Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimui dėl politikų ir verslo santykių pasiekus finišą, pasigirsta abejonių, ar teisėsaugininkų tyrėjams teikta medžiaga padės pasiekti žadėtą apsivalymą.
Tomas Dapkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Neteisėtą įtaką politikams, politiniams procesams bei valstybės institucijoms tyrusios Seimo NSGK darbą prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš savaitę pavadino selektyviu ir esą naudingu tik dabartiniams valdantiesiems.

Jų lyderis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis, savo ruožtu, prakalbo apie tai, kad NSGK išvados tebus tarpinės, o tyrimą reikėtų tęsti toliau.

Kol kas viešojoje erdvėje daugiausiai diskusijų verda apie kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusį koncerną „MG Baltic“. Ši verslo struktūra minima ir Seimo NSGK pasiekusioje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje: joje, remiantis daugiau kaip dešimtmetį vykdytos stebėsenos rezultatais, teikiama informacija apie „MG Baltic“ santykius su politikais, pirmiausia – kaltinimų korupcijos byloje taip pat sulaukusiu Liberalų sąjūdžiu, tačiau randama užuominų ir į kitas šiuo metu veikiančias politines organizacijas, valdininkus, teisėsaugininkus ir kitus.

„Pažymose matyti „poezija“. Pavyzdžiui, teiginiai, kad „MG Baltic“ sukūrė Liberalų sąjūdį, kad jį visiškai kontroliavo, sunkiai pagrindžiami. Manau, VSD parengė „pasakojimą“, sudėdamas medžiagą be kokio nors ypatingo patikrinimo, ir nusiuntė NSGK. Komitetas turėjo tą medžiagą paimti ir kartu su kitų institucijų teikiama informacija tirti bei, geriausiu atveju, pateikti rekomendacijas, į ką reikėtų labiau atkreipti dėmesį.

O dabar jie ketina šią medžiagą paskelbti. Vadinasi, ką jie gavo iš VSD, paskaitys ir paleis tiesiai į viešumą. Nors nemanau, kad toks buvo tų pažymų tikslas“, – apie šią situaciją kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Kęstutis Girnius.

DELFI siūlo prisiminti, kas paskatino NSGK tyrimą ir kokie duomenys apie jį buvo skelbiami.

Pažymos pasipylė bylai atsidūrus teisme

Įgaliojimus NSGK atlikti tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams Seimas suteikė praėjusių metų spalio 19 dieną.

Siūlymas, kurį savo parašais parėmė 46 parlamentarai, tarp jų – ir opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, gimė tų metų vasarą, NSGK nagrinėjant tuometinio socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovais.

Jau tada NSGK pirmininkas V. Bakas kalbėjo, kad M. Basčio veiklos tyrimas leido atskleisti tik politinės korupcijos „ledkalnio viršūnę“. 2017 metų rudenį teisėsaugininkams pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, įsipainiojusiems į vadinamąją koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, NSGK ėmėsi plataus galimų neskaidrių verslo įtakų politikams tyrimo.

Vytautas Bakas
Vytautas Bakas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šis darbas vyko be didesnio rezonanso, kol šių metų kovo viduryje „MG Baltic“ politinės korupcijos byla nebuvo perduota teismui. Tai 108 tomų byla, kurioje vien kaltinamasis aktas sudaro 450 puslapių, o baudžiamojon atsakomybėn yra patraukti trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG Baltic“ ir penki fiziniai asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių.

Netrukus po to „Lietuvos rytas“ paviešino kaltinimų sulaukusio buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą su prezidente D. Grybauskaite. Elektroniniai laiškai, kurių autentiškumo šalies vadovė pareiškė negalinti patvirtinti, atskleidė ne pačius gražiausius politikos užkulisius.

Valdantieji net prabilo apie šalies vadovės veiklos tyrimą, tačiau vadinamąjį laiškų skandalą netrukus užtemdė į viešumą gegužės pradžioje patekusi išslaptinta VSD informacija, skirta Seimo NSGK bei valstybės vadovams.

Pagrindiniai VSD informacijos akcentai:

Ilgalaikę veiklos strategiją turėjęs koncernas „MG Baltic“ siekė įtakos bent dešimtyje iš 14 ministerijų: Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų bei Žemės ūkio.

Įtaką šioms institucijoms siekta daryti per koncerno iniciatyva 2006 metais sukurtą ir pilnai kontroliuojamą Liberalų sąjūdį.

Fiksuoti bandymai daryti įtaką Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP):

2005 m. bandymai paveikti socialdemokratus, kad prisidėtų Seime kuriant tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko, sieto su „Rubicon group“, veiklos tyrimo komisiją;

2006 m. bandymai per premjerą Gediminą Kirkilą užtikrinti Europos Sąjungos ir biudžeto paramą teniso aikštyno statybai Vilniuje;

nuo 2007 m. fiksuoti kontaktai su tuometiniu LSDP nariu Algirdu Paleckiu ir siekis, kad jis užimtų Vilniaus mero postą;

2017 m. bandymai paveikti LSDP pirmininko rinkimus, kad jų nelaimėtų Gintautas Paluckas;

Koncerno bandymai daryti įtaką 2008 metais į valdžią atėjusiai Tautos prisikėlimo partijai ir jos vadovui Arūnui Valinskui.

Koncerno bandymai daryti įtaką TS-LKD ir jos tuometiniam vadovui Andriui Kubiliui.

„MG Baltic“ veikė per pavaldžios LNK žurnalistą Tomą Dapkų.

„MG Baltic“ siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą tarp aukšto rango teisėjų.

„MG Baltic“ siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą tarp aukšto rango prokurorų.

„MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ santykiai:

2006-2007 m. fiksuota kova dėl energetikos projektų, kuriant „Leo LT“;

bendradarbiavimas nuo 2015 m.

Kaip DELFI sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, po to, kai NSGK skirta VSD informacija pasirodė viešumoje, galimi keli komiteto atlikto tyrimo vertinimo scenarijai.

„Pirmasis būtų, kad jau viskas pasakyta, ir vargu, ar ką nors naujo sužinosime; antrasis – galbūt pateikta kažkas naujo, bet tikrai ne tiek, kiek tikėtasi. Pirminis scenarijus, kad išvados turėtų sukrėsti visą politinę sistemą, lieka praeityje. Lūkesčiai yra sumažėję“, – sakė politologas.

Tačiau, pasak A. Krupavičiaus, tikimybė, kad NSGK tyrimo tąsa gali būti labiau apčiuopiama, nei anksčiau veikusių panašių komisijų darbo rezultatai, yra didesnė.

„Į tą pelkę jau gerokai įbrista, todėl sakyti, kad nieko nebeatsitiks, jau būtų sunku. Be to, reikia atsiminti, kad „MG Baltic“ byla yra teisme, tad vienokie ar kitokie sprendimai turės būti priimti“, – aiškino jis.

Pastabos sutampa su tyrimo medžiaga

Iš tiesų dalis informacijos, kuri šiuo metu aptinkama VSD pažymoje, anksčiau į viešumą buvo prasprūdusi kaip korupcijos bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai leidžia manyti, kad NSGK disponuoja ir tam tikra informacija, kuri yra „MG Baltic“ bei susijusių partijų ir politikų bylą nagrinėsiančio teismo veiklos dalis.

2016-ųjų spalį viešumoje pasirodė žinios apie naujus „MG Baltic“ bylos tyrėjų įtarimus vienam pagrindinių šios istorijos „herojų“ – tuometiniam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Generalinė prokuratūra gavo duomenų, jog šis verslininkas bandė paveikti jo įtakoje esančius politikus, kad šie aktyviai veiktų svarstant kandidatus į generalinio prokuroro postą.

Kaip žinia, tuo metu Seimas atmetė net du prezidentės teiktus kandidatus į generalinius prokurorus – iš pradžių, po pasirodžiusios kritiškos T. Dapkaus informacijos, neįtiko Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, paskui Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė. Palaimintas buvo tik trečiasis kandidatas – Evaldas Pašilis.

Šį pavasarį „Lietuvos rytui“ paviešinus E. Masiulio ir prezidentės D. Grybauskaitės elektroninį susirašinėjimą, įspūdis, kad generalinio prokuroro skyrimas iš tiesų galėjo būti „MG Baltic“ akiratyje, tiks stiprėja. Anot paskelbtų laiškų ištraukų, D. Grybauskaitė rašė E. Masiuliui, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie E. Pašilį, todėl politikui buvo pasiūlyta „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Tų pačių 2016-ųjų spalį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad dėl sveikatos problemų pasitraukęs tuometinis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius per vieną dieną apsisprendė priimti pasiūlymą ir tapti vienu koncerno „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu.

Tuo metu žurnalistų klausiamas, ar iki įsidarbindamas koncerne, jis pažinojo „MG Baltic“ vadovus, R. Jancevičius tvirtino, kad vienintelis žmogus, kurį pažinojo, buvo koncerno prezidentas D. Mockus.

„Absoliučiai jokių dalykinių ryšių nebuvo. Tiesiog jis vienoj byloje metų 15 ar 17 atgal, buvo mėginama jį apkaltinti nepagrįstai, kad jis yra prisidėjęs prie Arūno Grigo (2000 metais mirusio verslininko, D.Mockaus jaunystės bičiulio – red.) mirties, o paskui paaiškėjo, kad Grigas mirė natūralia mirtimi, širdies infarktas. Tai yra niuansai. Daugiau jokių ryšių nebuvo“, – tvirtino eksprokuroras.

Prieš kelias savaites į viešumoje patekusioje VSD informacijoje nurodoma, kad R. Jancevičius glaudžiai bendradarbiavo su „MG Baltic“, padėjo koncernui siekti savo tikslų, aptarinėjo Generalinės prokuratūros vadovybę. Buvęs prokuroras BNS sakė, kad VSD teiginiai apie jo bendradarbiavimą su koncernu yra absurdiški, ir tikino su D. Mockumi iki darbo „MG Baltic“ susitikęs tris kartus.

Informacija apie koncernų santykius – byloje

2016-ųjų gegužės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė dar viena intriguojanti informacija: BNS, remdamasi savo šaltinių žiniomis, pranešė, kad teisėsauga galimos politikų ir koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje atliko kratas ir didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovės Dianos Dominienės darbo vietoje ir namuose.

2017 metų sausį pasirodė kita su šia tema susijusi informacija: paskelbta, kad finansų ministras Vilius Šapoka atleido tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovą Dainorą Bradauską, nustačius, kad VMI vadovas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui teikė informaciją apie „Vilniaus prekybos“ mokestinius patikrinimus, ši informacija buvo naudinga šioms dviem verslo grupėms.

Tik prieš kelias savaites, į viešumą patekus Seimo NSGK adresuotai VSD informacijai, paaiškėjo, kad „Vilniaus prekyba“ taip pat buvo teisėsaugininkų dėmesio centre. Pirmiausia – dėl konflikto su „MG Baltic“, dalinantis įtaka šalies energetikoje, kuriant „Leo LT“, o vėliau, maždaug 2015 metais, dėl atsinaujinusių santykių, siekiant suremti pečius dėl galimų mokestinių patikrinimų.

Kaip skelbė DELFI, 2015 metais, kilus skandalui dėl „Vilniaus prekybos“ galbūt nesumokėtų mokesčių, ši grupė siekė užsitikrinti „MG Baltic“ palaikymą. Pastarosios grupės atstovas R. Kurlianskis bendravo su D. Bradausku, taip pat su juo sutarė, kad apie „Vilniaus prekybos“ mokestinės analizės metu gautus rezultatus bus informuota ir D. Dominienė, bet tai bus padaryta per jį.

VSD informacija taip pat atskleidė, jog Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl „Vilniaus prekybos“ ir N. Numavičiaus veiklos, grupė toliau naudojosi „MG Baltic“ paslaugomis.

Per šio koncerno valdomas žiniasklaidos priemones esą buvo skleidžiama neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, o „Vilniaus prekyba“ atsilygindavo, suteikdama dideles nuolaidas „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose.

Pakvipo politine kova

Nors 2016 metų pavasarį prasidėjus „MG Baltic“ bylos tyrimui buvo skelbiama, kad slapta klausytis R. Kurlianskio pokalbių bei atlikti kitus operatyvinius veiksmus Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja leidimą suteikė 2015 metų rugsėjį, dabar aiškėja, kad VSD susijusias įmones bei asmenis stebėjo daugiau kaip 10 metų.

Algis Krupavičius
Algis Krupavičius
© Asmeninis archyvas

K. Girnius DELFI teigė, kad nors pastaruoju metu viešumą pasiekė tikrai daug VSD medžiagos, bet iki šiol tikrai nežinoma, kiek ji patikima.

„Tarkime, klausomasi keliolikos minučių pokalbio, o iškerpami tik trys patys „riebiausi“ sakiniai. Ar juos gali vertinti pagal tai, kaip jie įtalpinti pažymoje, ar vis dėlto turi žinoti platesnį kontekstą? Jeigu kalbama, kad „MG Baltic“ turėjo tokią didelę įtaką ir teisėsaugai, ir žiniasklaidai, ir politikams, tyrimai turėjo būti vykdomi ne tik E. Masiulio, R. Kurliankio ar dar vos kelių kitų asmenų atžvilgiu. Jeigu tik tiek turima medžiagos kaltinimams, tai pasakymas, kad kažkas gresia nacionaliniams interesams, yra tik dramatiškas išsireiškimas“, – aiškino jis.

Mokslininkas svarstė, kad tokia informacija, kaip pateikiama dabar, gali būti bandoma manipuliuoti.

„Ir man įdomu, kaip tai atsilieps rinkimų metu, kas bus kaltinamas pagal šitas pažymas. Neabejoju, jog kažkam bus sakoma, esą jis buvo Dariaus Mockaus kišenėje, nors tam žmogui net byla neiškelta, jis nebuvo pakviestas net nuodugnesnei apklausai“, – kalbėjo K. Girnius.

Apie tai, kad NSGK tyrimo metu sukaupta medžiaga gali tapti politinės kovos įrankiu, kalbėjo ir A. Krupavičius. Tačiau jis abejojo, ar gali pasikartoti anksčiau stebėti procesai, kai politinių bylų nagrinėjimai tarp rinkimų tarsi nuslopdavo, o prieš pat rinkimus vėl suintensyvėdavo.

„Visuomenė ir bent dalis sisteminės politikos veikėjų nori kažkokių rezultatų. Pirmiausia, tuo suinteresuota LVŽS ir jos lyderis R. Karbauskis, kurie vargu ar norės rezultatų po kelerių metų. Kitas dalykas, ir prezidento rinkimų kampanijos kontekste LVŽS kandidatui koks nors apčiuopiamesnis rezultatas būtų labiau palankus nei nepalankus“, – sakė politologas.

Jis neabejojo, kad paaiškėjusi informacija ir toliau kurstys politinį chaosą, nes „sisteminė“ Lietuvos politika yra gilioje duobėje.

„Gerų išeičių iš susiklosčiusios situacijos artimiausioje perspektyvoje nėra. Matyt, jei kalbame apie apsivalymą, naujų vektorių brėžimas ir visuomenės sąmonėje, ir politikos lauke bus susijęs pirmiausia su prezidento rinkimams. Labai tikėtina, kad dabartinė situacija atveria kelią ir suteikia daugiau galimybių vienam ar kitam nesisteminiam kandidatui, kurie galėtų atsirasti“, – tvirtino A. Krupavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (18)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (59)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (247)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Atkakliose 1006 km lenktynėse Palangoje – trigubas „Porsche“ triumfas ir rekordas (52)

Šeštadienį Palangoje vyko didžiausias lenktynių festivalis Rytų Europoje – „Aurum 1006 km...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (100)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebina įspūdingas cirko šou su Donatu Montvydu: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (32)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (4)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Palangoje skamba vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: žiauriai jaudinuosi, vos gaudau kvapą (29)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyksta „Aurum 1006 km“ lenktynės,...

Užsiima seksu su klientais, tačiau nėra prostitutė (16)

Kendra Holliday padeda žmonėms išspręsti jų seksualines problemas ir patobulinti seksualinį...

DELFI eksperimentas Palangoje atskleidė tikrąją situaciją: nepilnamečių tėvai turėtų sunerimti rezultatai šokiruoja (131)

Prieš pusę metų pradėjo galioti įstatymas, kuris numato, kad alkoholį vartoti gali asmenys nuo...