aA
Lietuvoje ir vėl bus sukamas laikas. Nors ir tikėtasi, kad greitai sulauksime sprendimo to daugiau nebedaryti, tačiau iki šiol šis klausimas lieka neišspręstas. Paskutinę spalio dieną sugrįžime prie vadinamojo žiemos laiko.
Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau prieš kelerius metus Europos komisija (EK) pažadėjo, kad 2021 m. šios praktikos bus atsisakyta. Ji nusprendė visoje Europos Sąjungoje (ES) laiko sukiojimo atsisakyti, tačiau to nepavyko įgyvendinti, mat ES valstybėms nepavyko rasti vieningo sutarimo. Lieka nebeaišku, kada laiko sukiojimo pavyks atsisakyti, to nebežino ir pati EK.

Žiemos laikas Lietuvoje prasideda paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą atgal. Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val) ir 2021 metais toks laikas įvedamas spalio 31 d. 02:00 val.

Priminsime, kad idėja priderinti kėlimosi valandas prie to, kada pradeda švisti, dar XVIII a. kilo amerikiečių išradėjui Bendžaminui Franklinui. Satyriniame laiške „The Journal of Paris“ redaktoriui jis teigė, kad ankstesnis kėlimasis vasarą leis sunaudoti mažiau žvakių ir buvo apskaičiavęs, kiek būtų galima dėl to sutaupyti.

Rimčiau tokią idėją 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos entomologas ir astronomas Džordžas Hadsonas. Jis siūlė Velingtono filosofijos draugijai sukioti laikrodžius kiekvieną pavasarį, nes norėjo turėti daugiau dienos šviesos rinkti ir tirti vabzdžiams.

Šis pasiūlymas buvo sulaukęs rimtų svarstymų 1907 m., kai britas Viljamas Viletas pasiūlė Jungtinei Karalystei taip taupyti energiją, tačiau taip ir nebuvo priimtas. Situaciją pakeitė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kai kariaujanti Vokietija norėjo taupyti energijos išteklius, todėl pirmoji pradėjo sukioti laiką. Šis sprendimas pasiteisino, jos pėdomis pasekė ir kitos Vakarų valstybės.

Lietuvoje laikas pradėtas vėl sukioti nuo 2003 m., tačiau perėjimas prie vadinamojo žiemos laiko pykdo daugelį lietuvių, mat jie nori labiau pasimėgauti ilgesniais ir šviesesniais vakarais po dienos darbų.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Shutterstock

Kompromiso nerado

Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis komentavo, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.

„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m.
Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs.

Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis.

Vis dėlto pridūrė, kad lieka neaišku, kada bus sugrįžta prie šio klausimo, nes tai priklauso nuo sutarimo ES Taryboje.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Pixabay
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(203 žmonės įvertino)
2.1626

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (123)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (109)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (587)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...