Kauno technologijos universitete (KTU) lankęsis Nobelio taikos premijos laureatas Anilas Markandya susitikime su universiteto bendruomene priminė: už globalinį atšilimą esame atsakingi visi, ne tik didžiosios pasaulio valstybės.

„Norime to ar ne, bet tai paveiks visų ateitį“, − savaitraščiui sakė garbus svečias.

Pripažintas autoritetas

Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų. Kembridžo universitetas mokslininką yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje.

Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius buvo vienas pagrindinių trečiosios ir ketvirtosios Klimato kaitos pokyčių ataskaitų, kurias rengia tarpvyriausybinė darbo grupės dėl klimato pokyčių, autorių. Ketvirtoji ataskaita 2007 m. buvo įvertinta Nobelio taikos premija, kurią jis pasidalijo su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

A.Markandya yra daugelio knygų apie žaliąją ekonomiką autorius. Daugiausia profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika.

Gerovė nebūtinai džiugina

Pakistane gimęs mokslininkas susitikime su KTU studentais ir mokslininkais kalbėjo apie tvariosios plėtros svarbą šiuolaikiniame pasaulyje (tvarioji plėtra tenkina dabarties poreikius, nepakenkdama ateities kartų galimybėms patenkinti savuosius).

„Gera žinia − daugėja priemonių, skirtų aplinkai gerinti. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse jau veikia 400 šią sritį reguliuojančių teisės aktų. Jie kuriami ir besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje.

Tačiau stebime mažesnę pažangą žalingų subsidijų srityje. Energijos subsidijoms pasaulyje 2007 metais buvo skiriama 215 mlrd. JAV dolerių, o 2008 metais − jau 557 mlrd.“ − sakė A.Markandya.
Profesorius pažymėjo, kad visuomenės gerovė dažnai vertinama pagal BVP (bendrojo vidaus produkto) lygį, tačiau ji neatspindi visko. „Pavyzdžiui, palyginus atskirų šalių BVP su laimės indeksu, matome, kad šie rodikliai dažnai skiriasi. Vokietijos BVP 1973−1999 m. vis augo, tačiau žmonių laimės pojūtis nesikeitė. Čilės BVP rodiklis nėra aukštas, bet žmonės šioje šalyje laimingi“, − sakė A.Markandya.

Remiantis laimės indeksu, lietuviai nesijaučia laimingi. „Sunku atsakyti, kodėl taip yra. Galbūt esate melancholikai? Didžiojoje Britanijoje valdantys konservatoriai, kurie paprastai nesiima jokių naujovių, prabilo, kad reikėtų atlikti tyrimus, kodėl viename regione žmonės yra laimingesni nei kitur. Manau, kad panašių skirtumų būtų rasta ir jūsų šalyje“, − svarstė jis.

Pasaulyje mažėja skurdas

Anot pašnekovo, oro kokybė pasaulyje gerėja, tačiau ne visur: Kinijoje, Indijoje tarša toliau didėja. „Lietuvoje upių vanduo švarus, tačiau kitose šalyse tai yra didžiulė problema“, − teigė A.Markandya.
Per pastaruosius 30 metų pasaulyje sumažėjo žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių: nuo 52 proc. 1980 m. iki 25 proc. šiandien.

Ar Lietuva pasivys JAV?

Profesorius kėlė klausimą, ar ilgalaikis ekonomikos augimas yra įmanomas. „Juk žmonių populiacija auga tik pastaruosius 200 metų“, − pažymėjo jis.

A.Markandya taip pat palygino Pietų Korėjos, Japonijos, Kinijos, JAV ir Lietuvos plėtros duomenis. Minėtų Azijos šalių ekonomika (vertinant BVP vienam gyventojui) augo vidutiniškai 2−3,3 proc. per metus. JAV ekonomika 1720−2010 m. augo vidutiniškai 1,2 proc. per metus, Lietuvos ekonomika 1974−2010 metais – po 1 proc. per metus. „Jei norite pasivyti JAV, jums reikėtų šiek tiek pagerinti šį rodiklį“, − pusiau juokais sakė profesorius.

Anot jo, ekonomikos augimas labai svarbus, nes tai leidžia sukurti daugiau priemonių aplinkai saugoti. Svečias pažymėjo, kad anglies dvideginio aplinkoje sumažėtų, jei politikai šiuo klausimu imtųsi veiksmų.

Atsakydamas į klausimą apie šių dienų masinę imigraciją į Europą, A.Markandya teigė, kad ši imigracija skurdo problemos neišspręs. „Europa, kurioje gyvena 500 milijonų žmonių, nesunkiai susitvarkys su keliais šimtais tūkstančių pabėgėlių. Daugiau rūpesčių atsiras, sprendžiant socialinius klausimus“, − teigė jis.

Apokalipsė nėra fantastika

A.Markandya įsitikinęs, kad kiekvieną dieną vis daugiau žmonių suvokia faktą, jog mūsų klimatas keičiasi. „Jis tampa nenuspėjamas − sulaukiame daug ekstremalių reiškinių: potvynių, uraganų. Be abejo, klimatas ir pasaulis kiekvienais metais vis labiau šyla“, − sakė svečias.

Anot jo, sunku pasakyti, kas atsitiktų, jei visiškai nesirūpintume savo aplinka. „Tyrimai rodo, kad jei visai nesirūpintume gamtosauga, šio šimtmečio pabaigoje temperatūra visoje planetoje pakiltų 4 laipsniais. Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Jei temperatūra pakiltų 4 laipsniais, tai būtų katastrofa mūsų civilizacijai.

Tie keli laipsniai – tik vienas galimas scenarijus, mūsų gali laukti ir blogesnė lemtis. Juk pasaulinė temperatūra gali pakilti dar daugiau...

Anilas Markandya
Anilas Markandya
© "Savaitraštis Kaunui" nuotr.

Deja, mes šitų dalykų nežinome. Jei nesiimsime jokių veiksmų, galime sulaukti apokalipsės“, − perspėjo mokslininkas.

Išsigelbėjimas – ekologiškas transportas

A.Markandya pastebi, kad kiekvienas gali prisidėti mažinant klimato atšilimą. „Visi turime vadinamąjį savo anglies dioksido biudžetą. Tai − leidžiamas į aplinką išmesti šios medžiagos kiekis, kad temperatūra pakiltų ne daugiau nei 2 laipsniais.

Šiandien internete yra daugybė programų, kurios nustato, koks yra tavo anglies dioksido pėdsakas. Galime jį sumažinti daugybe būdų. Svarbiausia – rinktis alternatyvų, ekologišką transportą.
Antrasis pagal svarbumą rodiklis – namų šildymas. Pasaulyje vis dar yra gausybė neefektyviai šildomų namų“, − atkreipė dėmesį mokslininkas.

Jis pripažino, kad pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria mokslininkai, – visuomenę nėra lengva įtikinti savo darbo rezultatais.

„Be abejo, yra žmonių, neigiančių klimato atšilimą. Pavyzdžiui, naftos gavybos atstovai, kuriems tokios teorijos yra parankios. Tačiau pažvelkime į istoriją – Galilėjus sakė, kad Žemė nėra pasaulio ašis, kad ji sukasi aplink Saulę. Tačiau prabėgo daugybė metų, kol žmonės priėmė šią teoriją. Mokslininkams prireikia daug laiko visuomenei įtikinti“, − sakė A.Markandya.

KTU „Santakos“ slėnyje viešėjo A.Markandya, 2007 metais apdovanotas Nobelio taikos premija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (5)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (17)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (3)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (72)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (68)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (21)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (128)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (189)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (161)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...