Dėl to kitų metų biudžete bus prašoma skirti daugiau lėšų nei kelerius pastaruosius metus.
Pasak A. Paulausko, sunkmečiu finansavimas diplomatinių atstovybių saugumui buvo sumažintas keletą kartų: jei anksčiau buvo skiriami milijonai, tai dabar – vos keli tūkstančiai.
Pasak jo, daugelis pastatų nėra pritaikyti ambasadų darbui, juose įsikūrusios kitos įstaigos ar net gyventojai, taigi pirma reikia pasirūpinti ne ryšio sistemomis, o pačių pastatų saugumu.
Tai, kad Lietuvos ambasadose nėra visiškai saugu, pripažįsta ir VSD vadovas Gediminas Grina.
„Mes iš praktikos žinome, kad tai nėra saugu. Tam ir yra vykdomas tas profilaktinis darbas: diplomatams aiškiname, kad jų darbas yra pavojingas, kad jie yra stebimi ir turi būt atsargūs. Jokio stebuklo nepasakysim, kokios ambasados mums labiausiai rūpi. Ne NATO valstybėse“, – sako G. Grina.
Pripažįstama, kad situaciją galėtų pakeisti didesnis finansavimas. NSGK vadovas žada, kad prieš biudžeto formavimą Vyriausybės bus prašoma skirti daugiau pinigų.
„Tai, kas nesusiję su didelėm investicijom, taip pat galima pataisyti. Kalbu apie darbo su jautria informacija kultūrą. (...) Kibernetinis saugumas yra didžiulė šių dienų grėsmė ir prilygsta fizinėms karinėms grėsmėms“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apie Lietuvos ambasadų saugumą pradėta kalbėti po diplomatinio skandalo, kai buvo paviešinti dviejų Vengrijoje ir Azerbaidžane dirbančių ambasadorių pokalbiai. Netrukus prezidentė pasirašė dekretą Artūrą Žurauską ir Renatą Jušką atšaukti iš ambasadorių pareigų.
Saugumo vadovas teigia, kad nustatyti, kas diplomatų pokalbius įrašinėjo, neįmanoma, o pokalbius į internetą patalpinusieji „Youtube“ vartotojai – realiai neegzistuojantys asmenys.