Nuo praėjusių metų spalio 19 dienos Seimo sprendimu laikinosios tyrimo komisijos statusą įgijęs NSGK, vadovaujamas „valstiečio“ Vytauto Bako, tyrė asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Parlamentinis tyrimas buvo pradėtas, atsižvelgiant į NSGK pagrindu praėjusių metų pavasarį dirbusios specialiosios komisijos, tyrusios tuometinio socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovais, sukauptą informaciją.
Jis taip pat apėmė galimų neskaidrių verslo įtakų politikams nagrinėjimą, 2017 metų rudenį teisėsaugininkams pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, įsipainiojusiems į vadinamąją koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.
Netikėtumas: tyrėjų dėmesys teko kitai įmonei
Vykstant NSGK darbui, viešojoje erdvėje didžiausias dėmesys teko būtent koncernui „MG Baltic“, kurio veikimo aplinkybės atsiskleidė tiek nuo 2016 metų vykdyto teisėsaugininkų tyrimo metu, tiek į viešumą patekus Valstybės saugumo departamento (VSD) komitetui teiktai išslaptintai informacijai.
Apie „MG Baltic“ kalbama ir NSGK išvadoje teikiamuose siūlymuose. Čia nurodoma, kad Vyriausybei bei Generalinei prokuratūrai rekomenduojama atlikti valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ su koncerno „MG Baltic“ valdoma įmone „Mitnija“ 2009-2013 metais sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą.
NSGK išvadose nurodoma, kad veikdami pagal sukurtą poveikio „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei schemą, koncerno „MG Baltic“ atstovai užtikrino savo valdomai „Mitnijai“ ilgalaikį sėkmingą dalyvavimą valstybinės bendrovės konkursuose.
Veikdama kartu su bendrove „Kauno tiltai“ ir kitomis partnerėmis, „Mitnija“ 2009-2013 metais laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų už milijardą litų (maždaug 290 mln. eurų) – tai sudarė apie 10 proc. visų šios valstybinės įmonės pirkimų.
Tačiau išvadose teikiamuose siūlymuose Vyriausybei bei Generalinei prokuratūrai skamba dar griežtesnio pobūdžio pavedimas, turintis paliesti kitą verslo grupę – „Vilniaus prekybą“ (buvusią „VP Market“), kuriai šis tyrimas pakvipo piniginėmis sankcijomis.
Finansiniai nemalonumai „Vilniaus prekybai“ gresia dėl dalyvavimo strateginio investuotojo „Leo LT“ kūrimo projekte, tuo metu socialdemokratų Vyriausybės pradėtame įgyvendinti 2007 metais, tačiau rengtame maždaug nuo 2003-ųjų.
DELFI primena, kad bendrovėje „Leo LT“, kartu su valstybine „Lietuvos energija“ bei skirstomųjų tinklų įmone „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST), pozicija buvo numatyta ir privačiam kapitalui – „Vilniaus prekybai“ (buvusi „VP Market“), per jos akcininkų įkurtą „NDX energiją“. Pastaroji dar 2003 metais buvo nupirkusi „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST).
Gegužės pradžioje į viešumą patekusioje VSD informacijoje skelbta, kad rengiantis įgyvendinti „Leo LT“ projektą, kilo konfliktas tarp „Vilniaus prekybos“ savininkų ir koncerno „MG Baltic“ vadovų. Iki tol šių verslo grupių santykiai buvę „kolegiški“, tačiau situacija esą pasikeitė po VST privatizavimo. Esą „Vilniaus prekybai“ paskelbus apie planus įsigyti ir RST, kurių privatizavime ketino dalyvauti „MG Baltic“, pastarojo koncerno vadovai aktyviai prisidėjo prie pasipriešinimo „Leo LT“ steigimui.
Po 2008 metų Seimo rinkimą į valdžią atėjusiems konservatoriams apsisprendus ardyti „Leo LT“, valstybė privatiems investuotojams išmokėjo 680 mln. litų (197 mln. eurų) kompensaciją už valstybei perleistas VST akcijas.
Po to naujiesiems VST savininkams atlikus šio turto vertinimą pagal rinkos kainą, įmonės vertė pakilo iki 2,35 mlrd. litų (681,16 mln. eurų), tai yra, keturis kartus. Vadovaudamiesi pakeistu įstatymu, VST ir tuo metu valstybės valdytos RST akcininkai 2004–2007 metais išsimokėjo 926,5 mln. litų (268,5 mln. eurų) dividendų.
NSGK pabrėžė, kad „Leo LT“ projektas buvo įgyvendinamas neskaidriai, o „Vilniaus prekybos“ akcininkai ir vadovai, siekdami jame dalyvauti ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvoje energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus. Taip pat, pasinaudodama esmine įtaka šalies mažmeninės prekybos bei kituose ūkio sektoriuose, „Vilniaus prekyba“ siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas.
Dėl šių priežasčių NSGK siūlo, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, iš naujo įvertinti, ar, kuriant nacionalinio investuotojo bendrovę, nebuvo padaryta nusikalstama veikla ir žala Lietuvos valstybei, o jei taip – imtis priemonių jai atlyginti. Komiteto nuomone, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo steigiant „Leo LT“ yra tikslinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veikla.
Tai, kokią žalą valstybė patyrė steigiant „Leo LT“, įvertinti ketinama prašyti Vyriausybės bei Seimo Energetikos komisijos. Šių institucijų taip pat turėtų būti prašoma imtis priemonių, kad žala būtų atlyginta.
Apie „MG Baltic“ poveikį partijoms – be pavardžių
Informacija, NSGK išvadose teikiama apie koncerną „MG Baltic“, laukiantį birželio 7-ąją prasidėsiančio teismo, didžiąja dalimi aprėpia duomenis, pateiktus VSD pažymoje, tačiau čia neminimos konkrečių politikų pavardės, įvardintos saugumiečių.
Dokumente konstatuojama, kad dar 2002 metais „MG Baltic“ parengė savo veiklos strategiją, kurios pagrindiniais tikslais buvo įvardintas siekis sumažinti valstybės valdžios, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį koncerno veiklai, sukurti ir palaikyti glaudžius ryšius su valdžios atstovais, gaunant informaciją iš Seimo ir Vyriausybės ir pan.
Šiai strategijai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, įtraukiant juos įvairiais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, siekiant papirkti, manipuliuojant informacija visuomenės informavimo priemonėse. Daugeliu atveju buvo panaudojamos „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės.
Nurodoma, kad siekiant išplėsti „MG Baltic“ įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose, buvo bandoma išstumti Vilniuje veikusią įmonių grupę „Rubicon group“, palaikiusią santykius su valdžioje sostinėje buvusia Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Dėl to siekta paveikti kai kuriuos liberalcentristus, kad jie kurtų naują, „MG Baltic“ interesus atitinkančią partiją.
Išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ pasisekė įgyvendinti politinį „projektą“ – įsteigti naują liberalų partiją Liberalų sąjūdį (LS), kuriai koncernas galėjo daryti įtaką. 2016 metais, prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus korupcinių ryšių tyrimą, koncernas ieškojo būdų išlaikyti įtaką šioje partijoje.
Išvadose taip pat teigiama, kad 2007 metais „MG Baltic“ darė poveikį kandidatams į Vilniaus miesto tarybą, protegavo tam tikrus asmenis užimti atsakingas pareigas. Partijos ir asmenys išvadose nenurodomi, anksčiau žiniasklaidoje minėta, kad tai galėjęs būti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) priklausęs Algirdas Paleckis.
Nurodoma, kad 2009 metais koncernas dalyvavo procesuose, susijusiuose su tuo metu valdančiojoje daugumoje buvusios Tautos prisikėlimo partijos skilimu, taip pat siekė pritraukti dalį „prisikėlimiečių“ į LS, bandė daryti įtaką Seimo pirmininko rinkimams.
2017 metais „MG Baltic“, anot NSGK išvadų, dalyvavo procesuose, susijusiuose su LSDP pirmininko rinkimais ir šios partijos skilimu, taip pat siekė paveikti partijos vidines diskusijas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime.
Konstatuojama, kad veikdamas per LS, „MG Baltic“ mažiau nei per 10 metų tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis, platus verslo interesų spektras, įtakingos žiniasklaidos grupės kontrolė, artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms bei ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus, naudingus verslo plėtrai.
Siekė paveikti politikus ir valdininkus
Tyrėjai skelbia, kad 2010 metų sausį tuometinis švietimo ir mokslo ministras liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius paprašė R. Kurlianskio pagalbos, kad nebūtų priimtas Seime svarstytas nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuriuo norėta prašyti išaiškinimo, ar kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Veikti, kaip nurodoma, bandyta per buvusį Tautos prisikėlimo partijos atstovą Aleksandrą Sacharuką, tuo metu vadovavusį frakcijai „Viena Lietuva“. R. Kurlianskis esą prašė, kad ši frakcija nepritartų kreipimuisi, o už tai žadėjo išspręsti A. Sacharukui svarbius klausimus. Kaip žinia, šiam politikui grėsė apkalta dėl to, kad Seimo posėdžio metu panaudojo tuo metu po Aziją keliavusio frakcijos kolegos Lino Karaliaus parlamentaro pažymėjimą ir balsavo šio vardu.
Po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį padėkojęs A. Sacharukui.
Taip pat nurodoma, kad 2006 metais „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, norėdamas užsitikrinti palankų teniso komplekso finansavimo modelį siekė paveikti vieną iš LSDP lyderių Gediminą Kirkilą, galbūt grasindamas neigiamomis publikacijomis žinaisklaidoje.
Rūpintasi kompleksu, kurio statybos vienas iniciatorių buvo „MG Baltic“ valdoma bendrovė „Teniso pasaulis“, o darbus atliko „Mitnija“. Koncernas esą norėjo, kad projektas būtų statomas valstybės pinigais, nors tam nepritarė Finansų ministerija.
Išvadose nurodoma, kad teikdamas paaiškinimus NSGK, G. Kirkilas tvirtino, jog D. Mockus į jį kreipėsi kaip į „tenisą žaidžiantį Vyriausybės narį“. Politikas tvirtino, kad projektas buvo reikalingas visuomenei, o jis pats siekė, kad jo projektas būtų įgyvendinamas laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
Teigiama, kad „MG Baltic“ atstovai 2007-2014 metais protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską, kuris pats išreiškė norą bendradarbiauti su koncerno vadovais. R. Kurliankio nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie šiam valdininkui nepalankius asmenis ir institucijas, ir stabdoma jam nepalanki informacija.
Pasikeitus VMI vadovui, bendradarbiavimas tęsėsi su postą užėmusiu Dainoru Bradausku. 2015 metais prasidėjus „VP Market“ akcininkų ginčams ir kilus įtarimams dėl jų mokesčių vengimo, „VP Market“ grupės vadovai prašė „MG Baltic“ pagalbos ir galimybės pasinaudoti jo įtaka VMI bei valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.
2015 metų rugpjūčio 28 dieną, kaip nurodoma, tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui, buvo organizuotas R. Kurlianskio ir D. Bradausko susitikimas, kuriame buvo aptariami VMI atliekamos „VP Market“ grupės veiklo mokestinės analizės rezultatai. Komiteto surinkti duomenys rodo, kad „MG Baltic“, pasinaudodama ryšiais VMI, padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijoną eurų.
„Komiteto, nuomone, tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl minėtų aplinkybių, surinktą medžiagą, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su „MG Baltic“, ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas „Vilniaus prekybai“ apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas bei atlyginta valstybei padaryta žala“, – nurodoma išvadose.
Bandė paveikti kontrolierius ir pareigūnus
NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje (LRTK), 2013 metais jos pirmininku tapus Edmundui Vaitiekūnui. Su juo buvo palaikomi neformalūs ryšiai, gaunama vidinė LRTK informacija – taip siekta, kad koncerno žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą.
Neformalius santykius „MG Baltic“, kaip teigiama išvadose, palaikė ir su tuometiniu Konkurencijos tarybos nariu Elonu Šatu. Per jį 2014 metais esą siekta daryti įtaką Tarybos sprendimams, susijusiems su bendrovės „Alita“ akcijų pardavimu „MG Baltic“ įmonei „Mineraliniai vandenys“.
Siekdami stiprinti savo įtaką teisėsaugos institucijose, koncerno atstovai rinko informaciją apie jose vykstančius procesus, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais.
Kai kurie pareigūnai, baigę darbą teisėsaugos institucijose, būdavo įdarbinami „MG Baltic“ įmonėse: taip koncerno darbuotojais tapo buvęs „Interpolo“ nacionalinio biuro Lietuvoje vadovas Aurelijus Rackevičius, buvęs FNTT Vilniaus apskrities padalinio vadovas Nerijus Zulonas, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.
NSGK nurodo, kad bendraudamas su N. Zulonu, R. Kurlianskis siekė iš jo gauti įslaptintos informacijos.
Rašoma, kad T. Dapkus palaikė nuolatinį kontaktą su tuometiniu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu Raimondu Petrausku, kuris teikdavo informaciją apie situaciją šioje institucijoje, už tai būdavo informuojamas apie rengiamas publikacijas.
Išvadų projekte teigiama, jog 2015 metų spalį įvykusiame „MG Baltic“ prezidento D. Mockaus susitikime su prokuroru dar dirbusiu R. Jancevičiumi koncerno vadovas siekė paveikti prokuratūros sprendimus, susijusius su „MG Valda“ vystytu nekilnojamojo turto projektu „Užupio krantinės“, mat dėl statybų aukštingumo protestuojami Užupio bendruomenė kreipėsi į teisėsaugininkus. Vėliau žiniasklaida pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą, atsisakė kreiptis į teismą dėl šio statybų projekto teisėtumo.
Liudydamas NSGK T. Dapkus teigė, kad į viešumą patekusioje VSD pažymoje teikta informacija yra jo šmeižimas.
Duomenys apie verslo grupių paramą partijoms
NSGK nagrinėjo ir kitų verslo grupių sąsajas su politikais. Išvadose nurodoma, kad nors iki 2012 metų galiojęs politinių partijų finansavimo įstatymas leido juridiniams asmenims remti partijas (paskui jis buvo pakeistas, atsižvelgiant į galimą politikų priklausomybę nuo tokių aukų bei siekiant skatinti partijas ir politikus labiau konkuruoti idėjomis), būta atvejų, kai interesų grupės partijas finansavo apeidamos numatytas maksimalias leistinas aukų ribas, paramą teikiant per įvairias tarpusavyje susijusias įmones ir organizacijas.
Nurodoma, kad 2006-2011 metais tam tikros verslo grupės per susijusius juridinius asmenis rėmė įvairias partijas ir kandidatus.
Taip, pavyzdžiui, Bronislovo Lubio vadovautas koncernas „Achemos grupė“ minimu laikotarpiu partijoms bei kandidatams skyrė 1,164 mln. litų (daugiau kaip 337 tūkst. eurų). Kitos šio koncerno bendrovės, pavyzdžiui, AB „Achema“, tuo pačiu metu politinei paramai skyrė 853 tūkst. litų (247 tūkst. eurų), „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ – 573 tūkst. litų (166 tūkst. eurų).
Išvadose teigiama, jog buvo atvejų, kai juridiniai asmenys rėmė tik su jomis siejamas partijas ar kandidatus. Taip su Viktoru Uspaskichu sietas koncernas „Vikonda“ rėmė tik šio verslininko įkurtą Darbo partiją bei jos kandidatus.
NSGK nurodo gavęs duomenų, kad iki 2012 metų galioję įstatymai leido partijas ir politikus finansuoti Lietuvoje registruotoms bendrovėms, savo veikla, jos pobūdžiu ar kapitalo kilme susijusioms su kitose valstybėse įsteigtais ir galbūt grėsmę Lietuvos interesams keliančiais subjektais.
Pavyzdžiui, prieš 2004 metų Seimo rinkimus Darbo partiją, taip pat kitas partijas ir kandidatus finansavo su „Petrochemical holding“/ „Baltic holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės. Šį holdingą sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galbūt susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje „Petrochemikal holding“/ „Baltic holding“ grupės interesams (pirmiausiai naftos chemijos srityje, taip pat ir Am „Mažeikių nafta“ atveju, kada „Baltic holding“ pretendavo į jos valdymą) daugiausia atstovavo darbo partijai vadovavęs V. Uspaskichas“, – nurodoma išvadose.
Taip pat pabrėžiama, kad su minėtais holdingais susijusi bendrovė „Nemuno bangos grupė“ (vėliau reorganizuota į „Neo group“ bei „NB Europe“) 2004 metais po 21 tūkst. litų (6 tūkst. eurų) skyrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovams Andriui Kubiliui, Rimantui Dagiui ir kitiems.
Komitetas skelbia turintis duomenų, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tarpininkė „Dujotekana“ vien 2004 metais įvairioms partijoms finansuoti išleido daugiau kaip pusę milijono litų (156 tūkst. eurų). DELFI primena, kad šios įmonės veiklą nagrinėjo 2006 metais vadinamąjį VSD skandalą tyręs tuometinis NSGK, vadovautas Algimanto Matulevičiaus, tačiau savo išvadose jos neminėjo, nes informacija, susijusi su „Dujotekana“, buvo įvardinta kaip slapta, todėl negalima skelbti viešose išvadose.
Dabar NSGK nurodo, kad 2004 metais tiesiogiai ar per susijusią įmonę po 37,5 tūkst. litų (kiek daugiau kaip 10 tūkst. eurų) skyrė LSDP, TS-LKD, Naujajai sąjungai (NS), Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. 50 tūkst. litų (15 tūkst. eurų) atiteko Kazimiros Prunskienės vadovautai Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, o jos lyderei – dar 30 tūkst. litų (beveik 10 tūkst. eurų). Net 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) buvo skirta tuo metu NS priklausiusiai Vilijai Blinkevičiūtei.
2006-2011 metais „Dujotekana“ skyrė 57,5 tūkst. litų (16,7 tūkst. eurų) Pilietinės demokratijos partijai, vadovautai Viktoro Muntiano bei A. Matulevičiaus, rėmė su politikais susijusias viešąsias įstaigas, finansavo žiniasklaidos priemones.
„Nustatyti atvejai, susiję tiek su teisės aktų pažeidimais, tiek su neskaidriu pasinaudojimu galimomis „apsimestinėmis“ rėmimo formomis, tačiau visi atvejai sudarė galimybes atskiriems politikams ar politinėms partijoms įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus politikus ar politines partijas, taip pat galimybes teisėtiems ar neteisėtiems jų rėmėjams daryti neteisėtą įtaką ar poveikį priimamiems sprendimams ir politiniams procesams“, – skelbiama išvadose.