus dėl mano nušalinimo laikau niekinius, dėl to kreipiausi į teismą, kad teismas išnagrinėtų ir priimtų atskirą sprendimą, nes manau, kad gyvenu demokratinėje šalyje. Be to, dar norėčiau pasakyti, kad atlikus tą akciją, kratas „Laisvam laikrašty“, prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kaip būtų keista, ikiteisminio tyrimo pareigūnai man jokių bausmių neturi, nei kaip liudytojas, nei kaip įtariamasis ar kažkokia kita forma aš nebuvau kviestas, nes aš neturiu nieko bendro su tais įvykiais ir su tom pažymom. Buvo pradėtas operatyvinis tyrimas pagal faktą, kad yra dingusi informacija. Pagal faktą, kad ji surasta ne ten, kur ji turėtų būti. Šito operatyvinio tyrimo metu prieš mane buvo atlikti operatyviniai veiksmai, tai yra sekimas, aš užfiksavau sekimą, jis vyko kelias dienas, informavau savo viršininką, surašiau raštą, ir mes nustatėme, kad tai buvo s Saugumo departamento sekimas. […]
Dabar faktinis nušalinimas. Priežastis nušalinimo. Kaip tikriausiai žinote, Antrojoje valdyboje yra atliekamas tyrimas, labai svarbus tyrimas, mano manymu, ir mano tiesioginio viršininko tyrimas yra kur kas svarbesnis, negu Jurijaus Borisovo ar Viktoro Uspaskicho atžvilgiu, todėl, kad sukurta sistema yra veikianti, ir, kaip rašė žurnalistas Bačiulis, ir labai teisingai, valstybė valstybėje, nepriklausomai nuo politinių vėjų, politikų... (Neaiškūs žodžiai) esamų valdžioje. Mes šitą suvokėme ir mes šitą supratome. Tas tyrimas… dabartiniu metu iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta šitų žmonių, kurie atstovauja „Gazpromo“ interesams. Didelė grėsmė sužlugti šitai sistemai. Aš paskui paaiškinsiu, apie detales nekalbėsiu, bet paaiškinsiu kodėl. Grėsmė pirmas dalykas, dėl to, kad mes vykdome operatyvinį tyrimą ir mes praktiškai įėjome į realizavimo etapą, apie tai žinoma ir vadovybei, ir visiems kitiems. Ir dėl to, kad yra parlamentinio tyrimo komisija, kuri aiškinasi.

2006 m. sausio mėn. pradžioje mes iš vienos tyrimo bylos išskyrėme medžiagą „Dujotekanos“ atžvilgiu, nes įvertinę tą visą medžiagą mes nustatėme, kad iš tikrųjų yra grėsmė nacionaliniam saugumui, yra požymių, kad yra vykdoma priešiška veikla. Norėdami ištirti išsamiau, mes ją išskyrėme ir sudarėme veiksmų planą. Planas nėra paslaptis, planas remiasi iš esmės mūsų vidaus aktais, taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Plano pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra vykdoma nacionaliniam saugumui priešiška veikla, ir jeigu ji vykdoma, kokia ji yra vykdoma. Mes suplanavome pagrindinius momentus – išsiaiškinti, kokie asmenys Rusijos kompanijos „Gazprom“, taip pat geležinkelių kompanijos, taip pat Kremliaus asmenys yra atsakingi už Rusijos interesų energetikos sektorių įgyvendinimą Lietuvoje. Kas atstovauja šiems asmenims ir šioms struktūroms Lietuvoje. Kaip yra gaunama, Lietuvos atstovai kaip gauna nurodymus, kaip jie derina klausimus su žmonėmis, kurie yra Rusijoje ir kurie yra artimi Kremliui. Jūs žinote, apie ką kalbu, kalbu apie Jakuniną, šitas variantas įrodomas pilnai. Toliau. Šitie asmenys, kurie atstovauja Rusijos kompanijoms Lietuvoje, įgyvendindami įvairius projektus energetikos sektoriuje, daro įtaką valstybinėms institucijoms. Mūsų valstybės, vienas dalykas, antras dalykas, renka informaciją, taip pat tą informaciją, kuri ir sudaro valstybės paslaptį, apie vykstančius politinius, ekonominius procesus, jeigu jie reikalingi tuo momentu įgyvendinti.

Trečia, finansuoja visuomenines organizacijas, kurios yra lojalios Rusijai, tai yra visokie rusų diasporos asmenys, taip pat kai kurias politines partijas, nors tai yra politinių partijų reikalas, jie daugiau finansuoja atskirus politikus.

Ir ketvirta, jie formuoja, kada jiems iškyla būtinybė, taip pat yra užfiksuota, formuoja visuomenės nuomonę išnaudodami kaip įrankį mūsų žiniasklaidą. Tai yra daugiausia „Respublika“, „Lietuvos rytas“. Aš kalbu, atsiprašau, mes visi turime leidimus, todėl kalbu atvirai. Čia ne žiniasklaidai, bet tai yra faktai. Slaptas tyrimas. Pagal visus šituos punktus, pagal visas šitas kryptis, tyrimo metu, kuris tęsiasi mažiau negu metai, nors tas tyrimas šių asmenų atžvilgiu, šios įmonės atžvilgiu iš tikrųjų buvo tęsiamas, kada aš dirbau vienoje valdyboje, irgi tyrėme, ir kada perėjau į kitą valdybą, išskyrė medžiagą, ir tas tyrimas tęsėsi toliau.

Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad tyrimo metu, jūs žinote, kas Lietuvoje vyko, du pagrindiniai dalykai, per kuriuos galima pamatyti, kaip yra daroma įtaka, arba kaip yra renkama informacija iš valstybės paslapčių subjektų. Tai du svarbūs dalykai, vienas dalykas, tai yra „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimas, ir antras dalykas, tai yra geležinkeliai, tranzito perėmimas, pačios pelningiausios šakos. Praktiškai perimta šita geležinkelio šaka, geležinkelio struktūra bankrutuotų.


Visuose šituose veiksmuose labai aktyviai dalyvavo „Dujotekanos“ atstovai, labai aktyviai įtakojo valstybės tarnautojus, ministerijos tarnautojus, Vyriausybėje ir stengėsi įgyvendinti savo projektus. Kiekvieną savo naują projektą, naują dalyką jie derindavo su Maskvoje gyvenančiais žmonėmis, su tuo pačiu Jakuninu ir su kitais asmenimis, taip pat yra užfiksuota. Prasiskleidė taip pat, kaip yra daroma įtaka, kada buvo kuriama, sudaroma nauja koalicija. Čia jų visa esmė, būtent sudaryti sąlygas ateityje geriau ir greičiau įgyvendinti savo interesus negu kiti, tai yra pastatyti savo žmones, tuos, kurie yra palankūs, lojalūs jiems, atitinkamose vietose. Toje byloje taip pat yra užfiksuota apie kai kurių tokių žmonių, aišku, ne ypač aukštų pareigūnų, bet reikiamose vietose jau, aš kalbėsiu saugumietiškai, atleiskit, infiltruotų.

Trečias, ką mes pastebėjome, tai, kad įvyko kova tarp dviejų stovyklų – „Gazpromo“, esančio Lietuvoje, Riazanovo, viceprezidento „Gazpromo“, Milerio pavaduotojo, tai vienos stovyklos atkarpa, ir Jakunino, kuris visiškai lyg ir neturi nieko bendro su „Gazpromu“, o yra geležinkelių vadovas, nors jis gauna kvotą, įvyko kova dėl Kauno termofikacinės elektrinės, įvyko arši kova. Esmė šios kovos yra ta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Rusija pagal Rusijos įstatymus atsisako įmonių tarpininkių, negali būti įmonių tarpininkių, gali būti tik antrinės įmonės, tai vadinasi, kad tik ta, kurioje „Gazpromas“ turi akcijų. Lietuvoje antrinė įmonė yra „Lietuvos dujos“, taip pat yra Kauno termofikacinė elektrinė. Įvyko kova ir šioje kovoje buvo aktyviai panaudotas įrankis, kuris mus labai nustebino, nors mes ir jautėme, bet mes nedirbome, kaip čia pasakyti, prieš žmones, kur mums ir nepriklauso dirbti, tai Imuniteto tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, vadovaujantys asmenys.

Vasarą, surinkus visą šitą informaciją, pas viršininką, mes keli, buvo priimtas sprendimas, kad kiek galima rinkti informaciją? Praktiškai mes jau nustatėme, kad valstybei vienokiu ar kitokiu būdu yra daroma žala ir mūsų, kaip valstybės pareigūnų, Valstybės saugumo departamento, paskirtis yra kuo greičiau tą žalą sustabdyti ir imtis atitinkamų veiksmų. Jeigu tai paaiškinti paprasčiau, jeigu moteris nėščia, negalima jos padaryti daugiau nėščia. Jeigu paaiškinti tai paprasčiau pagal policijos veiksmus, jeigu mes fiksuojame, kad yra pavogtas automobilis, viską užfiksuojam, mes nieko nedarome, stebime vaizdą, jis dar pavagia, mes vėl stebime ir kiek galima leisti? Viskas, faktas įvykęs, reikia priimti kažkokius sprendimus. Ir buvo priimtas sprendimas, kad aš su savo skyrium turim paruošti realizavimo planą. Realizavimo plano tikslas tai yra pačią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę „Dujotekaną“ patraukti, ne patraukti, paruošti dokumentus teismui, kad jos veikla būtų neutralizuota, kaip priedanginės įmonės. Mes džiaugėmės tuo, kad pirmą kartą pabandysime aktyviai panaudoti būtent šitą iš tikrųjų gerą egzistuojantį įstatymą. Ir parengę planą pradėjome jį realizuoti. Kaip žinote, pagal Priedangos įstatymą yra du momentai: įsteigimas įmonės, ar galėjo būti susijęs su specialiosiomis tarnybomis, ir antras dalykas tai yra ar jie vykdo, ar rengiasi vykdyti, ar užsiimti veikla, kuri susijusi su užsienio slaptųjų tarnybų tikslais. Mes, pirmą etapą aktyviai dirbdami, nustatėme vieną labai aiškų dalyką: uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ buvo įkurta padedant Rusijos specialiųjų tarnybų.

Dabar galiu pasakyti taip, mes turime vieną dokumentą, kuriame yra kreipimasis į tuo metu buvusį Ministrą Pirmininką Putiną dėl tokios įmonės Lietuvoje atidarymo, kaip tarpininkės, kad ji gautų kvotą ir gautų pelną. Tai ten parašyta, pelnas bus panaudotas kam, ir išdėstyta – rusų diasporai palaikyti, visuomeninėms organizacijoms, kurios yra lojalios, parašyta, ir vienas punktas parašytas toksai, kad jis sudarys sąlygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje. Aišku, niekas nerašo, kad žvalgyba, ne žvalgyba, mums tai nėra svarbu, žvalgyba, ne žvalgyba, šiuo atveju mums svarbu, koks interesas įgyvendinamas. Šis dokumentas pas mus yra.


Antras dalykas, prie šitos įmonės įkūrimo, to dokumento, apie kurį aš kalbu, rengimo prisidėjo asmuo, išvarytas iš vienos valstybės už šnipinėjimą dėl partnerių suteiktos informacijos, kurią ir mes gavome. Jis taip pat buvo išvarytas iš Lietuvos už savo neteisėtą veiklą, priešišką Lietuvos interesams. Šis žmogus būtent ir siuntė šitą raštą ir jį derino su ambasados darbuotojais. Dėl to galiu daryti išvadą, kad šios įmonės įkūrimas yra susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.


Antras dalykas, mes pradėjome surinkę šitą visą informaciją apie įsteigimą ir praktiškai turėdami įrodymus, nors buvo atlikta daug apklausų žmonių, kurie yra susiję tuo metu su jos įkūrimu, kurie dirbo „Dujotekanos“ atstovybėje, dabar vieno akcininko buvęs kolega, kuris buvo išstumtas anksčiau laiko, kad nebūtų. Su visais jais yra kalbėta, šnekėta ir daugeliu atvejų yra jų žodžiais patvirtinta, o iš kai kurių netgi paimti paaiškinimai. Tam, kad būtų galima remtis teisme.

Antras epizodas rengiantis vykdyti veiklą, mes nusprendėme pradėti nuo tranzito, nuo perėmimo, nes jie iš tikrųjų jau gruodžio mėnesį yra teigę taip, ir patvirtins bet kuris asmuo, kuris dirbo geležinkeliuose, turiu omeny arba dirbo, vadovais. Jie buvo garantuoti, kad mes perimsime iki pavasario, pirmame ketvirtyje, jokių problemų nebus. Problemos yra tik biurokratinės. Ir mes pradėjome šitą… Suprantate, tik telefonų klausymasis, vienintelis veiksmas, kiti veiksmai, kurie naudoti taip pat, garso įrašai, susitikimo vietos, visa kita, taip pat yra fiksuoti ne tik telefonai, yra ir kiti pas mus fiksuoti dalykai. Neužtenka, dabar reikia pereiti į kitą darbo etapą, tai reiškia, kalbėtis su žmonėmis, užklausinėti įstaigų dėl licencijos gavimo, dėl visų kitų. Vadinasi, tu turi pareikšti, kad mes jau turime interesą ir mes atvirai pradedame dirbti. Nes mes renkam informaciją ir rengiamės ją realizuoti. Mes pradėjome kalbėtis su žmonėm, be abejo, tai tapo žinoma, be abejo, apie tai tapo žinoma tiems, kuriais mes domėjomės. Ir nežinau, tai yra sutapimas ar nesutapimas, mes esame parengę raštą ir Trečiajai valdybai, ir mūsų Užsienio informacijos valdybai, tai yra žvalgybai dėl tokios informacijos apie šitą įmonę pateikimo. Mes ten konkrečiai surašėme, kokios, kadangi mes pradėjome realizavimą, duokit mums tą informaciją, mes negavome jokio atsakymo.

Po to įvyksta tokie dalykai, be abejo jūs žinote, jūs užsiprašote informacinių pranešimų, kuriuos suteikė mano viršininkas … (Negirdėti), iš mūsų atėmė bylą. Pagrindas atėmimo buvo labai paprastas, tai, kad reikia pasižiūrėti, ar tuose informaciniuose pranešimuose visi teiginiai atitinka byloje esamą informaciją. Aš galiu pasakyti, kad iš tikrųjų gera sistema sukurta valdyboje, tai yra ta, kad anksčiau nebūdavo, yra atskiras analitinis padalinys. Mes, operatyviniai darbuotojai, dirbdami pagal bylą, mes matome vaizdą aštresnį, nes mes dirbam. Mes kitaip negalim, mes matom jį aštresnį, jeigu mes rašytume informacinius pranešimus, aš rašyčiau, aš akcentuočiau daug labiau, daug daugiau ir jis skambėtų galbūt ir baisiau, negu dabar ten parašyta. Analitikai, jie objektyviai žiūri, kur čia įrodymas, kur čia įrodymas. Prieš duodami kažką jiems parašyti, mes prieš tai surinkdavome pluoštą informacijos, ne tik pokalbių, bet ir kitos informacijos, įvykiai, kurie vyksta, galima paskaityti viešojoje informacijoje, laikraščiuose ir visur kitur, kad vienas su kitu yra susiję. Ir tik šitais dalykais remdamiesi jie surašo informacinį pranešimą. Taigi iš tikrųjų tie informaciniai pranešimai buvo skirti mūsų valstybės vadovams, kadangi mes manome, ir aš esu įsitikinęs, kad pagal visus įstatymus apie vykstančius labai aktualius procesus, kaip „Mažeikių naftos“ privatizavimas, tranzito perėmimas, koalicijos kūrimas arba kiti dalykai, valstybės vadovai turi žinoti tam, kad priimtų reikalingą sprendimą, kad nebūtų padaryta žala.

Byla paimta, buvo sudaryta darbo grupė. Aš pasakysiu, kodėl ji labai keista, todėl, kad vienoje pažymoje, apie kurią kalbėjau dėl Kauno termofikacinės elektrinės yra minimi mūsų pareigūnai, pokalbiuose konkrečiai nesakomas vardas, pavardė, bet yra daug faktų, pagal kuriuos galima taip tvirtinti tvirtai, o jeigu reikia, yra įrodymų, tai yra žmonės, nes ten dalyvavo tuose įvykiuose daug žmonių, kurie šnekės ir kurie kalbės. Iš tų žmonių dalyvauja toje pačioje darbo grupėje, kuri vertina, atitinka ar neatitinka teiginiai turimą informaciją. Kaip jūs galvojate, kaip jie įvertins tą informaciją? Subjektyviai ar objektyviai? […] Ir per pusantros paros jie turėtų peržiūrėti apie 24 tomus trijų bylų. Ar tai įmanoma, ar neįmanoma? Aš buvau komandiruotėje. Ketvirtadienį buvau iššauktas į Vilnių be jokios priežasties, viršininkas susitarė, kad penktadienį atvažiuosiu. Penktadienį buvau iškviestas tik vienai minutei, dviem minutėm pasakyti. … (Negirdėti žodžių) Kas rengė šitas pažymas? Mūsų analitikai … (Negirdėti) Klausykite toliau, jūs niekur šitą šeštadienį neišvažiuokite, nes jūs būsite visi reikalingi. Daugiau aš iškviestas nebuvau, nors to reikalavo mano pavaldiniai, kurie tą savaitgalį… su jais kartu dirbau, prašė. Nors tą savaitgalį, tas seminaras vyko Palangoje, aš buvau paprašęs ir gavęs leidimą pasilikti. […] Man penktadienį iš ryto paskambino mokymo centras, kuris atsakingas už patalpas Palangoje, tu gal nevažiuosi į Palangą, gal tau nereikalingas kelialapis, gal tu atsisakyk, mane iškviečia į Vilnių, šeštadienį būk Vilniuje, niekur neišvažiuok ir tuo pačiu metu aš sužinau, kad ten kaip sąmokslo teorijoje įvyksta susitikinėjimai. Aš negaliu šito patvirtinti, bet aš galiu pasakyti tik tai, kad aš buvau iškrapštytas iš tos Palangos, kad nebūčiau tenai tuo laiku.

Toliau. Prasidėjo mūsų realizavimas, pokalbis su žmonėm, apie tuos pokalbius, be abejo, sužinojome. Bylos trečia savaitė mes neturime, mums sako, kad aktyvus tyrimas vyksta. Nevyksta, mes jos neturime, bylos, mums reikalinga byla tam, kad paėmus kiekvieną žmogų ir išnagrinėjus visų metų informaciją, ją įvertintume, eitume su jais kalbėtis. Mes jos neturime, mes negalime šitų veiksmų atlikti. Antras dalykas, prasidėjo spaudimai, nes mes užklausėme Trečiosios valdybos ir mes tęsiame apklausą žmonių. Aš manau, ne jums, aišku, teisti, aš esu kaltas, nekaltas, yra teisinis… Turėtų būti objektyvios kažkokios priemonės, tik ne Saugumo departamento dabartinės, kurios ištirtų mūsų „neteisėtą veiklą”. Prieš tai esu apdovanotas labai retai Saugumo departamente skiriama premija, atlyginimo dydžio, už Darbo partijos juodąją buhalteriją, vienintelis žmogus. O paskui tapau jau nusikaltėliu. Tai va.

Praktiškai tas tyrimas yra sužlugdytas šiuo metu. Mes galime tęsti darbą, mes galime vykdyti tolesnes apklausas ir mes galime privesti darbą iki pačio galo, ir galų gale kreiptis į teismą, o su visais kitais valstybės tarnautojais, kurie padėjo įtaką daryti, kurie padėjo spręsti šias problemas, atlikti prevencinius pokalbius, iš kai kurių, galbūt esant pagrindui, atimti leidimus dirbti su valstybės paslaptim, o kai kuriuos ir oficialiai įspėti. Darbas būtų atliktas gana didelis, ir aš manau, valstybei ypač reikalingas.

Dabar žala. Kokia yra padaryta žala? Aš turiu teisę kalbėti apie tai, taip, dėl mūsų nušalinimo. Tarptautiniu mastu kontržvalgyba labai glaudžiai bendradarbiauja su mūsų partneriais ir vykdo įvairias bendras operacijas. Dažnai mūsų pareigūnai važiuoja, dažnai atvažiuoja, dažnai turim užklausimų, mes turime pasitikėti vieni kitais. Kontržvalgybos vadovybės nušalinimas yra tai, kad jiems nežinant apie tai, kad iš tikrųjų galbūt čia įsikūrė kažkieno rezidentūra, priešiškos šalies, pačioje aukštumoje. Jeigu Rusijos televizija praneša, kad Lietuvos Respublikos kontržvalgybos vadovybė nušalinta ir iš karto rodo apie tai, kad šnipas pagautas, kuris dirba Lietuvai, tarptautiniu mastu, tai yra per kabelines ir per visa kita, tai aš manau, kad žala padaryta tarptautiniu mastu gana didelė. Kaip mumis pasitikės mūsų partneriai? Vidinė, tai yra grynai operatyvinė žala, darbui su žmonėmis, kurie iš tikrųjų rizikuodami savo likimu, aš nesakau, kad gyvybe šiuo atveju, tikriausiai nešaudo. Rizikuodami savo likimu padeda valstybei spręsti valstybės uždavinius, o ne kažkokių suinteresuotų grupių, finansinių grupių ar kitos valstybės – mūsų, Lietuvos valstybės, uždavinius. Jie bijo dėl savo likimo. Jie bijo dėl to, kad ta informacija gali tapti žinoma tiems, apie ką jie informuodavo. Todėl, kad mes nežinome dabar, kur yra byla, pas ką ji yra, kokioje formoje. Ir mes galime užtikrinti jų saugumą, praktiškai įsigyti naujų žmonių, arba dirbti su tais, kuriuos turime, pasitikėjimą atstatyti yra labai sudėtinga, sunku. Aš manau, kad čia padaryta žala, kuri bus atstatyta praėjus tik keleriems metams.

Trečias dalykas, man asmeniškai, mano šeimai, mano draugams žala padaryta didelė. Aš sūnaus neleidau į mokyklą dėl to, kad mokykloje vaiką vadina „Kurmiu“. Aš Lietuvos valstybei atidaviau viską, sąžiningai pradirbau, ir iš tikrųjų dalyvavau visose šitose operacijose, kurios yra skambios, kurių atveju iš tikrųjų, mano manymu ir mano įsitikinimu, buvo sustabdytos darytos žalos, už tai, likus 14 dienų iki pensijos, esu nušalintas. Be abejo, aš tikiuosi, kad teismas, vis dėlto mūsų valstybė yra teisinė, ir teismas sugrąžins man ir pensiją, ir mano garbę. Žala padaryta didelė. Įžanga baigta.

KL. Ačiū jums. Aš noriu paklausti tokį dalyką dėl bylos, byla paimta buvo anksčiau ar kai jus nušalino?


ATS. Anksčiau, kada jūs paprašėte… Aš buvau Palangoje, davė nurodymą, ir ta byla buvo nunešta generaliniam direktoriui.


KL. Pas ką ji yra dabar, neaišku?


ATS. Nežinau, mes bandėme, vadovai mano bandė, aš su generaliniu direktoriumi nebendrauju, mano pareigos skyriaus viršininkas, aš tiesioginį viršininką turiu, bandė atgauti kelis kartus tą bylą, skambino, j9ūs, darbo grupė, baigėte tyrimą, grąžinkite bylą tolesniam tyrimui. Ji nebuvo grąžinta, ji negrąžinta iki šiol.


KL. Bet aš teisingai supratau, tai buvo operatyvinė byla, taip?


ATS. Taip.


Kl. Tai yra agentūriniai pranešimai? Gal kitaip – ten galima matyti šaltinius?

ATS. Tas, kas žino, tai tikriausiai gali matyti. Nes yra sistema, kaip apsaugoti šaltinius. Mes kada susitinkame su žmogumi, su šaltiniu, gaunam iš jų informacija, viską įforminame trečiu asmeniu, kad nesimatytų žmogus. Aš sėdėjau su savo trim draugais ir su jais gėriau ir kalbėjau apie tai, tai visiems aišku, kas jis toksai. Šiuo atveju yra kitaip. O išrašas iš šito operatyvinio pranešimo, gauto iš žmogaus, yra surašomas dar sudėtingiau, kad būtų sudėtinga jį atpažinti.


KL. TA prasme didelės baimės, kad būtų sunaikinta agentūra, nėra?


ATS. Didelės baimės, kad bus sunaikinta agentūra, tai nėra, bet yra baimė, kad žmonės patys bijosi. Jie nežino šito mūsų užtikrinimo.

KL. Ar reikia suprasti, kad kratos „Laisvajam laikrašty“ ar Drižiaus biure, kaip ten pavadinti, buvo jūsų pasiruošimas spręsti jūsų, kaip pareigūnų, klausimą, ta prasme ieškoti įkalčių prieš jus, pagrįstų ar nepagrįstų, dabar mes nežinom, bet ar tai susiję?


ATS. Man labai sunku atsakyti į šitą klausimą, aš manau, kad gal tai nesusiję, nes veiksmas buvo prasidėjęs, o gal tai susiję. Dar vieną faktą pasakysiu, kad iš tikrųjų sąmoningai buvo daroma ne krata, bet spaudimas, norėjimas kažką padaryti, pakenkti. Yra Antrojoje valdyboje skyrius, kuris dirba pagal KGB liniją. Vieną dieną, aš dienos neprisimenu, skyriaus viršininkui papasakojau apie tai, jis, tai buvo po darbo, penktą valandą iškviestas pas pavaduotoją Dainių Dabašinską, pas kurį buvo ir kitos tarnybos viršininkas. Jie turėjo mano asmens bylą. Vieno skyriaus viršininko, paprašė pasakyti, kodėl aš dirbu Saugumo departamente, kodėl aš nepraėjau visos procedūros, kuri priklauso visiems buvusiems KGB darbuotojams. Aš pagal įstatymą nepatenku į tuos KGB darbuotojus, aš mokinausi, bet aš nė vienos dienos nedirbau KGB. Kaip tai gali būti, jis turi būtinai pereiti, sugalvok ką nors, aš nežinau pokalbių detalių. Esmė yra ta, kad jau tuo metu, matyt, ieškojo kažkokio pagrindo tam, kad nušalintų.


KL. Kada tas įvyko ar …(Negirdėti) tyrimui prasidėjus…


ATS. Man sakė, kad faktas įvyko dvi, trys dienos prieš kviečiant mane į komisiją pirmą kartą.
[…]


KL. Ar jums žinoma, kokiais būdais VSD vadovybė, direktorius Pocius realizavo jūsų teikiamą informaciją? Jūs teikėte tarpinę kažkokią informaciją, rengėte pažymas, jis su jomis susipažino, grąžindavo su rezoliucijom, be rezoliucijų? Ar jums žinomi būdai, kaip tą informaciją direktorius realizavo?


ATS. Kad ją realizuotų direktorius, man tokių būdų nežinoma.


KL. Ar jums žinomi informacijos nutekėjimo atvejai?

ATS. Taip, šitoje byloje yra galbūt trys ar keturi pokalbiai, kuriuose yra tiesiai šviesiai sakoma: nekalbėk, juk žinai, kad mūsų klausosi. Yra pokalbiai, bet aš daugiau negaliu nieko teigti, aš daugiau išvadų kitokių negaliu padaryti. Antras dalykas, kada mes dirbome pagal partijos juodąją buhalteriją ir aiškinomės, kaip yra finansuojama iš užsienio valstybių ofšorinių kompanijų, ir mes nustatėme tą, mes užklausėme kitų slaptųjų tarnybų dėl informacijos suteikimo. Apie tai, be abejo, sužinojo Jurgelevičius, sužinojo Jurgėlaitis, jie visi žinojo. Užklausimas atėjo, bet reikėjo važiuoti jį pasiimti būtent ten, išklotinės pinigų, iš kur ateina pinigai, kokie pinigai, kas juos nuiminėja, kur nuiminėja. Tuo metu, be abejo, šita kompanija labai stipriai domėjosi V.Uspaskichu, labai norėjo turėti jo atžvilgiu kompromituojančią medžiagą.


KL. Patikslinkit, ką turit omeny sakydamas „kompanija“?

ATS. „Dujotekana“. Todėl, kad arba reikia dalytis… (Balsai, negirdėti) Ir jie išsiuntė parvežti tą medžiagą į kitą šalį Trečiosios valdybos viršininką ir kitus kelis darbuotojus. Buvo paaiškinta tai, kad yra ir kitų klausimų, kuriais turėtų Trečioji valdyba kalbėtis, kitų klausimų nebuvo, jie paėmė tą medžiagą, parsivežė, ją grąžino, tą medžiagą, po dviejų mėnesių, mums, valdybai, kuri atlieka tyrimą. Mes girdėjome įvairius, aš negaliu teigti, pokalbius ir susitikimus, ir kalbėjimus būtent apie finansavimą tos partijos. Versija tik viena, ją reikia įrodyti. Ir tai buvo pokalbiai ne kieno nors kito, o buvo pokalbiai Albino Januškos.

KL. Galiu patikslinti vieną dalyką? Jums šituose dalykuose, ką prieš tai sakėte, ką dabar sakote, mūsų partneriai iš kitų draugiškų tarnybų tarpininkavo? Gaudavot informaciją?

ATS. Taip.


KL. Jūs čia labai įdomiai paminėjot, jog tie pokalbiai buvo Januškos ir ieškant kažkokio kompromato prieš Uspaskichą. Tai kokio pobūdžio buvo tie pokalbiai Januškos ir kas ieškojo to kompromato prieš Uspaskichą?

ATS. Uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekanos“ akcininkai, pagrindinė. Tai vienas dalykas, o … (Negirdėti) pokalbiai tai, kad užklausę mes negauname tos informacijos iš savo partnerių ir žinome, kad ji yra departamente, žinome, kad mes tyrimą atliekam, o jie tai neatlieka, kita valdyba, kitos struktūros. Mums paaiškinimas vienas: Jurgelevičius komandiruotėje, o kitas atostogose, dėl to jūs negaunate, o mums darbui tai reikalinga. Ir po to mes…


[…]


KL. Jūs galit sukonkretinti Januškos pokalbius, su kuo, kokia linkme, man nereikia detalių, bet kokia linkme?


ATS. Januškos pokalbis su Stoniu. Reikia būtinai susitikti, turiu rimtą informaciją apie pagrindinį asmenį.


KL. Susijusį su finansais?


ATS. Taip.


KL. Kas taip sako, kad reikia susitikti?


ATS. Januška.


KL. Januška Stoniui, taip?


ATS. Taip.


KL. Noriu paklausti, ir tai pagal laiką sutapo, kai buvo parvežta pažyma? Tai yra informacija iš kolegų?


ATS. Būtent dėl to mes organizavome ir papildomus operatyvinius veiksmus, būtent taip. Ta informacija jau parvažiavo, mes jos negavome, o po to įvyko tokie susitikimai po kelių savaičių.


KL. Bet jūs pokalbių nežinote, susitikimai susitikimais, bet jūs nežinote temų pokalbių Januškos ir Stonio?


ATS. Kodėl? Ten nėra taip, kad laba diena, gal susitinkame? Yra kartais, kad pobūdis pats atsiskleidžia pokalbiuose, jo neužtenka. Bet sakau, yra, kada mes naudojame kitus operatyvinius veiksmus, kurį mes sužinojome pobūdį pokalbio, ne tai, kad Januška norėtų padėti Lietuvos valstybei, o atvirkščiai.


KL. Ta prasme jūs turite pakankamai pagrindo įtarti, kad tokia veikla, neskaidri veikla Januškos, kaip pareigūno, yra vykdoma?


ATS. Aš pasakysiu dabar, atsiprašau, aš kalbėjau, kad iškilo grėsmė ir kodėl jūs negaunate tos informacijos. Aš nepasakiau iki galo. Visa esmė sistemos sužlugdymas, kuri buvo kurta, tos sistemos smaigalyje stovi viens žmogus – Albinas Januška. Jis turi savo žmones Saugumo departamente, turi savo žmones Užsienio reikalų ministerijoje, turi savo žmones Prezidentūroje. Visa šita ne teismui, ne ikiteisminiam tyrimui, bet pakankamai tam, kad leidimą iš šito pono atimti, užtenka. Praktiškai visose pažymose, tose, kurios praeidinėja, kurias jūs norite gauti, ten yra apie „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimą, pardavimą, derybas, kaip būtų keista, Lietuvos valstybės derybas vykdo pagrindiniai Vyriausybės atstovai, sudaryta darbo grupė ir papildomos derybos vyksta, kurią sudaro visai kita grupė, tai paskui į juos kreipiasi … (Neaiškūs žodžiai) ir visa kita. Tai yra daugiau negu keista, jisai dalyvauja, kiekvienoje pažymoje paminėtas žmogus Albinas Januška. Dar daugiau galiu pasakyti apie tai, kada jis susitiko su Januška, su Jakuninu Maskvoje, derino Januška…

KL. Derinu protokolui. Januška su Jakuninu?


ATS. Januška su Jakuninu prieš tai derino klausimus, ar aš galiu kalbėti apie ką? Pirma, kad tas žmogus, Viktoras Uspaskichas, Lietuvai vėliau ar anksčiau padarys žalą, […] tai maišė jų projektams įgyvendinti, jie turėjo dalytis arba atimti. Reikia jam pasakyti, kad reikia būtinai imtis priemonių, kad to žmogaus Lietuvoje neliktų. Vienas dalykas. Antras, ar aš galiu kalbėti apie projektą 2K. Ir ten buvo kalba įvardinta toliau taip, viskas gerai, tvarka, darbas yra daromas, vykdoma ir … (Negirdėti) kalbėjausi. (Neaišku) Iš mūsų pusės būsim mes, iš kitos pusės bus „Severstal“. Tas „Severstal“, kaip rusiška kompanija, sako, negali čia ateiti, nes Lietuvoje kils skandalas. Gerai, jie sakė, „Severstal“ atstovai, jie sako, mes galime matyti kaip vokiečiai, kaip amerikonai, kaip bet kokios kitos valstybės atstovai. Tai problemų jokių nesudarys. Kaip mes galime vertinti tokį pokalbį?


KL. Tai telefoninis pokalbis Januškos su Jakuninu?


ATS. Su Stoniu, o Januška Maskvoje, ambasadoje, ruošiasi važiuoti susitikti su Jakuninu.


KL. Ar galima patikslinti tokį dalyką. Aš specialiai galbūt paklausiu, kaip ne spec. tarnybos žmogus, o gal tai grynai verslo, pinigų reikalai ir panašiai? Ar jūsų medžiaga rodo, kad tai ne vien pinigai, bet kad tai iš tikrųjų nacionalinio saugumo ir valstybės reikalai?

ATS. Supratau. Čia labai geras klausimas. Iš tikrųjų mes daug esame apmąstę tai, kad specialiųjų tarnybų pats darbas keičiasi, pobūdis keičiasi, ne toks klasikinis, kaip būdavo anksčiau. Yra geležinė siena, čia jūsų žvalgyba, čia mūsų, paskui vieni kitus seka. Dabar yra ekonomikos rinka. Pinigai iš tikrųjų vaidina labai didelę rolę. Vien tik šitiems žmonėms praturtėti, aišku, tai yra svarbus momentas ir svarbus motyvas. Žala nacionaliniam saugumui, kuri šiuo atveju yra matoma, tai per tuos projektus, kur jie stengiasi įgyvendinti. Vienas projektas, tranzito perėmimas, pačių įstatymų neleidimas pataisos įgyvendinti, kuri tenai buvo, licencijos gavimas, saugumo sertifikatų gavimas. Ką tai reiškia, ką reiškia Lietuvai, jeigu mes atiduodame pačią pelningiausią geležinkelių atšaką į privačias rankas? Rusijos kompanijos… iš karto žala Lietuvai padaryta. „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimas ir pardavimas, pirmas dalykas, niekas negali žinoti informacijos, treti asmenys, kurie nėra susiję su pirkimo ir pardavimo akcijomis, su … (Negirdėti) grupe ir turima informacija. Jau yra informacijos, kaip ir nutekėjimai, ir visa kita, jau yra daroma žala. Ir kodėl atsiranda kažkokia papildoma struktūra, o tikslas tos struktūros buvo toks pats, tik kažkokia forma, aš tiksliai negaliu pasakyti, jeigu būtų „Mažeikių naftą“ įsigiję „Kazmunaigaz“, tai būtų atsiradusi tokia pati kaip papildoma „Dujotekana“ šalia „Mažeikių naftos“, ir būtų ji tokius milijonus dariusi, neduok Dieve, pinigai būtų skirti vėlgi šitai veiklai. Jeigu atstovauja rusų interesams šituose energetikos sektoriuose, jeigu bando pataisyti įvairias įstatymų pataisas, aš manau, kad žala nacionaliniam saugumui yra didelė.


[…]

ATS. Aš numaniau, mes numanėme apie visus šiuos veiksmus, tik nežinojome, kokie bus atlikti. Mes žinojome iš pokalbių, kad jie rengiasi vykdyti kažkokią akciją, kad atsuktų atgal. Daugiau nieko nežinojome, laukėme kažko, negalvojome, kad tai bus įvertinta taip. Paprastai, logiškai mąstykime. „Respublikoje“ … (Negirdėti) straipsnis, prieš tai aš esu nušalintas, Damulis „Lietuvos ryte“ pavadintas „Kurmiu“ ir t.t. Vyksta veiksmai. Toliau nušalinama vadovybė. Stonio laikrašty parašyta labai aiškiai, nurodyta kryptis, Saugumo departamentas, kai kurie pareigūnai, dirba partijai vienai ir viskas apsiverčia taip. Va štai „Kurmiai“, štai jie yra, viską sutelkti ta kryptimi, ir visi kiti įvykiai rodo tai, kad tai buvo žingsnis, Prezidento kreipimasis. Aš atsiprašau, kad vertinu, aš kaip saugumietis vertinu. Prezidento kreipimasis, šitie veiksmai, nušalinami šitais veiksmais, spaudos ataka, dar ji bus didesnė ir ne tik mūsų atžvilgiu. „Spaudos klubas“ vakar įvykęs, taip pat viskas yra susiję. Aš negaliu tai tvirtinti, bet aš darau tokias išvadas.


KL. Aš norėčiau pratęsti, jeigu galima. Aš tik vieno klausimo pusę paklausiau. Ačiū. Sakykite, kaip mes jau jūsų nuomonę sužinojome dėl tokio pareiškimo pasirodymo viešojoje erdvėje, ar tokie pareiškimai gali pasirodyti kokiu nors saviveikliniu būdu? Kas sankcionuoja Saugumo departamento kokio nors turinio pareiškimo pasirodymą Saugumo departamento tinklapyje?

ATS. Tik generalinis direktorius.


KL. Tik generalinis direktorius.

ATS. Tik jo leidimu. Aš nežinau tvarkos, aš ne viską mačiau, bet šiuo atveju tik vadovas.

KL. Susieju jūsų atsakymą su žala, padaryta Lietuvos Respublikai dėl nušalinimo, kaip jūs sakėte, partnerių pasitikėjimo tarptautine plotme ir klausiu kaip patyrusio žmogaus, kas galėtų arba kas turėtų pradėti kokį nors tyrimą dėl VSD generalinio direktoriaus iniciatyvos tokį tekstą paskleisti viešojoje erdvėje, nes, mano supratimu, ir kaip jūs aiškinote, man atrodo, mūsų nuomonės panašios yra, tai yra Lietuvos kontržvalgybos sužlugdymas, partnerių pasitikėjimo sužlugdymas akyse ne metams ir ne dviem.


ATS. Tik parlamentinės kontrolės komisija, komitetas, aš nematau kitos institucijos. Aš ilgai galvojau, ką daryti, kada mane nušalino nuo pareigų mūsų vadovas, kur kreiptis, į teismą, nežinau, kokia jėga ten stovi. Ir kodėl viskas vyksta tam, kad išsaugotų. Projekto laukia „Rytų skirstomieji tinklai“, „Mažeikių nafta“ … (Negirdėti) skaitau ir žinau, kad jie perims anksčiau ar vėliau. Telkiniai naftos Lietuvos, konkursai, aš nežinau, kur galima kreiptis, kur galima ieškoti teisybės. Nes, pavyzdžiui, aš tikriausiai atsakiau į klausimus, aš jau su žmona kalbėjau apie tai, kad jeigu laimi sistema, vietos Lietuvoje nėra, reikia važiuoti gyventi kitur. Nes nei versle, nei valstybinėje institucijoje, nei kitur tu nesurasi nieko. Nes tada įsijungia ir valstybinės institucijos prieš tave, ir įsijungia verslas prieš tave, praktiškai nieko nelieka. Kas atliktų šitą tyrimą ir nustatytų žalą, ir galėtų atlikti, tik parlamentinė kontrolės komisija. Būtina kontrolė. Norėčiau dar įsiterpti tai, kad didelė problema, ji išaiškėjo ir Pakso skandalo metu, ir visa kita, kad nėra nustatyta tvarka, kaip ir kada turi būti pateikta informacija, kuri surinkta departamente. Dažnai mes renkame ir turim labai svarbią informaciją, bet dedam į stalčių. Kam iš viso dirbti, nes jeigu surinkai, kaip aš savo skyriaus darbą suorganizavęs taip, kad kiekvieną savaitę aš raportuoju savo vadovui apie tai, kokie vyksta įvykiai, ir raštiškai jam pateikiu. Turėtų būti kažkokia forma. Negali nuo vieno žmogaus sprendimo priklausyti, duoti ar neduoti tą ar kitą informaciją, tai turi spręsti grupė asmenų. Koordinavimo komisija iš visų slaptųjų tarnybų, kokios čia yra, ar kas. Aš nežinau, turi būti ta tvarka nustatyta.


[…]


KL. Pakartoju pirmą sakinį, paklausiau vieno klausimo vieną pusę ir antrą. Antras klausimas. Sakykite, kokios buvo jūsų, jūs tyrėte tą dalyką dėl 2K projekto, ir kai matėte, kad projektas, turiu omeny visą departamentą, ypač Trečiąją valdybą, kad projektas pasirašymui paruoštas prastas ir jau yra Vyriausybės nutarimas, leidžiantis ministrui pasirašyti tokį dokumentą. Po to pažyma pasiekė Seimą ir jau tapo žinoma, ir ministras atsisakė kelionės pasirašyti tą sutartį, po to ji buvo perdaroma ir įgavo tokį bendro pobūdžio charakterį, be kažkokių įsipareigojimų ir tada jau ją pasirašė. Kaip reagavo ir kas vyko tuo metu, nes praktiškai tokiu būdu buvo sužlugdyta užmačia, sakykime taip, arba plano dalis. Kokį jūs pastebėjote suaktyvėjimą bendraujant, kišimąsi ir įtaką iš jūsų anksčiau minėtų asmenų, nes tai yra tas pats tranzito klausimas?


ATS. Čia jūs kalbate apie tą pažymą, kuri buvo rengta prieš kelerius metus, aš Trečiojoje valdyboje kai buvau? Taip? Kuri buvo … (Neaiškūs žodžiai) paskui buvo pasakyta, kad praktiškai supažindinta… (Neaišku) Aš prisimenu tai, kad mes ją parengėme ir atidavėme generaliniam direktoriui Laurinkui. O kaip vyko tas procesas, aš nežinau. Žinau, kad santykiai Januškos su Laurinkum tuo metu buvo itin geri.


KL. (Negirdėti) sakote, tuo metu…


ATS. Tuo metu, kada Laurinkus buvo generalinis direktorius. (Balsai, negirdėti) […]


KL. Trumpai. Kieno susitikimai vyko Palangoje, kai jūs buvote?


ATS. Aš negaliu teigti, aš buvau iš Palangos atšauktas ir man buvo pasakyta, kad tu nevažiuok, nes gal tu būsi reikalingas čia, nors aš su šeima norėjau tenai pabūti. Ir tik po to aš išgirdau per „Sąmokslo teoriją“, mes jau tada įtarėme, kad ten kažkas vyksta, žinojau, kad generalinis atvažiuos, nes tik vėliau generalinis nusprendė važiuoti. Tik „Sąmokslo teorijoje“ aš girdėjau apie tai, kad ten vyko kažkokie susitikimai. Aš negaliu teigti.


KL. Jūs tik nujautėte, sugretinote?


ATS. Tik su prielaida.


KL. Bet generalinis buvo Palangoj?


ATS. Tuo metu taip.


KL. Tai palaukit, ten ką, yra kokia poilsinė ar kas?


ATS. Mokymo centras. Mokymo centro patalpos.


KL. Su gyvenamaisiais…


ATS. Taip.


KL. Turim omeny apie „Sąmokslo teoriją“, kad ten… apie galimą susitikimą Januškos su Pocium, taip? Jūs tuo metu dar nušalintas nuo pareigų nebuvote?


ATS. Ne.


KL. Jūs vykdėte tyrimą, tam tikra prasme bylą jūs tęsėte vykdyti tuo metu? Ar jūs neturėjote galimybės?


ATS. Netgi neturėdami bylos, aš suorganizavau susitikimą su keliais žmonėmis, kad tas tyrimas tęstųsi. Mano pavaldiniai susitiko su vienu iš buvusių vadovų vienos geležinkelio įmonės. Kitas dalykas, taip pat ta pažyma apie spaudą, kuri dabar vyksta, kaip daroma įtaka spaudai, kas formuoja nuomonę. Ji buvo parengta ir pateikta. Trečias dalykas, mes užklausimą parengėm ir nusiuntėme, dar kol nebuvom nušalinti. Aš nežinau, aš negaliu daryti išvados, bet aš, žinodamas apie tai, kad aš nesu jokio nusižengimo padaręs, aš matau tik vieną faktą, dėl ko nuimti, dėl to, kad mes toliau netęstume tyrimų. Čia mano nuomonė, bet aš…


KL. Pabaigsiu tą klausimą dėl Januškos. Ar jūs gavote žinių, dėl ko, iš savo informacijos šaltinių, dar kaip pareigūnai, nenušalinti nuo pareigų, dėl ko Januška atsistatydino ir netgi pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, kas ypač keista mums, politikams, pasirodė, nes čia didelė… čia jau didesnis žingsnis, negu patraukti iš…


ATS. Būtent, čia didelis rodiklis yra, bet kam reikėjo trauktis nuo diplomatinės tarnybos. Žinių apie tai, dėl ko ir kokios priežastys yra, mes nesame užfiksavę, todėl, kad tuo metu… šiuo metu yra sudėtinga fiksuoti, kadangi tai visiškai praktiškai… Bet kada prasidėjo jūsų tyrimas, kada prasidėjo straipsniai „Ekstroj“, jie būdavo įvardinti, šitie vaikinai labai labai bijosi. Aš susitikau su šitais vaikinais, šitie vaikinai tai yra Januška ir Jurgelevičius. Šitą mes žinome. Nerašykite apie mane, apie tave viską sutvarkysim, mes nieko nerašysim, ir apie tuos vaikinus nerašykite nieko. „Lietuvos rytą“ galiu sukontroliuoti pilnai, „Ekstros“ nelabai galiu. Organizuojam susitikimą…


KL. Tarp ko tas pokalbis vyko?


ATS. Tarp ko pokalbis? Stonys čia kalbasi su savo, pavyzdžiui, Jarmalavičius, viešųjų ryšių atstovas yra. Kalbasi su savo darbuotoju, kuriuo pasitiki, pagrindiniu akcininku, tarp savęs. Jie derina situaciją, ir su redaktoriais kalbasi, su „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, taip pat ir paskui susitikimai su „Ekstra“. Vyksta susitikimai, mes negalime, galiu pasakyti, mes prieš A.Janušką nenaudojame jokių operatyvinių veiksmų, mums užteko to, ką mes matėm nuošaly, mums niekas būtų ir neleidęs, mes ir neprašėme žinodami. O tie pokalbiai, kuriuos aš kontroliuoju pilnai, „Lietuvos rytą“, bet „Ekstros“ ne, tai čia yra su vyriausiuoju redaktoriumi.


KL. Sakykite, jūs pasakėte dabar, kad pradėjus dirbti komisijai, kai mes užklausėme pažymų, jūs parašėte pažymą apie žiniasklaidos vaidmenį...


ATS. Jau tyrimo metu.


KL. Tyrimo metu parašėte apie žiniasklaidos vaidmenį.


ATS. Taip.


KL. Žiniasklaidos vaidmenį. Suformuluokit, kokį žiniasklaidos vaidmenį, įtakojant ką… […]


ATS. Rusijos kompanijų atstovų įtaka Lietuvos žiniasklaidai.


KL. Jūs neseniai pasakėte, ir spaudoje bus dar daugiau, ir ne tik apie saugumą. Tokią tezę jūs pasakėte. Kas toje spaudoje bus ir ne tik apie saugumą?
[…]


ATS. Čia yra labai paprastai, kada straipsnis apie Damulį išėjo, kada straipsnis išėjo, Stonio pasisakymai, tai mes fiksavome susitikimus su vienos ar kitos spaudos atstovais. Tai jie ne šiaip sau atsirado, tie straipsniai. Stonio, „Lietuvos ryto“ redaktorius ir „Respublikos“ redaktorius. Pobūdžio mes nežinome, bet dėl ko, žinome, bet negalime tiksliai pasakyti, kas bus. Be to, buvo apie kai kuriuos komiteto narius kalbama, kad reikia kažką pastatyti į vietą. Tai irgi yra fiksuota.


[…]
KL. Ar tie asmenys infiltruoti kur, valstybės valdymo institucijose…

ATS. Aš kalbu, aš žinau, kad galbūt rytoj būsiu visiškai išmestas iš darbo, aš valstybės paslapties užsienio piliečiams ar kitiems Lietuvos piliečiams, kuriems nepriklauso, neatskleidžiu. Aš atskleidžiu komitetui, kuris vykdo kontrolę. Tai vienas ministerijos viceministras Naudužas, Ūkio ministerijos. Kodėl? Todėl, kad šita pareigybė yra susijusi su „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininko pareigybe. Naudužas, būdamas ambasados darbuotojas, užimdamas gana aukštas diplomatinėje tarnyboje pareigas, grįžta į Lietuvą, užima daug žemesnes, nutraukdamas savo kadenciją, gaudamas daug žemesnį atlyginimą, jis daro. Yra ten spaudimas, mes per savo svertus paspaudėme, jis nenorėjo sutikti, galų gale sutiko. Yra pažyma apie šitą atvejį ir kaip tai įvyko.


KL. Palaukit. Ką tas ponas Naudužas sutiko daryti?


ATS. Tapti viceministru.


KL. Ir atstovauti tam tikriems…


ATS. Matyt. Kalba vyko taip, yra laisvas postas, kuris reikia, kad taptų mūsų, kažkas panašaus. Aš negaliu… Suieškokite kandidatūrą, jiems pasako tiesiai. Tam pačiam Stoniui, siūlomi vienokie ar kitokie variantai, čia ne, čia ne, čia bus susieta. Galų gale atranda ir visiems ji yra tinkama. (Kalba visi kartu)


KL. Čia patikslinti. Aš tikslinu grynai dėl teisinio pobūdžio. Jūsų turima informacija, reikia, kad šitas postas taptų mūsų, tai kiekviena partija užima postus, dalinasi (Balsai, negirdėti) Palaukite, mano klausimas, išklausykite. Ar šiuo atveju yra pas jus konkrečiai, iš viso bylos konteksto išeina, kad tas postas susijęs su materialiniu kitu suinteresuotu…


ATS. To pačio Naudužo?


KL. Ne. Jų interesais, Naudužo buvimo tame…


ATS. Nebūtinai. Savas žmogus. Jie įvardino taip: Eidukevičiaus nepaliekame, kadangi jis nekontroliuojamas, jis per daug dirba. Eidukevičius yra nepilnai jų kontroliuojamas.


KL. Vadinasi, iš medžiagos tai konkrečiai matoma, kad tai susiję būtent su verslo ar materialine…


ATS. Su interesų atstovavimu… kad jie galėtų įgyvendinti projektus. Dar norėjau pasakyti, nes tai yra aktualus dalykas, aš jį būtinai sakiau, kad pasakysiu. Tai parodo, kokia tai yra sistema, ir kiek ji yra stipri. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, procesas – „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimas ir pardavimas. Tai nėra grynai susiję su Lietuva, tai yra susiję su Maskva ir su Londonu. Ir kad įvyko, kad ne „Kazmunaigaz“ nusipirko, nors jau buvo viskas iki galo… Kada įvyko pikas, kas pirks, tas ir tas, ir tuo metu Ministras Pirmininkas turėjo paskambinti Kazachijos Prezidentui Nazurbajavui ir pasakyti, kad va, nes Putinas pasakė, kad nesutinku, kad kazachai pirktų. Tai turėjo paskambinti ir pasakyti, kad mes vis tiek jums parduosim, tokį kaip patikimumo garantą. Tai buvo pasakyta pokalby Stonio su Ginaičiu. Ginaitis tai yra Algirdo Brazausko giminaitis, kaip tarpininkas, gal girdėjote, dieninis, naktinis tarpininkas. Jeigu jis taip elgsis, tai žinok, mes čia pasidėliojome ir mes jį nuimsime ir pakeisime. Yra parašyti žodžiai, ne juokais Stonys… Ginaičiui, tu jam pasakyk, kad jeigu jis taip toliau elgsis, tai mes pasidėliojame situaciją, mes jį nuimame. Kaip vertinti šitą? Tai žala didelė yra, įtaka jo labai didelė.

KL. Aš norėčiau grįžti prie tos temos 2K, jūs kaip tik tuo metu, rodos, dirbote Trečiojoje valdyboje. Prieš pat pasirašant sutartį, rodos, Balčytis buvo išvykęs į Maskvą, jau tą kitą variantą koreguotą, aš staiga per televiziją pamatau pažymą, kuri, aišku, rengta jūsų Trečiojoj valdyboj, ir netgi rodo su grifu „Slaptai“. Tai jūs ėmėtės kokių veiksmų, tyrėte, nors daug laiko praėjo. Bet aš jums atvirai pasakysiu, mane labai suneramino, kai pamatai tokius dokumentus televizijoje. Tai vėl nutekėjimas iš saugumo.


ATS. Be abejo. Mes jokių veiksmų nesiėmėme, tai ne man buvo spręsti, tai yra Saugumo departamento vadovų pareigos, kaip reaguoti, ir aš nežinau, kas nutekino ir kas kur darė, bet galite daryti išvadas patys. Ne tik šita pažyma, ir visi straipsniai, kurie buvo „Ekstroje“ apie „Mediantras“ ir prieš tai, ir dar po to, ir apie 2K, ir apie elektros energetikos sistemos, ten Prunskienė, ministrė, susieta ir visa kita. Tai praktiškai tos pačios Trečiosios valdybos pažymos.

KL. O gal būtų galima taip paklausti prie to, ką Seimo narys klausė. Gal jūs, dirbdami ir matydami šitą baisią situaciją valstybės, nebijau to žodžio, baisu darosi. Suprantate, mes esam geri žmonės, žinoma, čia reikia objektyviai tikrinti ir panašiai, bet kai išgirsti, tai nelabai smagu darosi. Tada gal jūs, pamatę, kad nesirealizuoja, gal jūs patys, na, ką, geriau tegul išeina į viešumą, gal žmonės sustabdys tą reikalą. Turiu paklausti tą dalyką, nepykite. Kažkada … (Negirdėti) tai gal iš to išeinant taško. Aš ne tai, kad jūs tai darėte, gal jūs įtariate, kad gal žmonės taip galėjo padaryti?


ATS. Žinote, šita sistema, iš viso … (Negirdėti) tokia didelė, kad jeigu tu nueisi su pluoštu dokumentų į kokį „Lietuvos rytą“, tai pateks ten, kur reikia, o … (Negirdėti) Atsakymas aiškus. Kitas dalykas, iš karto tu būsi kaip žmogus, tavo likimas sužlugdytas. Net mes negalime leisti tokios minties, mes pradėjome normaliai jos realizaciją pagal visus mums leistinus įstatymus.


KL. Jūs teigėte, kad tose pažymose dėl Kauno termofikacinės elektrinės figūruoja aukšti departamento pareigūnai. Kada jūs turite tokią informaciją, ar atskiru kažkokiu pranešimu jūs nesikreipiate į generalinį direktorių, į vadovybę pranešti, nes tai jau yra neordinarinis atvejis (Negirdėti) yra skandalas?

ATS. Ta pati pažyma buvo parengta ir pateikta. Ten gana ilga istorija, aš buvau atostogose, aš grįžau, kaip tik tas veiksmas ir pasibaigė. Pavadavo viršininką kitas pareigūnas. Jis matė visą šitą įvykį ir kreipėsi į tuo metu laikinai pavaduojantį, laikinai einantį pareigas Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Dainių Dabašinską. Yra užfiksuoti ir fiksuojami tokie dalykai, mes norime jus informuoti, kas vyksta, kas darosi. Galbūt geri, galbūt blogi. Ten dirbo Trečiojoje valdyboje pareigūnas, ten yra viskas suderinta, sakyta jiems nelįsti, nepadėti, nieko, nieko, už tai jiems bus kažkas padaryta, na, valstybei. Tuo viskas ir pasibaigė. Vėliau mes vis tiek tuo pagrindu surašėme pažymą, kadangi kada grįžo pavaduotojas, aš nežinau, bet čia vadovo nurodymu buvo surašyta pažyma, mūsų ir pateikta. Ir Kauno, kaip jie vadina regiono, Kauno apygardos skyriaus viršininkas, kuris dalyvavo, konkrečiai važiavo ten ir pats Dainius Dabašinskas, ir, matyt, kitas pareigūnas, aš su juo nekalbėjau, paneigė, kad ten kažkas buvo iš saugumo, nors ta medžiaga rodo, kad buvo … (Negirdėti) Praktiškai Vilmantą Bieliauską paliko durniaus vietoje. Čia buvo, o čia nebuvo, ko čia šneki nesąmones. Aš su Kauno skyriaus viršininku kalbėjausi, kada vyko tie veiksmai, sakau, žiūrėkite, ką jūs darote, nes ten aiškiai, kada vyko konfliktas, labai didelis, ginkluota apsauga stovi viena prieš kitą ir čia visi, viena pusė turi pinigų ir kita, ir visur, kaip Kaune. Kaunas yra Kaunas. Kreipėsi į policiją, o policija atsako: jeigu bus abiejų pusių sutikimas, mes tada kišimės, priešingu atveju mes nesikišime, mes nei vieniems, nei kitiems … (Negirdėti) O saugumas šiuo atveju įsikišo. Kas laimėjo, jūs žinote.


KL. Sakykite, kas iš aukščiausių departamento vadovų, apskritai kas žinojo, kad dėl „Dujotekanos“ ruošiami dokumentai paskelbti ją priedangos organizacija?

ATS. Man sunku atsakyti į šitą klausimą, aš nežinojau, kad mano viršininkas apie tai žinojo ir kad planas buvo paruoštas, patvirtintas viršininko, apie tai buvo pranešta Tekoriui, kiek aš žinau, bet aš pasakyti šito negaliu. Iš kitos pusės, kol mes neatliekam tokių išorinių veiksmų, kaip kreipimasis į teismą, arba ikiteisminės medžiagos atidavimą, mes galime atlikti ir viduje, valdybos viršininkui duoti tokie įgaliojimai. Jeigu kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, arba į teismą, arba kitaip, tai tada reikalingas generalinio direktoriaus sutikimas.

KL. Jūs užsiminėte apie sistemą, galima vadinti, valstybės užvaldymu, visokių yra terminų, tai jūs paminėjote VSD, URM, Prezidentūrą, Seimo nepaminėjote.


ATS. Seimas ne, ten nėra tos informacijos, kad Seimo nariai, ypač aukšti, būtų kažkokie korumpuoti…


[…]


ATS. Yra keletas asmenų, keletas Seimo narių, kurie… Aš galiu pasakyti, vis tiek aš jau kalbu, aš nežinau, koks mano likimas bus, bet aš kaip išeidamas iš tos mokyklos, mokindamasis penketais, tais laikais labai gerai, gaudamas stipendiją, perėjau pragarą vien tik dėl to, kad buvau už tėvynę, už Lietuvą. Taip ir šiuo atveju. Ten minima Staponkienė. Yra pažyma apie ją. Seimo narė. Ten yra patarėjas Pliusnys, kuris praktiškai ir gauna atlygį, pastovų atlyginimą iš Stonio ir t.t. O kiti žmonės epizodiški. Aš suprantu, kad Seimo nariai turi pilną teisę susitikinėti su įvairių finansinių grupuočių asmenimis, sprendžiant įvairius klausimus. Bet tai kad būtų panaudota kaip įrankis, mes tokių dalykų nesame užfiksavę. Mes būtume įforminę.


[…]

ATS. Aš nemanau, kad kažkurie Seimo nariai dalyvavo „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimo ir pardavimo procese. Dėl tranzito perėmimo, tai, aišku, ten buvo įvairių dalyvavimų, o kuo baigėsi? Baigėsi tuo, kad padaryta buvo pataisa … (Kalba visi kartu) Bet čia daroma visiškai per kitur, čia buvo per ministeriją tvarkoma.

KL. Tarp kitko, Seimas, jūs patvirtinsit arba paneigsit, čia labai svarbu, dėl to geležinkelio, dėl tos pataisos norėta buvo kitaip, o Seimas padarė taip, kad jiems nesigavo per Seimą.


ATS. Niekas nesigavo. Turiu aš savo nuomonę ir žinau maždaug kaip, bet faktas yra tas, mes labai džiaugiamės. Faktas yra tas, kad buvo užkirstas kelias, nors kaip jie įvardina, tai yra laikina, nes jie viską gali atsukti atgal.


KL. Dėl tos sistemos, jūs pats paminėjote ir ačiū jums už tai, kad jūs sakote: aš jau vis tiek kalbu. Tai jeigu vis tiek kalbate, tai gal galite ir daugiau atskleisti VSD, Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros?


ATS. Matote, mes netyrėme VSD, mes neturime tokios teisės. Kas mus praeidinėdavo tiriant šitos įmonės veiklą ir jos akcijas. Mes netyrėme pačio Albino Januškos … (Negirdėti) ministerijos įtaka, kaip ir kur ir kas daroma, nes mes vis tiek būtume negavę leidimo. Jis iššaukia dar didesnę bėdą, bet mums pilnai užtenka daryti išvadas, ką mes pamatėme dabar. Jūs pagalvokite, jeigu ateina į generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas Užsienio reikalų ministerijoje dirbantis žmogus, kuris niekada nebuvo susidūręs su energetikos ir finansų kredito sektorium, ir jis paima šitą liniją kuruoti. Įdomu. Tuo pačiu metu A.Januška Užsienio reikalų ministerijoje organizuoja departamentą, kuris yra atsakingas už užsienio investicijas į energetikos sektorių, už energetikos sektoriaus nacionalinį saugumą ir dar kažkoks trečias. Viskas yra sulipę į vieną krūvą. Dar Trečiojoje valdyboje kada dirbau, aš negaliu dabar tvirtinti, nes tų dokumentų neprisimenu, bet ten yra byla, gana didelė, kelių metų tyrimo, būtent šitos pačios kompanijos, mes matydavome, kaip yra teikiami dokumentai pačiam Prezidentui ? kai kas akcentuojama taip, kai kas neakcentuojama, kai kas yra įdedama į stalčiuką. Tai yra formuojama nuomonė ne tokia ir to pačio Januškos. Bet šito aš dabar negaliu įrodyti, nes aš tik prisimenu…


[…]
KL.. Sakykite, mane domina, jūs sakėte, kad jūs Darbo partijos, kaip čia pasakyti, juodosios buhalterijos byloje esate daug nuveikęs. Jūsų skyriaus byla ir apdovanotas dėl to, gavote premiją.


ATS. Taip.


KL. Keletas dalykų. Vienas dalykas, ar buvo šitos bylos tyrimo metu kokių nors nesusipratimų su vadovybe, ar jūs teikėte pažymas, teikėte informaciją, kada susiformavo šita byla iki tokio momento, iki tokios galimybės, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą? Ar buvo kokių nors įtampų?


ATS. Apie juodąją buhalteriją, apie jos esamą vietą, apie 2005 m. pajamas, išlaidas, apie ofšorinių kompanijų finansavimą iš užsienio ir Europos Sąjungos pateikimo mes žinojome jau 2005 m. gruodžio mėnesį. Piktumas ėmė tai, kad mums neleido jo realizuoti normaliai.


KL. Kas neleido?


ATS. Suprantat, kaip neleidžia? Mes pateikiam informaciją, mes sakome vadovui, mes viską turime, reikia pradėti ikiteisminį šiuo atveju, mes žinome, kur kas yra. Reikia pradėti. Vadovas ateina, dar ne.


KL. Kas yra vadovas?

ATS. Viršininkas eidavo pas aukštesnius vadovus. O paskui, gegužės mėnesį, susijus su kažkokiom aplinkybėm, greitai, greitai, staiga reikėjo viską tada per savaitgalį paruošti ir pateikti prokuratūrai. Aš nežinau, čia buvo keista. Nes informacija pas mus buvo jau seniai.
[…]


KL. Pagal jūsų priėjimus, pagal jūsų galimybes, ar jūs turėjote pakankamą liudytojų bazę?

ATS. Įrodymų bazę mes turėjome pakankamą. Tai pirmas atsakymas. Juodoji buhalterija… Tai įplaukos, pagrindinės įplaukos į kasą, taip pavadinkime. Vienas kanalas yra neaiškios kilmės kapitalas, kurį nustatyti labai sunku, tik mes žinome keletą ofšorų, iš kur jie atėjo. Atėjo iki ofšorinės kompanijos į banko sąskaitą, ir iš ten neteisėtu būdu buvo išiminėjami ir vežami, arba grynais pinigais, arba per tą nelegalų bankelį, kurį … (Negirdėti) Šitą dalyką įrodyti yra labai sudėtinga ir labai sunku, nors praktiškai mums ir nelabai reikia, kad mes paprasčiausiai žinotume. Mums jau aišku tai, kad yra neaiškios kilmės kapitalas, mes atėjome iki to, kad tai yra tikriausiai pinigai, susiję su tuo pačiu „Gazpromu“ ir asmenimis, kurie dirba … (Neaiškiai kalba) Antras kanalas įplaukų į tą kasą tai yra grynai už, tas lietuviškai nuomilžis, „atkatas“ už Europos Sąjungos lėšas, už Europos Sąjungos lėšas. Įrodomoji bazė…

[…]
ATS. Mes turėjome pakankamai įrodomosios bazės, kadangi mes buvom 2005 m. gavę visą jų juodosios buhalterijos, ne juodosios, tos kasos įplaukas ir išplaukas, jau buvom nustatę šituos du kanalus. Ir pagal kelis epizodus Europos Sąjungos mes taip pat jau buvom nustatę, kad atskirai ikiteisminį tyrimą galima pradėti.

KL. Aš dėl ko klausiu. Sakote, jeigu nebuvo, tai mums svarbiausia nacionalinio saugumo prasme iš kur susiformavo ta, o antra, tai sprendimo priėmimo motyvacija. Nes pakankamai jau buvo parengta, nes jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas…


ATS. Taip.

KL. Aš noriu perklausti tą patį klausimą. Dėl sprendimo priėmimo laiko. Kas pasikeitė jūsų duomenų bazėje nuo to, kada jūs pasakėte, kad galima daryti, iki to laiko, kol vadovybė priėmė sprendimą daryti? Ir jūsų vertinimas, kodėl buvo laukiama ir kas paskatino greitai imtis sprendimo?


ATS. Man šitos priežastys nėra žinomos, paprasčiausiai aš visada turėdavau raminti savo pavaldinius, kurie dirba pagal šitą bylą, nes jauni vyrai nori greitai realizuoti, jie mato kaip teisininkai, kad jau įmanoma realizuoti. Aš nežinau šitos priežasties. Nežinau.

KL. Tai kodėl delsiama, o kas atsitiko, kad staiga buvo realizuota? Ar jūs turite kokių nors sąryšių su tuo, ką kalbėjote prieš tai, susijusių su bylom, susijusiom su „Dujotekana“, ar čia negalima tokių paralelių rasti?

ATS. Nelabai čia, čia daugiau buvo susiję tikriausiai su Seimo Pirmininko posto praradimu. Aš negaliu šito įrodyti, bet tikriausiai su Artūru Paulausku.


KL. Ar iš to galima teigti, kad derinama kažkaip, arba informacija irgi?


ATS. Tikriausiai taip, nes su Seimo Pirmininku tai derino. Nežinau, bet aš taip manau, nes daug įvykių sutampa, kurie rodo, kodėl taip greitai reikia iš karto realizuoti, o iki to nereikėjo.

KL. Tai kas tada buvo Seimo Pimininko?


KL. Leidimas Seimo Pirmininko…


[…]

KL. Yra parengta pažyma, kaip žiniasklaida paruošiama ir kaip ji vykdo užsakymus. Aš čia, aišku, dėčiau turbūt pagrindinius dienraščius mūsų ir aš įsivaizduoju, kad parengiama tai slepiasi vis tiek finansavimas, nes drąsios kalbos ar kas nors, tai čia nieko. Įdomu, ar jūs turite duomenų, kas finansuoja ir kokiomis sumomis?


ATS. Finansuoja „Dujotekana“, ypač šiuo metu tai pasireiškė, ir tas jo pokalbis su savo dabar nauja žmona, Stonio, kad jau mane visiškai užkniso, kadangi liksiu be kelnių, kadangi susitarimas yra iki tam tikro laikotarpio, o paskui viskas iš naujo, nes yra, matyt, kitos jėgos, kurios norėtų. Kitas dalykas, prestižas … (Negirdėti) Yra kalbama, yra … (Negirdėti) sutarties sudarymą 200, 400 tūkst., reklamų užsakymų. Mes paprasčiausiai šito neišskyrėme ir nežiūrėjome giliau, nes jeigu aš nukreipsiu savo pareigūnus į konkretaus fakto tyrimą, jie nematys viso proceso, mes negalime, nors ir matome, kad kažkas yra…

[…]

KL. Aš suprantu, čia tik tas vienas epizodas, čia gal labai daug būtų pasakoti. Bet ar jūs esate susidūrę savo darbe su Rusija susijusių verslo struktūrų įtaka Lietuvos žiniasklaidai?

ATS. Aš supratau. Rusijos verslo struktūrų, su kai kuriais jų atstovais, taip? Tai mes pavadinkime taip: Viktoras Uspaskichas taip, nes toje kasoje yra 1 mln. 800 tūkst. per metus sumokėta… „Respublikai“. Taip, mes tai fiksavom.

[…]


KL. Tai iš to, kas vyko paskutiniu metu, kokia jūsų išvada, ar jie galėjo tokius vertinimus apie tuos asmenis pateikti, net ir žinodami tokią informaciją? Ar tie vertinimai buvo pateikti ir jums susidarė įspūdis, kad jie tikrai apie tą jūsų visą tyrimą ir apie kai kurias išvadas nieko visiškai nežinojo?


ATS. Man labai sunku pasakyti. Pirmas dalykas, nustatytos tvarkos nėra, mes prieš tai pačioje pradžioje kalbėjome, kad ji privalėjo būti, visa informacija turėtų būti analizuojama, įvertinama ir kur čia dirbame, čia nedirbame, pasakyta, o vadovai būtinai turi būti informuojami. Aš nežinau, ar jie buvo supažindinti, ar nebuvo, bet kad galėtų būti supažindintas Prezidentas apie Kauno termofikacinę elektrinę arba apie A.Januškos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ akcijų pirkime ir pardavime, tuos dalykus, aš manau, kad ne. Aš manau, tai mano nuomonė, aš manau, kad nebuvo.

Aš manau, kad nebuvo. Aš nežinau, galbūt žodžiu sakė, bet aš neįsivaizduoju tokios situacijos, kad būtų. Atsiprašau, sistema labai paprasta, yra Prezidentūra, yra patarėjai, patarėjus Užsienio reikalų ministerijai ir saugumui skiria Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas, Dainius Dabašinskas ir Albinas Januška. Šie žmonės. Visa informacija, kuri turi patekti Prezidentui ant stalo ir būtų sprendžiami klausimai, eina per šituos žmones, per šitą filtrą. Kaip gali tokia informacija, kuri pati pakenktų šitiems asmenims, atsidurti čia, neįsivaizduoju.

KL. Tada papildomas klausimas. Bet mes žinome, kad prieš savaitę, kai jus jau nušalino ir buvo komisija, kai dirbo, tai generalinis direktorius buvo nuėjęs pas Prezidentą. Ir po to išėjo dekretas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

ATS. Aš galiu pasakyti Stonio žodžiais. Su Prezidentūra viskas yra pas mus gerai, su Užsienio reikalų ministerija dabartiniu metu yra dar geriau, negu buvo iki tol. Daugiau mes netyrėme, nežiūrėjome, kaip eina mūsų pačių, tų žmonių, Januškos arba mūsų pačių darbuotojų veiksmas… (Negirdėti) darbas, čia ne mūsų, neleistų mums niekas to atlikti…



KL. […]. Ar iš to, kas buvo viešuosiuose ryšiuose po to, jūs susidarėte įspūdį, kad generalinis direktorius kokiu nors būdu informavo apie tai, kas vyksta, kas čia tiriama, ar ne? Kitaip sakant, kokiu mastu generalinis direktorius dabar yra įsivėlęs į visą šitą, jau grupės nariu tapęs? Grubiai sakau.

ATS. Jūs tikriausiai … (Negirdėti) Aš sakau, mes netyrėme, jūs geriau už mane žinote, kas valdo Saugumo departamentą. Šitos kalbos, mes iš savo šaltinių, slaptų bendradarbių jau pradėjome gauti, ir kadangi man ministerijos priklauso, iš ministerijų gauti, kas ten pas jus darosi, kas valdo. Pasakymas vienas – Januška per savo žmones – Jurgelevičių ir Dabašinską. Pocius yra tik statytinis. […].

KL. Kadangi vis tiek jau mes perėjom per kai kurias institucijas, tai aš vis tiek negaliu nepaklausti, kadangi mūsų santykiai su Prezidentūra, kaip institucija, dabar ypatingi, tai vėlgi, atsiremiant į tuos Stonio žodžius, kad su Prezidentūra šiuo metu viskas gerai, o su URM’u dar geriau. Tai…

ATS. Dar geriau, negu buvo iki tol.

KL. Tai pirmiausia apie Prezidentūrą. VSD turi savo deleguotą atstovą poną Ladygą, taip?


ATS. Taip.

KL. Ar šitas žmogus VSD klausimais konsultuoja, išskyrus tuos atvejus, kai ateina Pocius, kai ateina Pocius, tai yra tarpininkas tarp Prezidentūros ir VSD?

ATS. Taip.

KL. Ar jūs gavote informacijos, operatyviniu ar kitu būdu, kad jis yra įtakojamas taip pat, kad jis nėra objektyvus, kad jis vykdo tik nurodymus?

ATS. Ne, mes informacijos negavome, bet mes ir taip žinome, kad jis pilnai yra priklausomas nuo Dainiaus Dabašinsko, nes yra jo viršininkas. Jo karjera, jo ateitis ir visa kita. Jis dažnai būna kabinete ir dabar ypač tariasi, kalbasi. Tik tiek, kad mes…

KL. Ir kitas dalykas, ar yra dar iš artimų patarėjų Prezidento aplinkoj žmonių, kurie galbūt tiesioginius ryšius turi su Stoniu arba Stonio per kitus asmenis yra įtakojami?

ATS. Viena labai įdomi savybė, aš nežinau, nes ten yra … (Negirdėti) buvęs žvalgybos darbuotojas …(Negirdėti) Stonys, dažniausiai stengiasi bendrauti per tarpininkus. Tarpininkas tiesiogiai bendrauja su A.Januška, tai praktiškai jie labai dažnai tariasi apie visokius dalykus, bet paskui visi veiksmai vyksta būtent per tarpininkus. Ir kitas dalykas, Prezidentūros, ypač patarėjų Prezidentūros ir ypač tų ryšių, kaip Januškos ir mūsų darbuotojų, mes netyrėme, nes mes negalime tirti šito, mes turime leidimą gauti.

KL. Supratau. Ir antras – URM’as.


KL. Atsiprašau, čia patikslinimas ar klausimų ratas?

KL. Patikslinimas. Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, kurie liko po Januškos, ar reikia suprasti, kad jis pasitraukdamas paliko naują tarpininką?

ATS. Aš nežinau, mes dabar neseniai fiksavom, kad jis išėjęs, nebūdamas pareigūnas diplomatinėje tarnyboje, buvo sprendžiamas klausimas vieno tokio iš Rusijos piliečio Jomino vizos gavimo dėl įvažiavimo į Airiją, to Jomino vaikai turi pilietybę ir ten gimę, žmona gali, bet jo pačio neleidžia įvažiuoti, aš nežinau kodėl. Šitas klausimas dabar truputį yra sustojęs, kadangi tas žmogus, kuris sprendė, yra išėjęs iš darbo. Bet buvo pasakyta taip: jis paskambins ambasadoriui Šidlauskui, kuris toliau tęs tą darbą. Vadinasi, jis dar įtaką turi. Tokia išvada.


… Čia Stonio pokalbis…


ATS. Taip, Stonio pokalbis.


KL. Aš trumpai. Jūs ten buvote užsiminęs dėl koalicijos formavimo. Gal tada trumpai įvertinkite…


ATS. Koalicijos formavime pagrinde buvo kalbama apie tai, kas kokiu taps ministru, kas taps Ministru Pirmininku. Derinimai buvo bandomi daryti per Ministrą Pirmininką, per tą naktinį … (Negirdėti) tarpininką Algirdo Brazausko, kad taptų būtent tokie žmonės, kokie reikalingi, ir pagrindiniuose kertiniuose postuose Ūkio ministerijos ir Susisiekimo ministerijos jie stengėsi įvairiais būdais, kad taptų jų žmonės. Toje pažymoje būtent apie tai yra…


KL. (Negirdėti) Dabartinė koalicija?


ATS. Vyriausybė.


KL. Ir tapo ar ne?


KL. Kieno žmonės?


ATS. Lojalūs…


KL. Kam?


ATS. „Dujotekanai“.


KL. Išeitų, kad lojalūs „Dujotekanos“ žmonės per Brazausko…


ATS. Per Brazauską buvo bandoma, kadangi…


KL. Palaukite, per tą dieninį naktinį, kaip jūs sakote.


ATS. Taip.


KL. Taip jūsų pavadintą, įtakoja dabartinį premjerą. Tokia grandinė yra?


ATS. Ne. Grandinė keitėsi, nes jūs už mane geriau žinote, kaip vyko koalicijos formavimas, vieną dieną taip, kitą dieną kitaip. Jie dirbo dvigubai daugiau, negu jūs formavime…


Per Brazauską buvo bandoma prašyti, kad žmogus iš tikrųjų yra didelės pagarbos simbolis, jo žodis daug ką reiškia, ir prašoma, kad užtartų vieną kitą žmogų Ministras Pirmininkas, bet buvo kalbama ne apie Kirkilą. Gerai. Jisai bendrauja dabartiniu metu su ūkio ministru Navicku per Staponkienę arba tiesiogiai kartais, turi tam… Aš negaliu pasakyti, kad buvo padaryta įtaka ir tos įtakos metu gautas kažkoks produktas, jiems naudingas, Lietuvai žalingas, kadangi dar to produkto nėra. „Rytų skirstomųjų tinklų“ privatizavimas yra vienas iš stambiausių projektų, kurie bus…


Šiuo atveju mes matome tai, kad yra derinami kai kurie klausimai dėl vicepirmininko, viceministro, dėl kitų klausimų, yra derinami…
[…]

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Visiems laikams praleista proga: tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų (213)

Kiekvienų metų sandūroje norima tikėtis, kad kiti metai bus geresni ir visi rodikliai kitais...

Už lietuvių pamėgtus niekučius iš Kinijos teks susimokėti kur kas brangiau (252)

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio...

Kaip išvengti ligas atnešančio blogojo cholesterolio: Kurpienė įvardijo palankius ir žalingus produktus (34)

Tikriausiai tai, kad cholesterolis sukelia daug ir sunkių ligų, kartoti nebereikia. Tačiau retai...

Tyrimas: euro zonos veiksmai nieko gero neatneš (9)

Didesnės euro zonos išlaidos neprives prie tvariai aukštesnės infliacijos, rodo naujas tyrimas,...

Klaipėdoje rasto senai mirusio kūdikio istorija tęsiasi: motina ir jos sugyventinis rasti Kretingos rajone (6)

Sekmadienį policija pranešė apie kraupų radinį Klaipėdoje - kūdikio lavonėlį. Pranešama, kad...

Atviras Aro Vėberio interviu po grupės išsiskyrimo: jaučiuosi išduotas, todėl tokie santykiai neturi ateities

Po legendinės grupės „Naktinės personos“ išsiskyrimo Aras Vėberis jaučiasi išduotas ir...

Turistų akivaizdoje – besiveržiantis ugnikalnis, yra aukų prieš pat išsiveržimą po kraterio dugną vaikščiojo žmonės (1)

Naujojoje Zelandijoje įvykęs Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pirmadienį pareikalavo...

Beprotiška JAV kariuomenės užgaida – nori superkareivių kiborgų: ekspertai įspėja, kad tam nesame pasiruošę (53)

Superkareiviai kiborgai , patobulinti naujausiais bioinžinerijos ir kitų mokslo šakų atradimais,...