Apie tai Baltijos šalių žurnalistus informavo Norvegijos Vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministrė Solveig Horne.
Susitikime su žurnalistais S. Horne sakė žinanti apie Baltijos šalyse sklindančią kritiką norvegiškai vaiko gerovės sistemai. „Vyriausybė tai priėmė labai rimtai, mums svarbu, kad turėtume vaikų gerovės sistemą, paremtą žmonių pasitikėjimu. Man, kaip vaikų teisių ministrei, svarbu, kad visi vaikai Norvegijoje turėtų teisę į priežiūrą ir apsaugą, nepaisant tautybės ar gyventojo statuso“, – tvirtino S. Horne,
Pasak S. Horne, Norvegija savo įstatymuose remiasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Dėl to šalyje labai svarbios vaiko teisės: teisė kalbėti ir būti išgirstam. „Tai, kas vyksta šeimose, nėra privatus reikalas. Mums svarbu, kad žmonės, auginantys vaikus, jais rūpintųsi, su jais kalbėtųsi, matytų vaikus, kuriems reikia apsaugos“, – aiškino S. Horne.
Atvykėliams paaiškins, kokias teises turi vaikai
S. Horne gynė norvegišką vaiko gerovės sistemą ir aiškino, kad svarbiausias darbas su vaikais vyksta savivaldybėse, kuriose veikia „Barnevernet“ padaliniai. Ji aiškino, kad didžiausias „Barnevernet“ atliekamas darbas – pagalba šeimoms, kuri taikoma 70 proc. visų įsikišimo į šeimą atvejų. Į šią pagalbą įeina tėvystės programa, galimybė skirti vietą vaikų darželyje, finansinė parama.
S. Horne svarstė, kodėl „Barnevernet“ sulaukia kritikos užsienio žiniasklaidoje.
„Tam tikrais atvejais matome, kad „Barnevernet“ į šeimą atėjo per anksti, tačiau taip pat turime atvejų, kai „Barnevernet“ atėjo į šeimą per vėlai. Būdama parlamento nare, dirbau šiuo klausimu ir žinau, kaip nelengva: kalbėjau su tėvais, kurie pikti, susierzinę dėl „Barnevernet“, tačiau taip pat sutikau vaikų, kurie sakė: kodėl neatėjote anksčiau, kur visą tą laiką buvote“, – aiškino politikė.
Pasak ministrės, Vyriausybei svarbu stiprinti prevenciją ir ankstyvą įsikišimą į šeimas. Jos nuomone, tėvai galėtų daugiau mokytis, kaip būti gerais tėvais.
Ministrė aiškino reaguojanti į išsakomas pastabas: atsakingas vaikų gerovės tarnyboms nurodė imtis tyrimo, ar imigrantų šeimos Norvegijoje nėra traktuojamos kitaip nei norvegų šeimos. Taip pat rengiami studentai, kurie turės žinių dirbant su tautinėmis mažumomis. Dirbti su atvykėliais bus mokomi ir „Barnevernet“ darbuotojai.
Taip pat nuspręsta informaciją apie „Barnevernet“ specialioje interneto svetainėje skelbti įvairiomis užsienio kalbomis. Imigrantus ruošiamasi supažindinti su vaikų ir šeimos teisėmis, Norvegijos visuomene. Šiuo metu kursus apie tėvystę ir šeimą Norvegijoje veda „Caritas“.
Taip pat Norvegijos parlamentas pritarė tam, kad į vietos įstatymus būtų inkorporuota Hagos konvencija. Tai leis daugiau „Barnevernet“ bendradarbiauti su užsienio šalimis: būtent dėl nenoro kalbėti su užsienio valstybėmis Norvegija yra itin kritikuojama. „Pavyzdžiui, jei turime problemų su šeima iš Čekijos, ir „Barnevernet“ vaikui ieško globėjų, jie galės kontaktuoti su kolegomis Čekijoje ir žiūrėti, ar ten galima rasti globėjus ar institucinę globą“, – žadėjo ministrė.
Nebendradarbiausi su „Barnevernet“ – neteksi vaiko
„Norvegijoje uždrausta mušti vaiką. Kartais mes turime mokyti šeimas, ką daryti, kad vaiko nereikėtų mušti – dalis to nežino. Aš pati buvau susitikusi su mamomis iš Afrikos, jos aiškino, kad bėgo nuo karo ir pavojų, atvyko į Norvegiją tam, kad pasaugotų vaiką, o norvegų „Barnevernet“ sako, kad nesame geros mamos, nes mušame vaikus. Mums reikia mokyti, kad vaikas būtų auginamas be smurto“, – kalbėjo S. Horne.
Pasak S. Horne, „Barnevernet“ taip pat gali daryti klaidų, tačiau daugiausias gero gerus darbus vaikams. „Mums svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su „Barnevernet“. Tėvai turi suprasti, kad „Barnevernet“ skirta jiems padėti. Tačiau kartais tėvai sako, kad jiems nereikia pagalbos. Štai praėjusią savaitę parlamente svarstytas įstatymas, kad jei tėvai atsisako priimti „Barnevernet“ pagalbą, tarnyba gali nuspręsti paimti vaiką“, – aiškino ministrė.
Politikės manymu, dalies imigrantų problemas lemia informacijos trūkumas: jie nežino, kad į vaiko teises Norvegijoje žiūrima rimtai, nežino, kad negalima mušti vaiko. „Jei tėvai kovoja tarpusavyje, jei vaikai auga šeimoje, kurioje daug konfliktų – tyrimai rodo, kad tai pavojinga vaikams“, – aiškina pašnekovė.
Norvegijoje veikianti sistema erzina tūlą lietuvį: čia vaiką globoti gali ir homoseksualios poros. Pasak S. Horne, LGBT žmonės taip pat gali būti geri įtėviai. Vaikai į homoseksualias šeimas patenka, kad mažiau jų augtų institucijose.
S. Horne atkreipė dėmesį, kad daugiau problemų kyla ne su atvykėlių iš Baltijos šalių šeimomis, o su imigrantais iš Afrikos.
