aA
Lietuvoje ir vėl bus sukamas laikas. Nors ir tikėtasi, kad greitai sulauksime sprendimo to daugiau nebedaryti, tačiau iki šiol šis klausimas lieka neišspręstas. Paskutinę spalio dieną sugrįžime prie vadinamojo žiemos laiko.
Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau prieš kelerius metus Europos komisija (EK) pažadėjo, kad 2021 m. šios praktikos bus atsisakyta. Ji nusprendė visoje Europos Sąjungoje (ES) laiko sukiojimo atsisakyti, tačiau to nepavyko įgyvendinti, mat ES valstybėms nepavyko rasti vieningo sutarimo. Lieka nebeaišku, kada laiko sukiojimo pavyks atsisakyti, to nebežino ir pati EK.

Žiemos laikas Lietuvoje prasideda paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą atgal. Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val) ir 2021 metais toks laikas įvedamas spalio 31 d. 02:00 val.

Priminsime, kad idėja priderinti kėlimosi valandas prie to, kada pradeda švisti, dar XVIII a. kilo amerikiečių išradėjui Bendžaminui Franklinui. Satyriniame laiške „The Journal of Paris“ redaktoriui jis teigė, kad ankstesnis kėlimasis vasarą leis sunaudoti mažiau žvakių ir buvo apskaičiavęs, kiek būtų galima dėl to sutaupyti.

Rimčiau tokią idėją 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos entomologas ir astronomas Džordžas Hadsonas. Jis siūlė Velingtono filosofijos draugijai sukioti laikrodžius kiekvieną pavasarį, nes norėjo turėti daugiau dienos šviesos rinkti ir tirti vabzdžiams.

Šis pasiūlymas buvo sulaukęs rimtų svarstymų 1907 m., kai britas Viljamas Viletas pasiūlė Jungtinei Karalystei taip taupyti energiją, tačiau taip ir nebuvo priimtas. Situaciją pakeitė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kai kariaujanti Vokietija norėjo taupyti energijos išteklius, todėl pirmoji pradėjo sukioti laiką. Šis sprendimas pasiteisino, jos pėdomis pasekė ir kitos Vakarų valstybės.

Lietuvoje laikas pradėtas vėl sukioti nuo 2003 m., tačiau perėjimas prie vadinamojo žiemos laiko pykdo daugelį lietuvių, mat jie nori labiau pasimėgauti ilgesniais ir šviesesniais vakarais po dienos darbų.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Shutterstock

Kompromiso nerado

Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis komentavo, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.

„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m.
Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs.

Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis.

Vis dėlto pridūrė, kad lieka neaišku, kada bus sugrįžta prie šio klausimo, nes tai priklauso nuo sutarimo ES Taryboje.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Pixabay
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(204 žmonės įvertino)
2.1765

Top naujienos

Akistatoje su Baltarusijos pajėgomis atsidūręs pasienietis – apie lemtingą akimirką kilusias mintis (5)

G. Žagunio užkarda, kuri prižiūri Dieveniškių kilpos teritoriją, kiek netikėtai tapo viena...

Liko metai atsisveikinti su lauko tualetais: skųsti imasi ir kaimynai (112)

Ar turite namuose nuleidžiamą tualetą? 7,6 proc. Lietuvos gyventojų pernai jo neturėjo,...

D+Gabrielė Grinkaitė

Pasitikrinti antikūnus verta ne tik dėl COVID-19: gydytoja išvardijo, dėl kokių ligų juos verta ištirti kiekvienam

Prasidėjus koronaviruso pandemijai apie antikūnus , jų susidarymą, nustatymą ir įvairius...

Siaubūnas prie trijų taškų linijos: Valančiūnas sužaidė rezultatyviausias gyvenimo rungtynes

Jonas Valančiūnas tapo ryškiausia vakaro žvaigžde visoje NBA lygoje, o jo atstovaujamas Naujojo...

Įspėja dėl labai pavojingų eismo sąlygų: jau netrukus žiema užgrius visa jėga eismo sąlygas sunkina plikledis, snygis (30)

Antradienio dieną, ciklonui traukiantis, kritulių iškrentantys kiekiai bus negausūs. Vakariniuose...

Mitus apie skiepus medikai neigia faktais – trys vakcinos reikalingos net nuo erkinio encefalito

Trečioji, sustiprinanti vakcinos dozė jau prieinama visiems, o didžioji dalis medikų nė nelaukė...

Profesija, kuriai nebūtinas specialus išsilavinimas, o nuobodžiauti neteks: per metus Ugnė aplankė per 10 šalių

Technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, reikia vis naujų specialistų, kuriuos švietimo sistema...

Pritrūko tik pergalės: Sabonis iš Mineapolio išsivežė karjeros rekordą ir unikalų trigubą dublį (8)

Vieną įspūdingiausių individualių pasirodymų savo NBA karjeroje surengęs Domantas Sabonis...

Po nakties problemos nesibaigia: daugiau nei du tūkstančiai žmonių – vis dar be elektros (6)

Dėl pirmadienio vakarą iškritusio gausaus sniego elektros dar neturi apie 2,5 Utenos regiono...

D+Žinių radijas

Saugiai praturtėti investuojant į kriptovaliutas – ar tai įmanoma?

Ar tikrai įmanoma pasakiškai praturtėti investuojant į kriptovaliutas ir dar per trumpą laiką?...