aA
Nevyriausybinės organizacijos (NVO), nors ir yra skaidresnės už valdžios institucijas bei kai daugelį kitų sektorių, pačios dėmesio skaidrumui skiria nedaug. Jos nėra linkusios atvirai kalbėti apie savo veiklą ir atskleisti veiklos finansinius duomenis. „Kartais jos galvoja, kad buvimas NVO savaime yra dorybė“, - tvirtina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) projektų vadovė Jolanta Aleknevičienė.
© Corbis
Trečiadienį TILS pristatė rudenį atlikto NVO skaidrumo tyrimo rezultatus. Jo metu bendrovė „TNS Gallup“ telefonu apklausė 605 nacionaliniu ir regioniniu mastu veikiančių organizacijų vadovus ar kitus atstovus. Tyrimą finansavo Baltijos-Amerikos partnerystės programa.

Labiausiai korumpuotos atrodo valdžia ir žiniasklaida

67,9 proc. apklaustųjų teigė mūsų šalies NVO laikantys skaidriomis, 27,4 proc. – neskaidriomis. Kartu respondentai buvo prašomi išsakyti nuomonę apie 19 daugiau ar mažiau žinomų, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu veikiančių organizacijų.

Tie, kurie su atitinkamomis organizacijomis buvo susidūrę, skaidriausiomis pripažino Pilietinės visuomenės institutą ir TILS (penkiabalėje sistemoje vertinimo vidurkis – po 3,2 balus), Pilietinių iniciatyvų ir Moterų informacijos centrus (po 3,1). Šio sąrašo apačioje atsidūrė Aplinkosauginių NVO koalicija (2,8).

Tyrėjai nustatė, kad žmonės, tiesiogiai nesusidūrę su viena ar kita NVO, greičiausiai dėl nepalankių žiniasklaidos pranešimų ją dažnai laiko mažiau skaidria nei susidūrusieji. Bene didžiausia disproporcija pastebėta vertinant Pilietinės visuomenės institutą, Lietuvos nacionalinę vartotojų federaciją ir Nacionalinį skurdo mažinimo organizacijų tinklą.

Tačiau respondentams buvo sudėtinga įvertinti kitų NVO skaidrumą – net ir su konkrečia organizacija bendraujantys asmenys dažnai nežino, ar ji yra skaidri. Nežinančiųjų apie tam tikrą NVO dalis svyravo nuo 16 proc. iki 45 proc.

Klausiami, kas labiausiai padėtų užtikrinti NVO skaidrumą, net 59 proc. respondentų nurodė, kad labai svarbu yra geros reputacijos lyderis, dar 39 proc. teigė, kad tai yra svarbu. Per 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad svarbu turėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį, šiek tiek mažiau – viešai skelbti informaciją apie savo pastangas daryti įtaką valdžios institucijoms.

Anot J. Aleknevičienės, pernelyg žemai šiame sąraše atsidūrė būtinybė turėti veikiantį NVO elgesio kodeksą (svarbu ar labai svarbu – 83 proc.), viešai skelbti informaciją apie visus rėmėjus (75 proc.), viešai skelbti informaciją apie visas gautas lėšas (70 proc.).

Labiausiai korumpuotomis institucijomis NVO atstovai laiko nacionalinę valdžią, vietos valdžią ir žiniasklaidą (atitinkamai 84 proc., 81 proc. ir 74 proc. apklaustųjų). Mažiausiai korumpuotos jiems atrodo religinės organizacijos ir pilietinės NVO (19 proc. ir 20 proc.).

Neskaidrumo priežasčių ieško ne savyje

Paprašyti nurodyti dažniausiai pasitaikančias neskaidrias situacijas, respondentai minėjo tai, kad valstybės ar savivaldybių rengiamuose konkursuose nėra numatyta aiškių NVO rėmimo kriterijų, ir tai, kad NVO sutinka priimti paramą iš neturinčių gero vardo rėmėjų. Nors, TILS direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus teigimu, „geras vardas“ šiuo atveju dažnai būna tik subjektyvus vertinimas.

Maždaug po penktadalį NVO atstovų teigė, kad yra neoficialiai atsilyginama paslaugomis, dovanomis ar pinigais siekiant sau palankių paramos skyrimo arba paslaugų pirkimo konkursų rezultatų.

17 proc. respondentų prisipažino, jog dažnai ar labai dažnai neoficialiai atsilygina žiniasklaidai, siekdami palankaus savo veiklos nušvietimo.

Svarstydami, kas labiausiai lemia NVO neskaidrumą, jų atstovai buvo linkę ne prisiimti kaltę sau, o priežasčių ieškoti kitur. 73 proc. teigė, kad dažnai ar visada dėl to kalta būna silpna Lietuvos pilietinė visuomenė, beveik tiek pat – neskaidrūs ryšiai įvairiose arba daugelyje institucijų ir organizacijų.

Apklaustųjų manymu, didesnį skaidrumą labiausiai padėtų užtikrinti aktyvesnis piliečių įsitraukimas į NVO veiklą, didesnė valstybės finansinė parama NVO ir geresnė NVO vadyba. Tik kas antras nurodė, kad svarbu viešinti rėmėjus, dar mažiau – organizacijos veiklą ir finansus.

Atstovauja ir valdžios bei verslo interesams

Nors dauguma tyrimo dalyvių tvirtino, kad nevyriausybinis sektorius veikia skaidriai. Tačiau beveik penktadalis respondentų negalėjo pasakyti, kokia pernai buvo jų pačių organizacijos apyvarta, o trečdalis apklaustųjų negalėjo apibrėžti, kas yra NVO korupcija.

17,7 proc. tyrime dalyvavusių NVO metinė apyvarta pernai sudarė 100-300 tūkst. litų, maždaug tiek pat organizacijų apyvarta buvo 10-50 tūkst. litų. Po 14 proc. NVO nurodė, kad apyvarta sudarė iki 10 tūkst. litų ir 50-100 tūkst. litų. Kas dvidešimtos organizacijos apyvarta viršijo milijoną. Tačiau penktadalis apklaustųjų apyvartos dydžio nežinojo.

Respondentų manymu, labiausiai NVO gali sužlugdyti valstybės institucijų paramos stoka ir nepalankūs žiniasklaidos pranešimai konkrečią organizacijoje arba ten dirbantį asmenį. Klausiami, su kokiomis problemomis teko susidurti NVO, jų atstovai dažniausiai skundėsi, kad sudėtinga gauti pinigų veiklai vykdyti ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.

Organizacijas tyrimui TILS atsirinko iš maždaug 4 tūkst. NVO, kurios pernai vykdė vienokią ar kitokią veiklą, nors jų, įvairiais duomenimis, priskaičiuojama iki 16 tūkst. Maždaug pusė jų veikia Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno, tiek pat – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, likusios – kituose regionuose.

Daugiau nei pusė NVO atstovų teigė atstovaujantys visuomenės grupių viešajam interesui, trečdalis – savo narių, penktadalis – teritorinės bendruomenės. Tačiau po keliolika procentų respondentų prisipažino, kad kartais tenka atstovauti ir valdžios institucijų, rėmėjų, verslo grupių ar savo asmeniniams interesams.

Respondentai taip pat buvo prašomi įvertinti savo ir kitų NVO darbus. Pačių atstovaujamos organizacijos veiklą jie buvo linkę vertinti palankiau nei kitų. Tyrimo dalyvių nuomone, NVO geriausiai formuluoja savo misiją, aiškiai apibrėžia tikslus, skatina savo narius ir darbuotojus laikytis profesinės etikos standartų. Prasčiausiai buvo įvertintos pastangos apie savo veiklą informuoti visuomenę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (166)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (59)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (75)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (5)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (42)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (103)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (66)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (241)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...