Rusija vėl rodo iš Krymo geležinkeliu išgabenamas karines transporto priemones. Kerčės sąsiauriu gilyn į Rusiją grįžta sąstatai su tankais ir šarvuočiais.
Bet JAV ir NATO vėl įspėja: Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė – vis dar reali, skelbia LNK Žinios.
Štai Baltarusijos teritorijoje, prie sienos su Ukraina, po pratybų priedanga skrieja balistinės raketos „Točka“.
Europos sąjunga įspėjo Kremlių
„Negalime amžinai siūlyti diplomatijos, kai kita pusė telkia kariuomenę“, – sakė Europos Vadovų tarybos pirmininkas Charlesas Michaelis.
„Ukraina – suvereni šalis, ji pati renkasi savo ateitį ir Kremliui tai nepatinka. Todėl jis grasina karu“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėl kreipėsi į amerikiečius ir pačius rusus ir įspėjo: jei vis dėl to Rusija užkurs karo mašiną, pasaulis neatleis.
„Rusija turi virš 150 tūkstančių karių, apsupusių Ukrainą. Invazija išlieka visai galima. Jei Rusija įsiverš artimiausiomis dienomis ir savaitėmis, Ukrainos netektys bus didžiulės. O strateginės išlaidos Rusijai taip pat bus didelės“, – sakė JAV prezidentas.
J. Bidenas pasiuntė svarbią žinią Lietuvai ir kitoms NATO narėms, kad, kitaip nei Ukrainą, kuri nėra Aljanse, NATO teritorijas Amerika gins visa jėga – net ir ginklu.
„Nesuklyskite – JAV gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą visa Amerikos galia. Išpuolis prieš vieną NATO šalį laikomas puolimu prieš mus visus“, – pabrėžė jis.
„The Sun“ skelbia, esą amerikiečių žvalgybos šaltiniai įtaria, jog Rusija, jei būtų puolusi, tai būtų dariusi beauštant vasario 16-ai, 3 valandą nakties.
Bet naktis praėjo be incidentų, skelbia LNK Žinios.
Ukrainiečiai trečiadienį šventė Vienybės dieną – išėjo švęsti laisvės, kaip ir paragino prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Su Vienybės diena, mėlyni geltoni, su Vienybės diena, Ukraina“, – savo sveikinime kalbėjo V. Zelenskis.
Į NATO būstinę Briuselyje atskrido JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas – čia dvi dienas posėdžiaus visi gynybos ministrai. NATO sako: Rusija neleidžia snausti.
„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas. Bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo. Atvirkščiai – panašu, kad Rusija tęsia kariuomenės telkimą“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Gražiai priėmė Brazilijos vadovą
Tuo metu pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atvyko Brazilijos vadovas Žairas Bolsonaras.
Atogrąžų Trumpu vadinamas lyderis į Maskvą atskrido megzti neva prekybinių ryšių. Rusija gali pasinaudoti šia kelione savo galiai sustiprinti.
Ir išties – Vakarų vadovams – Vokietijos ir Prancūzijos, net rankos nespaudęs V. Putinas Ž. Bolsonarą pasitiko ir rankos paspaudimu, ir net atsisėdo greta, o ne prie kelių metrų ilgio stalo. Maskva dar kartą pasišaipė iš Vakarų.
„Kalbant apie besitęsiančią isteriją nepasakyčiau, kad tai mus linksmina, bet labai glumina. Vakarai jaučiasi turintys teisę diktuoti, ką turime daryti savo teritorijoje. Tai – elementaraus išsilavinimo stoka“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
O NATO ir Amerika ir toliau stiprina Rytinį sparną Europoje. JAV į Lenkiją pasiuntė beveik 5 tūkstančius pėstininkų brigados karių, į šią šalį jau atskridę naikintuvai „F-15“, pajėgas papildė ir britų jūrų pėstininkai.
V. Rupšys: pajėgos laukia įsakymo
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys po pokalbių JAV kolega sako, jog nėra jokių požymių apie Maskvos deklaruojamą Rusijos kariuomenės atsitraukimą nuo Ukrainos sienų, o platus šalies puolimas gali prasidėti bet kada.
Šią situaciją V. Rupšys BNS teigė vėlų trečiadienio vakarą aptaręs daugiau nei valandą trukusiame pokalbyje su JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley.
„Kariškas vertinimas yra paskaičiuotas pagal tai, kokia informacija disponuojame. Tai deeskalacijos požymių nėra absoliučiai jokių: vyksta politiniai pareiškimai vienokie, o praktinis koncentravimas pajėgų, jų judėjimas, pajėgų struktūrizavimas – matosi, kad toliau ruošiamasi gal net pačiam blogiausiam variantui. Jis nėra nė per nago juodymą sumažėjęs“, – BNS teigė kariuomenės vadas.
Pasak jo, Rusijos pajėgos yra pasirengusios įsiveržimui ir „tik laukia įsakymo“.
„Laiką turbūt žino geriausiai Vladimiras Putinas ir dar kas nors iš jo artimiausios aplinkos, taip pat ir karinės. Galutinį sprendimą taip pat turbūt žino irgi tik Putinas. Bet žiūrint iš praktinių veiksmų, yra galimybė, kad invazija prasidės ir ji gali prasidėti bet kada, nes jie pasiruošę pilnai, nepaisant to, kad dar ir toliau telkiami vienetai į operacinius rajonus“, – tvirtino jis.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sakė, kad dalis Lietuvos ambasados Ukrainoje personalo perkelta į Lvivą, tačiau būtinosios funkcijos vis dar atliekamos Kijeve.
„Lietuva taip pat dalį ambasados personalo perkėlė į Lvivą, tačiau būtinąsias funkcijas, kurias ambasada turi atlikti, jos dar yra atliekamos Kijeve“, – ketvirtadienį LRT teigė ji.
„Kol situacija leidžia mūsų diplomatams dirbti Kijeve, jie dirba Kijeve. Jeigu jau aplinkybės eskaluosis tiek, kad bus nebegalima, bus nesaugu dirbti Kijeve, visi bus perkelti į Lvivą“, – pridūrė patarėja, kurią cituoja BNS.
Į šalies vakaruose esantį Lvivą iš Kijevo ambasadą anksčiau vasarį perkėlė JAV.
Visą LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia:
