Tokias išvadas padarė Švedijos Lundo universiteto Europos studijų centro magistrė Anna Olsson, magistro darbe tyrusi, kaip ir ką Švedijos žiniasklaida rašo apie Lietuvą.
– Kodėl nusprendėte analizuoti, ką švedų žiniasklaida rašo apie Lietuvą?
– 2012 m. rudenį stažavausi Švedijos ambasadoje Vilniuje. Tai buvo mano magistro studijų dalis. Tai buvo įdomi patirtis ir nusprendžiau, kad likusį pusmetį, kuris skirtas magistrinio darbo rašymui, skirsiu domėjimuisi Lietuva. Magistrinio darbo idėja daugiausia gimė iš klausimų ir komentarų, kurių iš draugų sulaukiau atvykusi į Vilnių, pavyzdžiui, „Vilnius? Baltijos miestas, taip?“ Buvo smalsu pasidomėti, kas Švedijoje kalbama apie Lietuvą ir kodėl.
Žiniasklaida – svarbus veiksnys šalies įvaizdžio formavime. Tirdama Švedijos žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvą, aprašomas istorijas, nagrinėjau, kokios temos pateikiamos švedų skaitytojams.
– Kokiomis su Lietuva susijusiomis temomis daugiausia rašo Švedijos žiniasklaida?Kaip apibūdintumėte Lietuvos įvaizdį Švedijos žiniasklaidoje?
Šias dešimt istorijų galima sutraukti į tris pagrindinius naratyvus, susijusius su Lietuvos vieta nematerialiame Europos žemėlapyje, kaip kad ją pristato Švedijos žiniasklaida: Lietuva kaip Vakarų ar Šiaurės Europos dalis, Lietuva kaip posovietinė Rytų Europa ir Lietuva kaip Baltijos ar Baltijos jūros regiono valstybė.
Minėtieji naratyvai pristato tiek teigiamus, tiek neigiamus lietuviams taikomus stereotipus, kurie arba paneigiami, arba patvirtinami. Dažnai pabrėžiami Lietuvą ir Švediją siejantys bendrumai, taip pat akcentuojama Lietuvos kaip Baltijos šalies tapatybė bei narystė Europos Sąjungoje. Lietuviai Švedijos žiniasklaidoje vaizduojami kaip drąsūs, tikri kovotojai už laisvę, krepšinio didvyriai, atsakingi, disciplinuoti ir darbštūs.
Spartus Baltijos šalių ekonomikos augimas ir finansų krizės suvaldymas pateikiami kaip įspūdį darantys, stulbinantys ir sektinu pavyzdžiu įvardijami pasiekimai. Šiame kontekste Baltijos šalys, kaip ir pati Švedija, priskiriamos Šiaurės Europai ir supriešinamos su Pietų Europa. Lietuva taip pat priskiriama ir Vakarų Europai – šiame kontekste ji pateikiama kaip kontrastas Baltarusijai. Švedijos žiniasklaida Lietuvą vaizduoja ir kaip demokratinę šalį, puikią kaimynę Europoje – tikrą priešingybę totalitarinei Baltarusijai.
Keli naratyvai perteikia ir nuoširdžią „nuostabą“, jog Lietuva tokia „moderni“ ir teigiama valstybė. Keliuose naujienų straipsniuose išryškinami neigiami stereotipai apie lietuvius, tačiau vėliau jie paneigiami. Štai vienas pavyzdys: „Vilnius – pilkas, skurdus ir pilnas nusikaltėlių? Ne, labiau suklysti nebegalima!”. Lietuva taip pat įvardijama kaip viena iš savo veido neturinčių Baltijos valstybių. Šalis tam tikra prasme vis dar nenusikračiusi nusikalstamumo šleifo – ypač tai pabrėžiama kalbant apie prekybą žmonėmis, vagystes ir prekybą narkotikais. Tačiau patys lietuviai žiniasklaidoje pristatomi ne vien tik kaip nusikaltėliai ar aukos.
– Lietuvos žiniasklaida dažniau pastebi ne tokias malonias švedų publikacijas apie Lietuvą. Kokias Lietuvos problemas labiausiai keliamos Švedijoje?
– Dažnai akcentuojamas efektyvus Švedijos ir Lietuvos policijos bendradarbiavimas. Švedijos žiniasklaidos kontekste Lietuvai taip pat kol kas nepavyksta atsiriboti nuo skurdo, emigracijos ir socialinės atskirties diskursų. Šias temas gvildenantys straipsniai, ypač didesnės apimties, dažnai skatina lietuviams jausti užuojautą.
Nors daugumoje pasakojimų Lietuva aprašoma pozityviai ar neutraliai, teigti, jog ši taisyklė galioja visiems apie šią šalį Švedijos žiniasklaidoje pasirodantiems straipsniams, negalima. Plėtojamos ir homofobijos, antisemitizmo bei tam tikro laipsnio atsilikimo Lietuvoje temos.
Šalis susilaukia kritikos dėl nepakankamo dėmesio prisimenant holokaustą ir su antisemitizmo siejamai praeičiai. Viena iš pagrindinių temų, su kuria Švedijos žiniasklaida sieja Lietuvą, yra homofobija – dėl ketinimų 2010 m. uždrausti „Baltic Pride“ eitynes ir įstatymo projekto dėl su homoseksualumu susijusios informacijos ribojimo, kuriam Lietuvos parlamentas pritarė 2009 m. Šie įvykiai Švedijoje, kur išpuoliai prieš netradicinės orientacijos žmones ir visą LGBT bendruomenę laikomi realia grėsme visai demokratinei visuomenei, susilaukė didelio atgarsio. Homofobijos naratyvas iliustruoja, kaip tam tikruose kontekstuose Lietuva vertinama kaip atsilikusi – šalis, neišmokusi tolerancijos, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms pamokos iš skaudžios Europos karų ir genocido istorijos. Lietuvos santykis su Europos praeitimi tampa itin svarbus kalbant apie Lietuvos įvaizdį Švedijos žiniasklaidoje.
– Kokios pagrindinės Jūsų darbo išvados?
– Pagrindinė išvada skelbia, jog Lietuvos paveikslas, kokį jį piešia Švedijos žiniasklaida, lygiai tiek pat ar net daugiau pasako ir apie Švediją bei Švedijos kultūrą. Straipsniai rašomi prieš akis regint skaitytojus iš Švedijos, jų temos parenkamos ir apipavidalinamos siekiant patvirtinti ir aptarti vertybes nei normas, kurios suvokiamos kaip nacionalinio Švedijos autoportreto štrichai – pavyzdžiui, demokratija, tolerancija ir žmogaus teisės. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl su homofobija susijęs naratyvas ir yra vienas iš pagrindinių bei svarbiausių – Švedijai LGBT bendruomenės teisių apsauga itin opi, nes prilygsta lygių teisių ir demokratijos puoselėjimui. Tai vertybės, neatsiejamomis nuo Švedijos kaip valstybės įvaizdžio.
Taip pat paaiškėjo – gal tai ir nestebina, tačiau tikrai įdomu – jog Švedijos žiniasklaidoje dažnai pabrėžiami Švedijos ir Lietuvos ryšiai bei geografinis artumas: Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis „vos už jūros“. Net jei Lietuva kartais pristatoma kaip beveidė ar tiesiog kitokia, dažnai reiškiamas noras ją geriau pažinti bei pasirengimas diskutuoti akivaizdžiausių skirtumų klausimais.
– Kaip manote, ar Lietuvos įvaizdis Švedijos žiniasklaidoje atspindi švedų visuomenės nuomonę?
– Sudėtingas klausimas. Kad sudomintų skaitytojus, straipsniai atitinka visuomenės kultūrines, socialines ar istorines aplinkybes. Skaitydami straipsnius, mes ne tik susiduriame su žurnalisto įžvalgomis, vertybėmis ar pasirinkimu, bet kartu ir visuotiniu supratimu, suvokimu, stereotipais. Penki nagrinėti laikraščiai nušviečia šalies mastu, atstovauja skirtingas politines kryptis, žanrus ir yra populiariausi šalyje. Jie taip pat atspindi nacionalinį žiniasklaidos diskursą. Tačiau nenorėčiau spekuliuoti vertindama, kiek tai atspindi visuomenės nuomonę, kadangi mano tyrimas nukreiptas į žiniasklaidą.