Ir nors už vieną nekilnojamojo turto sandorį notarai gali uždirbti iki 5 tūkst. eurų, pabrėžiama, kad šiuo metu notarų atlyginimai yra vieni mažiausių Europoje.
Vilniečiai LNK žinios pasakojo, kad notarų paslaugų jiems prireikia dėl įvairių priežasčių ir pripažino, kad jų paslaugos – labai brangios.
„Žiauriai brangoka, už kiekvieną popierėlį – keli šimtai“, – teigė vilnietė. „Vienas popieriukas – dvylika ar penkiolika eurų. Buvau nustebusi“, – teigė kita kalbinta moteris.
„Pats procesas gana greitai vyksta, tai manau, kad galėtų būti ir pigiau“, – tvirtino dar viena praeivė.
Teisingumo ministerija, diskutuodama su notarų bendruomene, verslo ir kitais atstovais, ketina per tris mėnesius pateikti siūlymus dėl notarų paslaugų įkainių mažinimo.
Esą jų veiklos reguliavimas nekeistas jau daug metų, o įkainiams trūksta pagrįstumo.
„Mes matome tendencijas, žmonės skundžiasi. Mūsų darbotvarkėje tokie klausimai yra ir aš privalau juos vykdyti“, – teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Notarų rūmai palaiko ministro iniciatyvą. Notarų atlyginimai neperskaičiuoti daugiau kaip dvidešimt metų, todėl nauja tvarka įpareigotų juos peržvelgti.
Dabar notarai vidutiniškai per mėnesį uždirba 1,5-5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai, kaip teigia LNK žinios, vis tiek yra vieni mažiausių Europos sąjungoje.
„Beveik visose srityse notaro įkainis yra pats mažiausias, – kalbėjo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. – Bet svarbiausia, kad notarų įkainis, kuris bus nustatytas, atitiks įstatymo reikalavimus ir į tai bus atsižvelgta.“
Ministras Elvinas Jankevičius tikina, kad pertvarka padėtų sukurti optimalų notariato tinklą ir nustatyti aiškesnę kainodarą.
Dabar testamento tvirtinimas gali kainuoti iki 24 eurų, vedybų sutartys – iki 87, o nekilnojamojo turto sandoriai – ir 5 tūkstančius eurų.
„Kalbant apie pakankamai didelius turto perleidimo įkainius, jie galėtų mažėti, galbūt mainais į mažesnį notarų skaičių. Taip pat norėtumėme įvesti kuo daugiau modernesnių paslaugų“, – teigė ministras, pridurdamas, kad kai kurios paslaugos galėtų būti atliekamos elektroninėje erdvėje, nuotoliniu būdu.
Prognozuoti, kaip keisis įkainiai, M. Stračkaitis nepanoro, tačiau teigė, kad „jei kažkas pigs, tai kažkas brangs ir ne vieną, ir ne du kartus“.
Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas LNK žinioms teigė, kad reikia pasverti ir tai, kad notaras turi išlaikyti savo biurą, tai pat mokėti atlyginimus ir savo darbuotojams. „Turi būti tam tikras balansas surastas“, – teigė Seimo narys.
Lietuvoje yra 252 notarai, užpernai notarų pajamos siekė 26 mln. eurų.
DELFI primena, kad dėl didelių notarų ir antstolių įkainių kalbos kildavo ir prieš kelerius metus. Iki 2012 metų antstolių ir notarų įkainius nustatydavo Teisingumo ir Finansų ministerijos. Tačiau 2012 metais dalis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių parengė įstatymo pataisas, kuriomis valdininkai nebegalės reguliuoti šių įstaigų paslaugų kainų, o jas tvirtins tik gavę Antstolių ir Notarų rūmų pritarimą.
Naujose Antstolių ir Notariato įstatymų pataisose tuo metu atsirado nuostata, kad vykdymo išlaidos turės būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis prieš septynerius metus tikino, kad tvirtinant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, notaro atlyginimo skaičiavimo sistema turėtų būti nustatoma procentine išraiška.
„Didėjant sandorio vertei, didėja notaro atsakomybė. Tvirtindamas didelės vertės sandorius notaras tampa ypač finansiškai pažeidžiamas, nes nesėkmės atveju rizikuoja visu savo ir savo šeimos turtu. Pavyzdžiui, notaras, tvirtindamas nekilnojamojo turto, kurio vertė 1 mln. litų, sandorį, rizikuoja 900 tūkst. litų suma. 100 tūkst. litų padengtų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nes esant mažiausiai notaro klaidai, būtent tokios sumos žalos atlyginimą jis turėtų sumokėti iš savo asmeninių lėšų“, – teigė M.Stračkaitis.