„New York Times“: JAV svarsto Rytų Europoje dislokuoti dešimtis tūkstančių karių

Pasak JAV dienraščio šaltinių JAV prezidento administracijoje, šeštadienį Kemp Deivido rezidencijoje Merilende susitiko su aukščiausiais Pentagono pareigūnais, kurie pateikė kelis konkrečius variantus dėl JAV pajėgų permetimo į Europą – konkrečiai į Baltijos šalis, tikėtina į Lenkiją ir Rumuniją bei Bulgariją.

Pasak „New York Times“ šaltinių, iš pradžių planuojama į Rytų Europą permesti nuo 1000 iki 5000 karių, o tada šis skaičius gali išaugti dešimt kartų. J. Bidenas sprendimą dėl tokio reikšmingo pajėgų dislokavimo turėtų priimti šios savaitės pradžioje.

Buvusi Pentagono pareigūnė Evelyn Farkas tikino, kad tokia JAV administracijos reakcija yra ne tiek į besitęsiantį Rusijos pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienų, kiek į reikšmingą rusų pajėgų permetimą į Baltarusiją, šalia sienos su Lietuva ir Lenkija.

Toks sprendimas, ypač tūkstančių amerikiečių karių dislokavimas Baltijos šalyse, pasak JAV pareigūnų yra būtent tas scenarijus, kurio nori išvengti Vladimiras Putinas.

„Mes padidinsime karių skaičių Lenkijoje, Rumunijoje ir taip toliau, jei jis pajudės“, – neseniai viešai pripažino pats J. Bidenas, turėdamas omeny apie V. Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą bei JAV reakciją. Apie JAV pajėgų didinimą, kaip atsaką į Rusijos veiksmus, neseniai Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu įspėjo ir Pentagono vadovas, gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III.

V. Putino valdoma Rusija savo iškeltuose reikalavimuose JAV bei kitoms NATO šalims skundėsi Aljanso karinės infrastruktūros stiprinimu ir reikalavo grįžti prie 1997-ųjų sienų, kai Lietuva, Latvija ir Estija dar nebuvo NATO narėmis. Aljansas tokius Kremliaus reikalavimus atmetė.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuotas JAV šarvuotasis batalionas su tankais „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, o jau kelerius metus visose Baltijos šalyse veikia ir čia dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.

Žinia apie galimą JAV pajėgų reikšmingą didinimą Baltijos šalyse pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės departamentas nurodė nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, kad Rusija įsiverš į šią šalį.

Įprastai toks paskelbimas žymi realią grėsmę valstybei, kurioje yra JAV piliečių, o atsargumo priemonių imamasi, kai turima žinių apie labiau, nei tikėtiną krizę.

Kur kiek ir ko gali pasirodyti

Kita vertus, galimo JAV pajėgų dislokavimo detalės kol kas yra skurdžios. Nežinoma nei kokios pajėgos, nei kur konkrečiai bus dislokuotos. Norint dislokuoti net tūkstantį JAV karių, reikalinga tam tikra infrastruktūra – tiek permetimo, tiek įkurdinimo, o ką jau kalbėti apie 50 tūkst. amerikiečių karių Rytų Europoje žiemą.

Patraukliausios lokacijos amerikiečiams gali būti Rumunija ir Bulgarija – pastarosiose dvejose šalyse pagal 2006-2007 m. susitarimus gali būti dislokuota tūkstančiai JAV karių, kuriems keliose rumunų ir bulgarų karinėse bazėse buvo įrengta infrastruktūra laikinam pajėgų išdėstymui.

Tuo metu Baltijos šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje amerikiečiams, tikėtina tektų gyventi šildomose palapinėse. Be to, jų užduotis kol kas dar net nėra aiški, išskyrus abstrakčią atgrasymo funkciją.

© KAM

Kitaip, nei Pabradėje dislokuotas JAV batalionas, kuriam įrengtos bent minimalios gyvenimo sąlygos konteineriuose, šis dalinys dar ir nuolat treniruojasi šalia esančiame poligone. Tačiau didesnis skaičius karių su technika vienu metu Pabradės poligone treniruotis negalėtų – tam paprasčiausiai nėra pakankamai erdvės.

Būtent todėl svarbi ir pajėgų sudėtis. Pavyzdžiui, nuo pajėgų sudėties, priklauso ir jų dislokavimo greitis – jeigu tai bus JAV greitojo reagavimo pajėgos, t. y. 82-osios ir 101-osios parašiutininkų divizijų kariai, šios lengvos pajėgos gali būti greitai transporto lėktuvais permetamos per keliolika valandų nuo įsakymo davimo.

Tuo metu šarvuotus dalinius – nuo Vokietijoje, Visleke esančių „Stryker“ brigados iki tankų amerikiečiams atsigabenti į Lietuvą užtruktų gerokai ilgiau. Be to, tikėtina, tankus tektų perkelti iš žemyninės JAV dalies, o tai reikštų bent savaitės kelionę per Atlanto vandenyną.

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pajėgų sudėtis taip pat būtų ir signalas, ką nori parodyti amerikiečiai – ar tai būtų simbolinis atgrasymas lengvosiomis pajėgomis, ar vis dėlto intencija realia karine jėga atgrasyti bet kokias mintis nuo rusų pajėgų „pasiklydimų“ iš Baltarusijos į Vakarus – tam jau prireiktų šarvuotųjų pajėgų, artilerijos, aviacijos paramos, netgi priešlėktuvinės gynybos.

Neatsitiktinai „New York Times“ straipsnyje užsimenama, kad vienas variantų – karinių oro pajėgų stiprinimas bei JAV laivyno pasirodymas.

2014-siais, kai Rusija okupavo Krymą ir sukėlė karą Donbase, JAV buvo pirmoji šalis, kuri į Baltijos valstybes permetė savo pajėgumus – NATO oro policijos misija Šiauliuose buvo sustiprinta beveik visa eskadrile naikintuvų F-15, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo dislokuota po kuopą parašiutininkų iš JAV 173-osios brigados, dislokuotos Italijoje, Vičenzoje.

Panašių veiksmų galima tikėtis ir dabar – Šiaulių aviacijos bazėje galima sustiprinti jau ir taip danų naikintuvais stiprinamą NATO oro policijos komponentą, o Baltijos jūroje gali pasirodyti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos užduočių imtis galintys JAV karo laivai, kurie gali švartuotis neužšąlančiame Klaipėdos uoste.