aA
Lietuvoje ir vėl bus sukamas laikas. Nors ir tikėtasi, kad greitai sulauksime sprendimo to daugiau nebedaryti, tačiau iki šiol šis klausimas lieka neišspręstas. Paskutinę spalio dieną sugrįžime prie vadinamojo žiemos laiko.
Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau prieš kelerius metus Europos komisija (EK) pažadėjo, kad 2021 m. šios praktikos bus atsisakyta. Ji nusprendė visoje Europos Sąjungoje (ES) laiko sukiojimo atsisakyti, tačiau to nepavyko įgyvendinti, mat ES valstybėms nepavyko rasti vieningo sutarimo. Lieka nebeaišku, kada laiko sukiojimo pavyks atsisakyti, to nebežino ir pati EK.

Žiemos laikas Lietuvoje prasideda paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą atgal. Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val) ir 2021 metais toks laikas įvedamas spalio 31 d. 02:00 val.

Priminsime, kad idėja priderinti kėlimosi valandas prie to, kada pradeda švisti, dar XVIII a. kilo amerikiečių išradėjui Bendžaminui Franklinui. Satyriniame laiške „The Journal of Paris“ redaktoriui jis teigė, kad ankstesnis kėlimasis vasarą leis sunaudoti mažiau žvakių ir buvo apskaičiavęs, kiek būtų galima dėl to sutaupyti.

Rimčiau tokią idėją 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos entomologas ir astronomas Džordžas Hadsonas. Jis siūlė Velingtono filosofijos draugijai sukioti laikrodžius kiekvieną pavasarį, nes norėjo turėti daugiau dienos šviesos rinkti ir tirti vabzdžiams.

Šis pasiūlymas buvo sulaukęs rimtų svarstymų 1907 m., kai britas Viljamas Viletas pasiūlė Jungtinei Karalystei taip taupyti energiją, tačiau taip ir nebuvo priimtas. Situaciją pakeitė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kai kariaujanti Vokietija norėjo taupyti energijos išteklius, todėl pirmoji pradėjo sukioti laiką. Šis sprendimas pasiteisino, jos pėdomis pasekė ir kitos Vakarų valstybės.

Lietuvoje laikas pradėtas vėl sukioti nuo 2003 m., tačiau perėjimas prie vadinamojo žiemos laiko pykdo daugelį lietuvių, mat jie nori labiau pasimėgauti ilgesniais ir šviesesniais vakarais po dienos darbų.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Shutterstock

Kompromiso nerado

Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis komentavo, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.

„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m.
Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs.

Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis.

Vis dėlto pridūrė, kad lieka neaišku, kada bus sugrįžta prie šio klausimo, nes tai priklauso nuo sutarimo ES Taryboje.

Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės
© Pixabay
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(198 žmonės įvertino)
2.1364

Top naujienos

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (49)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (29)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (430)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Paaiškino, kuo skiriasi pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių gydymas: medikai įspėja suklusti ir jaunus žmones

Nuo koronaviruso pasiskiepijęs žmogus aplinkiniams yra mažiau pavojingas nei to nepadaręs. Tai...

Per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas: bus ir lietaus, ir stiprių vėjo gūsių (3)

Šeštadienio orus lems per šalį slenkantis šaltasis atmosferos frontas.

Kraštas, kuris giriasi išskirtine gamta ir pramogomis: skanaus maisto ir pigaus poilsio sostinė laukia turistų iš Lietuvos (88)

Sakartvelas – šalis, kurioje lietuviai yra be galo mylimi ir gerbiami. Daug kur užtenka tik...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip gimsta blogis: Holokausto architektas, kuris myriop pasmerkė tūkstančius žydų ir... įsidarbino automobilių gamykloje  I dalis (4)

Jeigu pradeda lankyti įkyrios mintys, koks esate šaunus ir nepakartojamas, reikia suklusti. Jei...

Antrą pratęsimą šią savaitę žaidusi „Barca“ triumfavo ir Monake sunki CSKA pergalė Maskvoje (8)

„Barcelona“ (4/0) ir toliau demonstruoja raumenis Eurolygoje – iškovojo ketvirtą pergalę iš...

Jungtinė Karalystė sukrėsta po parlamentaro nužudymo: tragiška diena mūsų demokratijai (145)

Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas penktadienį mirė po to, kai buvo kelis kartus...