NSGK posėdyje analizuota, kas ir kiek informacijos buvo gavęs V. Pranckietis, su kuo jis dalinosi informacija.

„2018 m. sausio 19 d. gavau papildomai slaptą raštą, kurios informacijos atskleisti negalėčiau. O su šituo raštu supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas (…) leidimas dirbti su slapta informacija. Tada informavau frakcijos seniūnę (turima mintyje tuometinė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščionių šeimų sąjungos frakcijos seniūnė) apie tai, kad ji negalės atlikti siūlomų komisijos pirmininko pavaduotojos pareigų, kad reikės ieškoti kito žmogaus. Trečiasis – (tuometinis) NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, su kuriuo aptariau šią informaciją“, – sakė V. Pranckietis.

NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas klausė, ką Seimo pirmininkas suprato iš gauto rašto, ir ar jam nekilo minčių, kad aplinkybės yra identiškos kaip ir Mindaugo Basčio atveju.

„Kad turėčiau daugiau informacijos, kreipiausi į VSD. M. Basčio atveju to nedariau, nes informacija buvo aiški ir taip. O dėl I. Rozovos paprašiau papildomos informacijos, kurią gavau vasario 23 d. Mano pareiga buvo suteikti arba nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija. (…) Mano veiksmai buvo lygiai tokie patys kaip ir M. Basčio atveju, tik vienas veiksmas papildomas – kad aš paprašiau suteikti papildomos informacijos“, – sakė V. Pranckietis.

Jis priminė, kad ir M. Basčio atveju jis nebuvo tas asmuo, kuris paviešino raštą, o iniciatyvos tuomet ėmėsi NSGK.

„Raštai teikiami pagal poreikį. I. Rozovos atveju aptarėme su NSGK pirmininku, kokie galėtų būti papildomi veiksmai“, – sakė V. Pranckietis, atkreipdamas dėmesį, kad ji nebuvo valdančiojoje koalicijoje, neužėmė svarbių pareigų.

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas paminėjo, kad vasario 23 d. VSD raštas buvo adresuotas ne tik Seimo pirmininkui, bet ir NSGK.

„Aš norėjau, kad NSGK gautų informaciją, kad ta informacija atsirastų ir NSGK, kad nebūtų uždaryta vieno žmogaus galvoje“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Klausė, ar nejautė politinio spaudimo

NSGK priklausantis TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis užduodamas klausimą priminė, kad egzistuoja ne tik teisinis, bet ir moralinis imperatyvas ir politiko atsakomybė ir pareiga sužiūrėti tokius dalykus.

„Atkreipiu dėmesį, kad mes lyginiame M. Basčio ir ponios Rozovos atvejus. Jie turi vieną reikšmingą skirtumą, kuris, mano nuomone, gal nebuvo labai aiškiai pasakytas. Ponas Bastys bendradarbiavo su žmogumi, kuris yra buvęs žvalgybų atstovas, Lietuvos pilietis, jeigu aš neklystu. Tuo tarpu ponia Rozova bendradarbiavo su žmogumi, kuris yra esamas žvalgybų atstovas, ir ta informacija, man atrodo, dramatiškai atskiria tuos du atvejus. Jeigu pirmuoju atveju mes matėme tikrai atsakingus žingsnius, arba bent siekė moralesnės politikos ir išsivalymo Seime. Antru atveju, mes matėme šiokį tokį susitaikymą su situacija.

Man dabar kyla klausimas, mes matėme LLRA frakciją, kuri dvejus metus nuosekliai palaikė valdančiąją daugumą įvairiuose balsavimuose. (…) Gerbiamas pirmininke, ar Jums nesusidarė įspūdis, kad išviešinant ponios Rozovos atvejį, atiduodant jį Seimo diskusijai, grėstų galimybė prarasti LLRA balsus (...)? “, - klausė G. Landsbergis, klausdamas, ar nebuvo tuo klausimu politinio pasitarimo su R. Karbauskiu, S. Skverneliu.

Seimo pirmininkas sakė, kad tas asmuo, su kuriuo bendravo I. Rozova, tuo metu buvo akredituotas diplomatas Lietuvoje, ambasados žmogus.

„Ji bendravo lyg ir 2012 m. , tai buvo prieš pusantros kadencijos. Diskusijos jokios su koalicija nebuvo. Aš negalėjau diskutuoti, nes informacija pradžioje buvo pateikta konfidenciali“, - sakė V. Pranckietis.

Nemano, kad turėjo galimybių išduoti valstybę

NSGK narys iš LLRA-KŠS Michal Mackevič klausė Seimo pirmininko nuomonės, ar ir jis mano, kad jau galima daryti išvadas, kad I. Rozova yra neištikima, ar jis mato išdavystę.

„Gal pasakysiu labai retoriškai – neturėjo, ką išduoti, tai net nebuvo sąlygų ką nors padaryti, nes, pagal tai, kokia informacija ji disponavo, tai nebuvo niekaip su valstybe susiję. (…) Rusų aljansas, rusų ambasada, mes čia galime vertinti, kaip nori. Tai yra akredituota ambasada Lietuvoje, dirbanti čia, dar nebuvo ir 2014 m. karo Ukrainoje. Viskas dar buvo prieš, ir reakcijos tuo metu buvo kitokios “, - kalbėjo V. Pranckietis, primindamas, kad ankstesnėje kadencijoje I. Rozova leidimą dirbti su įslaptinta informacija turėjo.

Tokį pasisakymą posėdyje NSGK konservatoriai palydėjo emocingais atodūsiais.

Pranckiečiui kyla klausimų

Po daugiau kaip valandos trukusios apklausos Seimo pirmininkas sakė, kad laikas jam greitai prabėgo.

„Klausimai – įdomūs, tikslingi. Manau, kad atsakymai turbūt bus visiems aiškūs, ir komisija turės atsakyti ir pati sau, kodėl šitas veiksmas vyksta ilgai, kodėl jis nesibaigia iki šiol, kam to reikia, ir ką mes turėtume veikti tokiais atvejais, kai vyksta tokie dalykai“, - sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, egzistuoja tam tikrų netikslumų, pavyzdžiui, dėl to, kas gali paviešinti raštą.

„Gavome raštą, jūs paprašėte. Kai paprašėte, atidaviau, bet po to aš nežinau, ar autorius tuo patenkintas. Turėtų būti reglamentuota, kad tas, kas rašo raštą, turėtų pasakyti, ar galima viešinti, jeigu informacija – ir be grifo. Tai yra jo nuosavybė“, - sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas pripažino, kad jaučiasi kaltas, kad su dokumentais susipažino 15-18 dienų vėliau po to, kai jie atėjo į Seimą.

„Tikrai, niekada nesusipažįstame su slaptais dokumentais tą pačią dieną, kai jie ateina, nes jie susikaupia. Tada mums skambina, sako, kad „ateikite“. Tada, kai galime, tada skaitome. Jų yra nemažai“, - sakė V. Pranckietis.

Sako, kad NSGK turėjo užtektinai informacijos

Po posėdžio Seimo pirmininkas patikslino, kad antrasis VSD raštas buvo skirtas ir NSGK komitetui. Jo teigimu, nuo pirmojo iki antrojo rašto praėjo 10 dienų.

„Kodėl komiteto nariai neskaitė pusę ar pusantrų metų to rašto, o paskaitė tik po to, kai nutiko kažkokie įvykiai Sakartvele?“, - retoriškai klausė V. Pranckietis.

Pasak Seimo pirmininko, ta informaciją, kurią jis buvo gavęs prieš tai, ir kurią vėliau gavo NSGK nariai, buvo beveik analogiška.

Posėdyje jis sakė, kad dar prieš tai apie gautą informaciją jis buvo kalbėjęs su V. Baku ir R. Tamašuniene. Po posėdžio žurnalistams jis patikslino, kad tuo metu jis tik juos informavo, kad I. Rozovai rekomenduojama nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija.

„Per dešimt dienų jie visi (NSGK) gavo tą informaciją“, - paklaustas, ar buvo papasakotos aplinkybės, kodėl teikiamos tokios rekomendacijos, atsakė V. Pranckietis.

Buvę Seimo pirmininkai neatvyko

Į posėdį buvo kviečiami ir dar trys buvę Seimo pirmininkai, kurie šias pareigas ėjo nuo 2009 m. Loreta Graužinienė atsisakė liudyti. Ji komitetą informavo, kad nelabai, ką atsimena, o, jeigu turi kažkokios informacijos, negalės jos pateikti šiam komitetui.

Vydas Gedvilas atsiprašė, kad negalės atvykti, ir sakė, kad ketina liudyti kitame posėdyje. Irena Degutienė susirgo, bet irgi pažadėjo duoti parodymus. Arūno Valinsko komitetas nematė prasmės apklausti.

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija,priminė BNS.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.